demo_image

dr. Inga Strungytė-Liugienė

mokslo darbuotoja

Moksliniai interesai: XVIII–XIX a. Prūsų Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, surinkimininkų himnodijos, Moravijos judėjimo rašytinio paveldo lietuvių kalba tyrimai.

Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai (mokomoji knyga), parengė Vytautas Kardelis, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Agnė Navickaitė, Inga Strungytė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, ISBN 5-420-01607-9.

  1. Inga Strungytė-Liugienė, „Kasdieniai surinkimininkų skaitiniai: Johanno Arndto Szeßos Knygos apie Tikkra Krikßczonuma (1807) ir Rojaus Darźelis (1807)“, Senoji Lietuvos literatūra: Pietizmo idėjos ir surinkimininkų raštija Prūsijos Lietuvoje, 2018, t. 46, p. 199-222.
  2. Inga Strungytė-Liugienė, „Martyno Liudviko Rėzos lietuviška Biblija (1816) – Evangelikų liuteronų ir Moravijos bažnyčių solidarumo liudijimas“, Knygotyra, 2018, t. 71, p. 197–209.
  3. Inga Strungytė-Liugienė, „Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių ir repertuaro klausimas“, Senoji Lietuvos literatūra: Gotfrydo Ostermejerio lituanistinio paveldo tyrimai II, 2016, t. 42, p. 83–118.
  4. Inga Strungytė-Liugienė, „Die Gemeinschaftsbewegung in Kleinlitauen und ihre Gesangbücher in der ersten Hälfte des 19. Jahrhunderts“, Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, t. 24, 2016, 274–307.
  5. Inga Strungytė-Liugienė, „Jaunųjų Halės pietistų giesmės Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynuose Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819)“, Res humanitariae, t. 11, 2012, p. 83–101.
  6. Inga Strungytė-Liugienė, „Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynų Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819) sąsajos su Frantzo Alberto Schultzo giesmynu Kern Alter und Neuer geistreicher Lieder, Als der Zweyte Theil“, Archivum Lithuanicum, t. 11, 2009, p. 189–204.
  7. Inga Strungytė, „Surinkimininkų raiška Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmyne Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817)“, Archivum Lithuanicum, t. 8, 2006, p. 187–210.
  8. Inga Strungytė, „Mažvydo Katekizmo giesmių redakcijos XVI–XVII a. Rytų Prūsijos giesmynuose“, Acta linguistica Lithuanica, 2004, t. 51, p. 69–80.

Ona Aleknavičienė, Inga Strungytė-Liugienė, [Rec.] D. Kleino Naujos giesmju knygos: tekstai ir jų šaltiniai. Leidinį parengė Guido Michelini, Vilnius: Versus aureus, 2009, 472 p.,  Archivum Lithuanicum, t. 11, 2009, p. 419–436.

  1. „Mažosios Lietuvos surinkimininkų dvasinio ugdymo, rašto ir knygos kultūra“ [pokalbis su akademiku Domu Kaunu, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtoja Inga Strungyte-Liugiene ir doktorante Kotryna Rekašiūte] / [kalbino Lina Leparskienė], Liaudies kultūra, 2018, Nr. 3, p. 28–44.
  2. Inga Strungytė-Liugienė, „Ekspedicijų įspūdžiai“,  Rytų aukštaičiai vilniškiai, sudarė Vytautas Kardelis, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Lietuvių kalbos institutas, 2010, p. 213–216.

Dūšel, pabusk.  Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje (kompaktinė plokštelė kartu su mokslo sklaidos publikacija, giesmių tekstais ir giesmių aprašais), parengė Inga Strungytė-Liugienė, giesmes atliko choras „Brevis“ (vadovas Gintautas Venislovas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas,  2018, ISBN 978-609-411-226-3.

  1. Inga Strungytė-Liugienė, „Nikolaus Ludwig von Zinzendorf in East Prussia”. Tarptautinė mokslinė konferencija 6th Bethlehem Conference on Moravian History and Music, Bethlehemas (JAV,  Pensilvanijos valstija), 2018 m. spalio 11-13 d.
  2. Inga Strungytė-Liugienė, Exposing or Ignoring Feelings: the Translations of Pietist Hymnody into Lithuanian in the 18th Century“, Internationaler Kongress für Pietismusforschung: Gefühl und Norm. Pietismus und Gefühlskulturen im 18. Jahrhundert, Halė (Vokietija), 2018 m. rugpjūčio 26-29 d.
  3. Inga Strungytė-Liugienė, „The penetration of Herrnhuter activities and writings in East Prussia in the 18th Century and their repercussions in Halle“. Podoktorantūros stažuotės stipendininkų kolokviumas, Halė (Vokietija), 2018 m. rugpjūčio 9 d.
  4. Inga Strungytė-Liugienė, Kotryna Rekašiūtė, „Kultūrinės (religinės) atminties beieškant (apie ekspediciją Šilutės ir Jurbarko krašte)“. Tarptautinė mokslinė konferencija  Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje, LKI, 2017 m. gruodžio 1–2 d.
  5. Inga Strungytė-Liugienė, „XIX a. surinkimininkų himnodijos savitumas”. Tarptautinė mokslinė konferencija  Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje, LKI, 2017 m. gruodžio 1–2 d.
  6. Inga Strungytė-Liugienė, „Johanno Arndto (1555–1621) „Paradiesgärtlein“ ir jo vertimai į lietuvių kalbą“. Tarptautinė mokslinė konferencija Reformacija ir lituanistika, Kėdainiai, 2017, rugsėjo 25–26 d.
  7. Inga Strungytė-Liugienė, „Lietuviška  Biblija (1816) Herrnhute: jos atsiradimo istorija“. Mokslinė konferencija „Reformacija ir senoji Lietuvos raštija. XVII Jurgio Lebedžio skaitymai“, LLTI, 2017 m. lapkričio 17 d.
  8. Inga Strungytė-Liugienė, „К вопросу об источниках и репертуаре песенника 1781 года Готфрида Остермайера“. Международная научная конференция Идеи Просвещения и национальные культуры в Пруссии XVIII века“ (К 300-летию Готфрида Остермайера), Kaliningradas, 2016 m. rugsėjo 22 d.
  9. Inga Strungytė-Liugienė, „Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių identifikavimo problemos“. Mokslinė konferencija Mažosios Lietuvos kunigas, filologas, istorikas: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų, LLTI, 2016 m. balandžio 20 d.
  10. Inga Strungytė-Liugienė, „Ar trys anoniminės giesmės surinkimininkų giesmyne Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) susijusios su Gotfrydo Ostermejerio giesmynu Giesmes ßwentos Banycʒoje ir Namej’ giedojamos (1781)?“. XII Tarptautinis baltistų kongresas, 2015 m. spalio 29 d.

„Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“, 2017–2019,  LMT (Nr. S-MOD-17-10), LKI, [vadovė].

CD Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje (XIX a.-XX a. pr.) leidyba, 2018, LKT (Nr.  SIMUZ(6,20)/2018. Nr. SF-2018-9), LKI, [vadovė].

„Konferencija-koncertas-paroda „Surinkimininkų judėjimas: modernybės ir tradicijos sampyna“, 2017,  LKT (Nr. S/TRS-74(6.26)/2017), LKI, [vadovė].

„Littera (Lietuvių tautinis identitetas XVI-XX a. kultūrų dialogo kontekstuose)“, 2005–2006, vad. Evalda Jakaitienė, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (Nr. C-31/20060, VU, partneriai: LKI, LLTI, Masaryko universitetas, Čekija, [vykdytoja].

Rytų aukštaičiai vilniškiai: tekstai, užduotys, pratimai, 2003–2005, vad. Vytautas Kardelis, VU, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, sutarties Nr.K-41/2002, [vykdytoja].

2017 metais vasarą vyko ekspedicija po Šilutės, Jurbarko, Pagėgių kraštą. Ekspedicijos dalyviai kėlė kelis lauko tyrimų tikslus – fiksuoti Šilutės, Jurbarko ir Pagėgių krašte gyvenančių evangelikų liuteronų (autochtonų) prisiminimus apie tarpukariu ir pokario metais vykusias namų pamaldas (vad. surinkimus), rinkti biografinius duomenis apie jų vadovus (sakytojus), stebėti ir fiksuoti pateikėjų kultūrinę ir buitinę aplinką, namų interjero detales, atspindinčius jų pasaulėvoką ir kasdienybės poreikius. Siekiant šiuos tikslus įgyvendinti buvo iškeltas uždavinys – apklausti informantus, kurie patys, jų tėvai ar artimieji dalyvavo surinkimuose. 

Buvo kalbinami pateikėjai, kuriuos rekomendavo Šilutės, Smalininkų, Rusnės, Kintų ir Viešvilės kultūros darbuotojai, evangelikų liuteronų parapijų atstovai. Gerą atmintį turintys žmonės buvo klausinėjami apie vietoves, kur vyko surinkimai, sakytojus, kurie vadovavo namų pamaldoms. Pateikėjų buvo klausinėjama apie religines knygas, iš kurių jie ar jų artimieji giedojo ar skaitė per surinkimus. Ekspedicijos dalyvius domino ir religinės praktikos, knygų (giesmynų, religinio didaktinio pobūdžio veikalų) gotikiniais rašmenimis poreikis sovietmečiu. Pateikėjai pasakodavo apie evangelikų liuteronų Bažnyčios situaciją pokariu ir apie tai, kokį vaidmenį tuo metu atliko surinkimai. Dažnas pateikėjas prisiminimuose akcentavo jautrius klausimus – konfesinę ir etninę konfrontaciją sovietmečiu Klaipėdos krašte, buvo prisimenama ir evangelikų liuteronų šeimas palietusi emigracija į Vokietiją.  

Ekspedicijoje apklausti 28 vyriausiosios ir viduriniosios kartos pateikėjai, gyvenantys Smalininkuose, Viešvilėje, Jūravose, Ridelkalnyje, Rusnėje, Šyškrantėje, Uostadvaryje, Skirvytėlėje, Kintuose, Šilutėje, Bardėnuose, Lumpėnuose. Jų prisiminimuose minimi sakytojai: Klumbys, Timpos, Bumbulis, Dievelaitis, Ruigys, Sprogis ir kt.

Minėtini keli pašnekovai. Anė Janulaitytė-Vasauskienė iš Smalininkų pasakojo, kad kartu su tėvais išvyko į Rusnę, čia gyveno 1934–1938 metais, priklausė „Santaros“ draugijai (parodė šios draugijos nuotraukų). 1938 m. grįžo į Smalininkus, kur tebegyvena ir dabar. Vasauskienė puikios atminties, guvi pateikėja, pasižyminti rišliu, nuosekliu pasakojimu, erudicija. Ji prisiminė, kad prieškary surinkimus Smalininkuose, Vitkiemyje laikė sakytojas Žilius (Žilaitis?) iki 1940 (41?) metų, palaidotas Vitkiemio kapinėse. Deja, nepavyko kapinių rasti, apžiūrėjome tik namą, kur sakytojas vedė pamaldas. Vasauskienei įstrigo surinkimininkių moterų apranga:  smalininkietės moterys mėgdavo į surinkimus ateiti apsirengusios tamsiais drabužiais, ant galvos ryšėdavo baltą skarelę. Puošniau prieškary rengėsi pasiturinčios rusniškės, aprangos atributas – prijuostės, o ant kojų – „žiutės“ (margos klumpės?). Iškalbingi ir Vasauskienės namai: sienos papuoštos paveikslėliais (kur vokiški įrašai iš Biblijos, sentencijos), ant lentynos, spintos viršaus – tėvų, artimųjų nuotraukos. Namuose daug knygų – tiek lietuviškų, tiek vokiškų. Pateikėja sako, kad ji mielai ir dabar skaito knygas abiem kalbomis – ir dabartinėmis raidėmis, ir gotikiniu šriftu. Vakarais meldžiasi iš senųjų prieškario knygų, ir vokiškai, nes taip nuo vaikystės įpratusi. 

Vilius Kanšaitis (g. 1946 m. ) iš Šyškrantės (Šilutės raj.) papasakojo apie savo įtėvį sakytoją Joną Rupkalvį. Rupkalvis, gimęs 1900 m. Šilmeižių kaime (Šilutės raj.), buvo kalvis. Surinkimus laikė pokary. Rupkalvis 1951 m. vedė Evą Šernius-Kanšaitienę, kuri turėjo 7 vaikus. Po vyro Rupkalvio mirties Eva 1980 m. emigravo į Vokietiją, kur 1986 m. mirė. Kanšaitis parodė nuotraukas, kuriose pats 1980 m. užfiksavo mamos išleistuves į Vokietiją. Kanšaitis dar buvo vaikas, kai Rupkalvis į namų pamaldas burdavo žmones iš aplinkinių kaimų. Jis pasakojo, kad Rupkalvis per surinkimus skaitė iš Biblijos, o giedojo iš psalminių (taip buvo vadinamas surinkimininkų giesmynas „Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai“). Naminės pamaldos, į kurias rinkdavosi evangelikų tikėjimo žmonės, vyko ištisus metus. Kad Rupkavis buvo vertinamas evangelikų liuteronų Bažnyčios, liudija ir jo laidotuvių nuotraukos. Jį amžinojo poilsio išlydėjo evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (vyresnysis) ir dar keturi evangelikų liuteronų kunigai.

Kita pateikėja – Gertrūda Septyniutė (Septynius)-Liutkienė (g. 1932 m.), evangelikų liuteronų kunigo diakono Jono Liutkaus žmona.  Iš Liutkienės užrašyta apie 30 giesmių (giedojo lietuviškai ir vokiškai). Jos dukrai maloniai sutikus, buvo padarytos kunigo Liutkaus rankraštinio „Pamokslų rinkinio“ kopijos.

Ekspedicijoje surinkta medžiaga yra vertinga tiek istoriniu, tiek filologiniu požiūriu; turi garso įrašus, anketas, nuotraukas.

Savaitės ekspedicijoje dalyvavo kalbininkai, literatai ir istorikai iš Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto: Mindaugas Šinkūnas, Inga Strungytė-Liugienė, Žavinta Sidabraitė, Kotryna Rekašiūtė, Darius Barasa, Justyna Prusinowska. Ši mokslinė išvyka yra projekto „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“ (programa „Modernybė Lietuvoje“, 2017–2019, vykdė Lietuvių kalbos institutas, rėmė Lietuvos mokslų taryba) viena iš sudėtinių dalių.

Apie ekspediciją fragmentiškai rašyta publikacijoje:
Domas Kaunas, Inga Strungytė-Liugienė, Kotryna Rekašiūtė, „Mažosios Lietuvos surinkimininkų dvasinio ugdymo, rašto ir knygos kultūra“ [Interviu], Liaudies kultūra, 2018, Nr. 3, p. 28–44.

Other Members