demo_image

dr. Inga Strungytė-Liugienė

mokslo darbuotoja

Mokslinių tyrimų sritys: XVIII–XIX a. Prūsų Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, surinkimininkų himnodijos, Moravijos judėjimo rašytinio paveldo lietuvių kalba tyrimai.

Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: mokomoji knyga, parengė V. Kardelis, D. Kardelytė-Grinevičienė, A. Navickaitė, I. Strungytė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 5-420-01607-9.

Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje, sudarė ir parengė I. Strungytė-Liugienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019, p. 272. ISBN 978-609-411-258-4.

  1. Strungytė-Liugienė Inga 2019: Surinkimininkų giesmynų raida, kalbos kaita ir tradiciškumas (XIX a. pradžia). – Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje, sud. I. Strungytė-Liugienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 144–173.
  2. Strungytė-Liugienė Inga 2019: Įvadas. – Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje, sud. I. Strungytė-Liugienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8–13.
  3. Strungytė-Liugienė Inga 2019: Uždrausta XVIII a. knyga: grafo Nikolajaus Ludwigo von Zinzendorfo „Stebuklinga Meile warginga griekininko=Szirdis“ (1752). – Knygotyra 73, 84-102.
  4. Strungytė-Liugienė Inga 2018: Kasdieniai surinkimininkų skaitiniai: Johanno Arndto Szeßos Knygos apie Tikkra Krikßczonuma (1807) ir Rojaus Darźelis (1807). – Senoji Lietuvos literatūra: Pietizmo idėjos ir surinkimininkų raštija Prūsijos Lietuvoje 46, 199–222.
  5. Strungytė-Liugienė Inga 2018: Martyno Liudviko Rėzos lietuviška Biblija (1816) – Evangelikų liuteronų ir Moravijos bažnyčių solidarumo liudijimas. – Knygotyra 71, 197–209.
  6. Strungytė-Liugienė Inga 2016: Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių ir repertuaro klausimas. – Senoji Lietuvos literatūra: Gotfrydo Ostermejerio lituanistinio paveldo tyrimai II, 42, 83–118.
  7. Strungytė-Liugienė Inga 2016: Die Gemeinschaftsbewegung in Kleinlitauen und ihre Gesangbücher in der ersten Hälfte des 19. Jahrhunderts. – Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen 24, 274–307.
  8. Strungytė-Liugienė Inga 2012: Jaunųjų Halės pietistų giesmės Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynuose Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819). – Res humanitariae 11, 83–101.
  9. Strungytė-Liugienė Inga 2009: Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynų Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) ir Maʒos Giesmju Knygeles (1819) sąsajos su Frantzo Alberto Schultzo giesmynu Kern Alter und Neuer geistreicher Lieder, Als der Zweyte Theil. – Archivum Lithuanicum 11, 189–204.
  10. Strungytė Inga 2006: Surinkimininkų raiška Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmyne Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817). – Archivum Lithuanicum 8, 187–210.
  11. Strungytė Inga 2004: Mažvydo Katekizmo giesmių redakcijos XVI–XVII a. Rytų Prūsijos giesmynuose. – Acta Linguistica Lithuanica 51, 69–80.

Aleknavičienė Ona, Strungytė-Liugienė Inga 2009: D. Kleinas, Naujos giesmju knygos: tekstai ir jų šaltiniai, leidinį parengė Guido Michelini, Vilnius: Versus aureus, 2009, 472 p. [recenzija]. – Archivum Lithuanicum 11, 419–436.

1. Atgimę per knygą ir tikėjimą [pokalbis su Žavinta Sidabraite, Inga Strungyte-Liugiene, Dariumi Petkūnu]. – Būdas 6, 2019, 55–60. Vertimas: Petkūnas Darius, Sidabraitė Žavinta, Strungytė-Liugienė Inga 2020: Wiedergeboren durch das Buch und den lebendigen Glauben. Forschungen zur Kultur der preußisch-litauischen Gemeinschaftsbewegung [das Gespräch führte Lina Leparskienė, überzetzt von Christina Nikolajew]. Annaberger Annalen 28, 26–38. Prieiga internete: https://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2020/5_Gemeinschaftsbewegung_AA28.pdf.

2. Mažosios Lietuvos surinkimininkų dvasinio ugdymo, rašto ir knygos kultūra [pokalbis su akademiku Domu Kaunu, Mažosios Lietuvos raštijos tyrinėtoja Inga Strungyte-Liugiene ir doktorante Kotryna Rekašiūte; kalbino Lina Leparskienė]. – Liaudies kultūra 3, 2018, 28–44. Vertimas: Kaunas Domas, Strungytė-Liugienė Inga, Rekašiūtė Kotryna 2019: Zur geistigen Bildung, Schrift- und Buchkultur der Angehörigen der Gemeinschaftsbewegung Preußisch-Litauens [das Gespräch führte Lina Leparskienė, überzetzt von Christina Nikolajew]. – Annaberger Annalen 27, 26–61. Prieiga internete: http://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2019/5_Surinkimininkai_AA27.pdf.

3. Strungytė-Liugienė Inga 2010: Ekspedicijų įspūdžiai. – Rytų aukštaičiai vilniškiai, sud. V. Kardelis, D. Kardelytė-Grinevičienė, Lietuvių kalbos institutas, 213–216.

Dūšel, pabusk. Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje: kompaktinė plokštelė kartu su mokslo sklaidos publikacija, giesmių tekstais ir giesmių aprašais, parengė I. Strungytė-Liugienė, giesmes atliko choras „Brevis“ (vadovas Gintautas Venislovas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. ISBN 978-609-411-226-3.

1. Kristijonas Endrikis Mertikaitis, Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai, Tilžė, 1825. Tekstą rengė K. Rekašiūtė, M. Šinkūnas, I. Strungytė-Liugienė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, M. Šinkūnas, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=84; 611 p.

2. Ketury naujo giesmė, [Tilžė, apie 1841]. Tekstą rengė I. Strungytė-Liugienė, K. Rekašiūtė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=79; 8 p.

3. Penkis naujo giesmė, [Tilžė?, apie 1841]. Tekstą rengė I. Strungytė-Liugienė, K. Rekašiūtė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=81; 8 p.

4. Komidanto dukteratė, [Tilžė, prieš 1897].Tekstą rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. ISBN 978-609-411-246-1. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=80; 8 p.

5. Eikš prie Jėzaus, [Tilžė, apie 1845]. Tekstą rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=82; 16 p.

6. Keturos gražios giesmės, [Tilžė?, apie 1841]. Tekstą rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė; konkordancijas rengė K. Rekašiūtė, I. Strungytė-Liugienė, V. Zinkevičius. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=78; 8 p.

  1. Strungytė-Liugienė Inga 2019: Uždrausta XVIII a. knyga: grafo Nikolajaus Ludwigo von Zinzendorfo teologinis veikalas „Stebuklinga Meile warginga griekininko=Szirdis“ (1752) arba Moravijos judėjimo (hernhutiečių) rašytinis paveldas lietuvių kalba ir judėjimo veiklos legitimumas XVIII a. Prūsijos Lietuvoje. – VI Senosios literatūros seminaras LLTI, 2019 m. spalio 30 d.
  2. Strungytė-Liugienė Inga 2018: Nikolaus Ludwig von Zinzendorf in East Prussia. – 6th Bethlehem Conference on Moravian History and Music: tarptautinė mokslinė konferencija, 2018 m. spalio 11–13 d., Bethlehemas (JAV, Pensilvanijos valstija). 
  3. Strungytė-Liugienė Inga 2018: Exposing or Ignoring Feelings: the Translations of Pietist Hymnody into Lithuanian in the 18th Century. – Internationaler Kongress für Pietismusforschung: Gefühl und Norm. Pietismus und Gefühlskulturen im 18. Jahrhundert, 2018 m. rugpjūčio 26–29 d., Halė (Vokietija).
  4. Strungytė-Liugienė Inga 2018: The penetration of Herrnhuter activities and writings in East Prussia in the 18th Century and their repercussions in Halle: podoktorantūros stažuotės stipendininkų kolokviumas, 2018 m. rugpjūčio 9 d., Halė (Vokietija).
  5. Strungytė-Liugienė Inga, Rekašiūtė Kotryna 2017: Kultūrinės (religinės) atminties beieškant (apie ekspediciją Šilutės ir Jurbarko krašte). – Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje: tarptautinė mokslinė konferencija, 2017 m. gruodžio 1–2 d., LKI.
  6. Strungytė-Liugienė Inga 2017: XIX a. surinkimininkų himnodijos savitumas. – Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje: tarptautinė mokslinė konferencija, 2017 m. gruodžio 1–2 d., LKI.
  7. Strungytė-Liugienė Inga 2017: Johanno Arndto (1555–1621) „Paradiesgärtlein“ ir jo vertimai į lietuvių kalbą. – Reformacija ir lituanistika: tarptautinė mokslinė konferencija, 2017 m. rugsėjo 25–26 d., Kėdainiai.
  8. Strungytė-Liugienė Inga 2017: Lietuviška Biblija (1816) Herrnhute: jos atsiradimo istorija. – Reformacija ir senoji Lietuvos raštija. XVII Jurgio Lebedžio skaitymai: mokslinė konferencija, 2017 m. lapkričio 17 d., LLTI.
  9. Strungytė-Liugienė Inga 2016: К вопросу об источниках и репертуаре песенника 1781 года Готфрида Остермайера. – Идеи Просвещения и национальные культуры в Пруссии XVIII века (К 300-летию Готфрида Остермайера): международная научная конференция, 2016 m. rugsėjo 22 d., Kaliningradas.
  10. Strungytė-Liugienė Inga 2016: Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių identifikavimo problemos. – Mažosios Lietuvos kunigas, filologas, istorikas: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų: mokslinė konferencija, 2016 m. balandžio 20 d., LLTI.
  11. Strungytė-Liugienė Inga 2015: Ar trys anoniminės giesmės surinkimininkų giesmyne Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai (1817) susijusios su Gotfrydo Ostermejerio giesmynu Giesmes ßwentos Banycʒoje ir Namej’ giedojamos (1781)? – XII tarptautinis baltistų kongresas, 2015 m. spalio 29 d.
  1. 2017–2019 m.: Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje, LMT (Nr. S-MOD-17-10), LKI, vadovė.
  2. 2018 m.: CD Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje (XIX a. – XX a. pr.) leidyba, LKT (Nr. SIMUZ(6,20)/2018. Nr. SF-2018-9), LKI, vadovė.
  3. 2017 m.: Konferencija-koncertas-paroda Surinkimininkų judėjimas: modernybės ir tradicijos sampyna“, LKT (Nr. S/TRS-74(6.26)/2017), LKI, vadovė.
  4. 2005–2006 m.: Littera (Lietuvių tautinis identitetas XVI–XX a. kultūrų dialogo kontekstuose), vad. Evalda Jakaitienė, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (Nr. C-31/20060), VU, partneriai: LKI, LLTI, Masaryko universitetas, Čekija, vykdytoja.
  5. 2003–2005 m.: Rytų aukštaičiai vilniškiai: tekstai, užduotys, pratimai, vad. Vytautas Kardelis, VU, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, sutarties Nr. K-41/2002, vykdytoja.

2017 m. vasarą vyko ekspedicija po Šilutės, Jurbarko, Pagėgių kraštą. Ekspedicijos dalyviai kėlė kelis lauko tyrimų tikslus – fiksuoti Šilutės, Jurbarko ir Pagėgių krašte gyvenančių evangelikų liuteronų (autochtonų) prisiminimus apie tarpukariu ir pokario metais vykusias namų pamaldas (vad. surinkimus), rinkti biografinius duomenis apie jų vadovus (sakytojus), stebėti ir fiksuoti pateikėjų kultūrinę ir buitinę aplinką, namų interjero detales, atspindinčias jų pasaulėvoką ir kasdienybės poreikius. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo iškeltas uždavinys – apklausti informantus, kurie patys, jų tėvai ar artimieji dalyvavo surinkimuose.

Buvo kalbinami pateikėjai, kuriuos rekomendavo Šilutės, Smalininkų, Rusnės, Kintų ir Viešvilės kultūros darbuotojai, evangelikų liuteronų parapijų atstovai. Gerą atmintį turintys žmonės buvo klausinėjami apie vietoves, kur vyko surinkimai, sakytojus, kurie vadovavo namų pamaldoms. Pateikėjų buvo klausinėjama apie religines knygas, iš kurių jie ar jų artimieji giedojo ar skaitė per surinkimus. Ekspedicijos dalyvius domino ir religinės praktikos, knygų (giesmynų, religinio didaktinio pobūdžio veikalų) gotikiniais rašmenimis poreikis sovietmečiu. Pateikėjai pasakojo apie evangelikų liuteronų Bažnyčios situaciją pokariu ir apie tai, kokį vaidmenį tuo metu atliko surinkimai. Dažnas pateikėjas prisiminimuose akcentavo jautrius klausimus – konfesinę ir etninę konfrontaciją sovietmečiu Klaipėdos krašte, prisiminė ir evangelikų liuteronų šeimas palietusią emigraciją į Vokietiją.

Ekspedicijoje buvo apklausti 28 vyriausiosios ir vidurinės kartos pateikėjai, gyvenantys Smalininkuose, Viešvilėje, Jūravose, Ridelkalnyje, Rusnėje, Šyškrantėje, Uostadvaryje, Skirvytėlėje, Kintuose, Šilutėje, Bardėnuose, Lumpėnuose. Jų prisiminimuose paminėti sakytojai: Klumbys, Timpos, Bumbulis, Dievelaitis, Ruigys, Sprogis ir kt.

Išskirtini keli pašnekovai. Anė Janulaitytė-Vasauskienė iš Smalininkų pasakojo, kad kartu su tėvais išvyko į Rusnę, čia gyveno 1934–1938 m., priklausė „Santaros“ draugijai (parodė šios draugijos nuotraukų). 1938 m. grįžo į Smalininkus, kur tebegyvena ir dabar. A. Vasauskienė puikios atminties, guvi pateikėja, pasižyminti rišliu, nuosekliu pasakojimu, erudicija. Ji prisiminė, kad prieškaryje surinkimus Smalininkuose, Vitkiemyje laikė sakytojas Žilius (Žilaitis?) iki 1940 (41?) m., kuris palaidotas Vitkiemio kapinėse. Deja, nepavyko rasti kapinių, apžiūrėjome tik namą, kur sakytojas vedė pamaldas. A. Vasauskienei įstrigo surinkimininkių moterų apranga: smalininkietės moterys mėgdavo į surinkimus ateiti apsirengusios tamsiais drabužiais, ant galvos ryšėdavo baltą skarelę. Puošniau prieškary rengėsi pasiturinčios rusniškės, aprangos atributas – prijuostės, o ant kojų – „žiutės“ (margos klumpės?). Iškalbingi ir A. Vasauskienės namai: sienos papuoštos paveikslėliais (kur vokiški įrašai iš Biblijos, sentencijos), ant lentynos, spintos viršaus – tėvų, artimųjų nuotraukos. Namuose daug knygų – tiek lietuviškų, tiek vokiškų. Pateikėja sako, kad ji mielai ir dabar skaito knygas abiem kalbomis – ir dabartinėmis raidėmis, ir gotikiniais rašmenimis. Vakarais meldžiasi iš senųjų prieškario knygų ir vokiškai, nes taip nuo vaikystės įpratusi.

Vilius Kanšaitis (g. 1946 m.) iš Šyškrantės (Šilutės r.) papasakojo apie savo įtėvį sakytoją Joną Rupkalvį. J. Rupkalvis, gimęs 1900 m. Šilmeižių kaime (Šilutės raj.), buvo kalvis. Surinkimus laikė pokary. J. Rupkalvis 1951 m. vedė Evą Šernius-Kanšaitienę, kuri turėjo 7 vaikus. Po vyro J. Rupkalvio mirties Eva 1980 m. emigravo į Vokietiją, kur 1986 m. mirė. V. Kanšaitis parodė nuotraukas, kuriose pats 1980 m. užfiksavo mamos išleistuves į Vokietiją. V. Kanšaitis dar buvo vaikas, kai J. Rupkalvis į namų pamaldas burdavo žmones iš aplinkinių kaimų. Jis pasakojo, kad J. Rupkalvis per surinkimus skaitė iš Biblijos, o giedojo iš psalminių (taip buvo vadinamas surinkimininkų giesmynas Visokios naujos giesmės arba evangeliški Psalmai). Naminės pamaldos, į kurias rinkdavosi evangelikų tikėjimo žmonės, vyko ištisus metus. Kad J. Rupkalvis buvo vertinamas evangelikų liuteronų Bažnyčios, liudija ir jo laidotuvių nuotraukos. Jį amžinojo poilsio išlydėjo evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (vyresnysis) ir dar keturi evangelikų liuteronų kunigai.

Kita pateikėja – Gertrūda Septyniutė (Septynius)-Liutkienė (g. 1932 m.), evangelikų liuteronų kunigo diakono Jono Liutkaus žmona. Iš G. Liutkienės užrašyta apie 30 giesmių (giedojo lietuviškai ir vokiškai). Jos dukrai maloniai sutikus, buvo padarytos kunigo J. Liutkaus rankraštinio Pamokslų rinkinio kopijos.

Ekspedicijoje surinkta medžiaga yra vertinga tiek istoriniu, tiek filologiniu požiūriais: turi garso įrašus, anketas, nuotraukas.

Savaitės ekspedicijoje dalyvavo kalbininkai, literatai ir istorikai iš Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto: Mindaugas Šinkūnas, Inga Strungytė-Liugienė, Žavinta Sidabraitė, Kotryna Rekašiūtė, Darius Barasa, Justyna Prusinowska. Ši mokslinė išvyka yra projekto Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje (programa Modernybė Lietuvoje, 2017–2019, vykdė Lietuvių kalbos institutas, rėmė Lietuvos mokslų taryba) viena iš sudėtinių dalių.

Apie ekspediciją fragmentiškai rašyta publikacijoje: Kaunas Domas, Strungytė-Liugienė Inga, Rekašiūtė Kotryna 2018: Mažosios Lietuvos surinkimininkų dvasinio ugdymo, rašto ir knygos kultūra [interviu]. – Liaudies kultūra 3, 28–44.

Other Members