Umbrasas

dr. Alvydas Umbrasas

vyresnysis mokslo darbuotojas
  1. Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ir atsiskaito savo Centro vadovui;
  2. Centro vadovo nurodymu rengia planavimo ir atsiskaitymo dokumentus (ataskaitas);
  3. Dalyvauja individualioje ir kolektyvinėje mokslo veikloje;
  4. Atlieka mokslo tiriamojo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  5. Atlieka taikomojo mokslo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  6. Užsiima mokslo tyrimų sklaida;
  7. Aktyviai dalyvauja Centro ir Instituto posėdžiuose ir susirinkimuose;
  8. Vykdo kitas Instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Centro vadovo užduotis ar pavedimus, susijusius su šiuose nuostatuose išvardytomis funkcijomis;
  9. Vykdo kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Instituto įstatuose, šiuose nuostatuose, Centro nuostatuose, kituose Instituto vidiniuose teisės aktuose.

Gimė 1975 m. kovo 12 d. Ignalinos r. Ligūnų km. 1990 m. baigė Ignalinos r. Grybėnų pagrindinę mokyklą, 1993 m. – to paties rajono Daugėliškio vidurinę mokyklą. 1993–1999 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete lietuvių kalbą ir literatūrą (1997 m. – bakalauras, 1999 m. – lietuvių kalbotyros magistras). 1997–1999 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Vilniaus S. Konarskio vidurinėje mokykloje, 1999–2000 m. – VĮ Valstybės turto fondo redaktoriumi-stilistu, 2002–2004 m. Matematikos ir informatikos instituto Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos jaunesniuoju mokslo darbuotoju. Nuo 1998 m. dirba LKI Terminologijos centre (iki 2003 m. – Terminologijos skyrius). Iš pradžių ėjo vyresniojo laboranto pareigas, 1999–2002 m. – asistentas (jaunesnysis mokslo darbuotojas), 2002–2007 m. dirbo pagal autorines sutartis, nuo 2008 m. – mokslo darbuotojas, nuo 2014 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2000–2004 m. studijavo Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantūroje, 2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto Filologijos mokslo krypties taryboje apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Lietuvių teisės terminija 1918–1940 metais (pagrindinių kodeksų terminai). Nuo 2004 m. terminų tvarkybos darbą dirba Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje (vyriausiasis specialistas).

  1. Lietuvių teisės terminija 1918–1940 metais: pagrindinių kodeksų terminai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. 341 p.
  1. V. Mykolaičio-Putino literatūrologijos terminai su -inis, -ė formos dėmenimis. – Terminologija 6, 2000, p. 78–90.
  2. Nulis: anksčiau ir dabar. – Terminologija 7, 2000, p. 92–100.
  3. Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918–1940 metais. – Terminologija 8, 2001, p. 76–94.
  4. Lietuvoje Respublikoje (1918–1940) veikusio Baudžiamojo statuto vertimų teisės terminijos skirtybės. – Terminologija 9, 2002, p. 78–94.
  5. Teisės terminijos kaita 1918–1940 m. Lietuvoje veikusio civilinio kodekso vertimuose. – Terminologija 10, 2003, p. 55–83.
  6. The State of Lithuanian Terminology. – Terminoloģijas Jaunumi 7, Rīga, 2004, p. 16–25 [bendraautoriai A. Auksoriūtė, J. Gaivenytė].
  7. Bendrašakniai dvižodžių teisės terminų sinonimai ir variantai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose. – Terminologija 11, 2004, p. 100–118.
  8. Asmenis įvardijantys teisės terminai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose. – Terminologija 12, 2005, p. 107–136.
  9. Teisės terminai su šaknimi teis– 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose. – Terminologija 13, 2006, p. 97–115.
  10. Lietuvių teisės terminografija: nuo rankraščių iki duomenų bazių. – Specialybės kalba: terminija ir studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius, 2008, p. 100–109.
  11. Rankraštinio teisės terminų žodyno (1920 m.) sandara. – Terminologija 18, 2011, p. 109–141.
  12. Rankraštinio teisės terminų žodyno (1920 m.) lietuviški dvižodžiai terminai. – Terminologija 19, 2012, p. 143–172.
  13. Lietuvos Respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo. – Terminologija 20, 2013, p. 96–122.
  14. Motininė įmonė ir dukterinė įmonė: nuo žodynų iki teisės aktų. – Terminologija 21, 2014, p. 90–110.
  15. Jūra biologijos nomenklatūroje. – Terminologija 22, 2015, p. 78–97.
  16. Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena. – Terminologija 23, 2016, p. 120–160.

   1. Teisės terminijos kaita Rusijos 1903 m. Baudžiamojo statuto vertimuose į lietuvių kalbą. – Profesinė kalba: teorija ir praktika. Mokslinės konferencijos darbai, Vilnius, 2002, p. 65–68

    2. Dėl kai kurių vienažodžių teisės terminų skirtumų Civilinių įstatymų (1928, 1933) vertimuose. – Terminologija III tūkstantmečio pradžioje. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų tezės, Vilnius, 2003, p. 53–55.

    3. Prielinksniniai teisės terminai 1918–1940 metų Lietuvos kodeksuose. – Specialybės kalba: sistema ir vartosena. Mokslinės konferencijos darbai, Vilnius, 2004, p. 102–108.

    4. Terminų bankas ir terminų tvarkyba. – Terminų norminimas ir tvarkyba. Mokslinio seminaro programa, Vilnius, 2005 m. gruodžio 8 d.

    5. Teisės terminijos kaita 1918–1940 m. Lietuvoje veikusio Baudžiamojo proceso kodekso vertimuose. – Specialybės kalba: tyrimas ir dėstymas. Mokslinės konferencijos darbai, Vilnius, 2006, p. 139–147

    6. Rankraštinis teisės terminų žodynas (1920 m.). – Terminologijos metodologija, jos taikymo dabartis ir ateitis: Terminologijos komisijos įkūrimo 90-mečiui. Tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos tezės, Vilnius, 2011, spalio 12–13 d., p. 20–21 (http://www.lki.lt/LKI_LT/images/TMA/TEZES_visos.pdf).

    7. Lietuvos Respublikos terminų bankas: 10 metų po įstatymo priėmimo. – Terminologija ir terminografija: raida, aktualijos, perspektyvos. Tarptautinės mokslinės konferencijos tezės, Vilnius, 2013, spalio 10–11 d., p. 16–17 (http://www.lki.lt/LKI_LT/images/TMA/2013_tez_s_abstracts.pdf).

  1. Meškeriotojų terminijos klausimu [J. Savicko laiško komentaras]. – Gimtoji kalba 7–8, 2002, p. 29–31.
  2. Ar galima medžioti katilu? [Klausimų kraitelė]. – Gimtoji kalba 7–8, 2002, p. 15–16.
  3. Tarptautinė konferencija Terminologija III tūkstantmečio pradžioje [apžvalga]. – Terminologija 10, 2003, p. 166–170 [bendraautorė A. Mitkevičienė].
  4. Ar taisytinas terminas skaidruolė? [Klausimų kraitelė]. – Gimtoji kalba 11, 2004, p. 10–11.
  5. Kaip vadinti? [Bato dalys]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, spalio 1 d. (Nr. 14), p. 11.
  6. Kaip vadinti? [Kanceliariniai reikmenys]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, spalio 8 d. (Nr. 15), p. 11.
  7. Kaip vadinti? [Dviračio dalys]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, spalio 15 d. (Nr. 16), p. 13.
  8. Kaip vadinti? [Lizdas, šakutė, ilgintuvas]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, spalio 17 d. (Nr. 17), p. 13.
  9. Kaip vadinti? [Durų tipai ir dalys]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, spalio 29 d. (Nr. 18), p. 13.
  10. Kaip vadinti? [Kėdžių tipai ir dalys]. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, lapkričio 12 d. (Nr. 20), p. 10.
  11. Kaip vadinti? Getrai. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, lapkričio 26 d. (Nr. 22), p. 11.
  12. Kaip vadinti? Alyvos. – 1000 ir vienas klausimas [„Lietuvos žinių“ priedas], 2004, gruodžio 10 d. (Nr. 24), p. 11.
  13. Kas yra beldiūga ir ar gali ji būti gyvagimdė? [Klausimų kraitelė]. – Gimtoji kalba 8, 2006, p. 6–7 (perspausdinta – Klaipėda, 2006 m. rugsėjo 22 d.).
  14. Ar gėrimas gali būti energetinis? [Klausimų kraitelė]. – Gimtoji kalba 11, 2006, p. 10.
  15. Ar taisytina radimvietė? [Klausimų kraitelė]. – Gimtoji kalba 6, 2007, p. 14.
  16. Atnaujinti Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai. – Terminologija 15, 2008, p. 216–225.
  17. Jonas Klimavičius – leksikologiškiausias terminologas. – Kalbos kultūra 81, 2008, p. 336–339.
  18. Buračas A. Marketingas – kodėl ne rinkovada? [Kalbininko komentaras]. – Gimtoji kalba 6, 2011, p. 21–22.
  19. Nuo žodžių iki žodynų: Stasiui Keiniui – 80. – Terminologija 23, 2016, p. 259–266.

Other Members