IMG_9973+

dr. Ramunė Čičirkaitė

mokslo darbuotoja
  1. Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ir atsiskaito savo Centro vadovui;
  2. Centro vadovo nurodymu rengia planavimo ir atsiskaitymo dokumentus (ataskaitas);
  3. Dalyvauja individualioje ir kolektyvinėje mokslo veikloje;
  4. Atlieka mokslo tiriamojo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  5. Atlieka taikomojo mokslo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  6. Užsiima mokslo tyrimų sklaida;
  7. Aktyviai dalyvauja Centro ir Instituto posėdžiuose ir susirinkimuose;
  8. Vykdo kitas Instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Centro vadovo užduotis ar pavedimus, susijusius su šiuose nuostatuose išvardytomis funkcijomis;
  9. Vykdo kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Instituto įstatuose, šiuose nuostatuose, Centro nuostatuose, kituose Instituto vidaus teisės aktuose.

Gimiau Kaune. 1997 m. baigiau Kauno jėzuitų vidurinę mokyklą. 2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete baigiau lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro studijas, 2003 m. – lietuvių filologijos (kalbotyros) magistro studijas. Nuo 2011 m. spalio mėnesio esu Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro doktorantė.

2003–2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete dėsčiau specialybės kalbos, akademinio raštingumo, elektroninės komunikacijos, praktinės lietuvių kalbos stilistikos, reklamos stilistikos, redagavimo praktikos, teksto redagavimo dalykus.

Nuo 2012 m. sausio mėnesio dirbu Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro jaunesniąja mokslo darbuotoja. Taip pat dirbu „Žinių radijuje“ komunikacijos projektų vadove.

Moksliniai interesai:

  • Vilniaus kalba,
  • žiniasklaidos kalba,
  • kalbos variantiškumas,
  • kalbinės nuostatos.
  1. 2012–2014: Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto dalyvė)
  2. 2010–2013: Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto dalyvė)
  3. 2010: Kalba Vilnius: Vilniaus kalbos vaidmuo šiandieninėje Lietuvoje, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto dalyvė)
  1. Čičirkaitė, Ramunė 2022: Kaip kalba TV ir radijo laidų vedėjai? Balsių įtempimas kaip formalaus ir rimto kalbėjimo stiliaus indeksas. – Taikomoji kalbotyra 17: 166–185. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2022.17.9.
  2. Čičirkaitė, Ramunė 2019: Ar žodžio galo balsių ilgumą lemia kalbų kontaktai? Praeities mįslė iš kelių kartų įvairiakalbių vilniečių perspektyvos (trukmės aspektas). Archivum Lithuanicum 21: 255-280.
  3. Čičirkaitė, Ramunė 2019: Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių socialinės reikšmės: stigmatizuojamas ilginimas ir santykis su žiniasklaidos kalba. PhD dissertation. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
  4. Čičirkaitė, Ramunė 2018: Visy, kity, abū. Ar žodžio galo ilginimas būdingas visiems vilniečiams? Taikomoji kalbotyra (10): 68–85.
  5. Vaicekauskienė L., Čičirkaitė R., 2017: Kaip tyrėme kalbos idealus mentaliniuose vaizdiniuose. In L. Vaicekauskienė (sud.). Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 61–83.
  6. Čičirkaitė, R., 2017: Tarties standartas žiniasklaidoje: koks jis ir kaip pakito? In L. Vaicekauskienė (sud.). Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 259–276.
  7. Čičirkaitė, R., 2017: Vilniaus kalbos variantų socialinės reikšmės. In L. Vaicekauskienė (sud.). Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai,  143–158.
  8. Čičirkaitė R., 2016: Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose. Taikomoji kalbotyra 8. 
  9. Čičirkaitė R., 2016: „Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba“. Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ akustinė analizė. Taikomoji kalbotyra 8. 
  10. Čičirkaitė R., 2014: Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas. Taikomoji kalbotyra 6. 
  11. Čičirkaitė R., 2014: Idealiosios bendrinės tarties beieškant: ilgojo-įtemptojo balsio o vartosena 1960–2011 m. informacinėse laidose. Darbai ir dienos 62, 45–58. 
  12. Čičirkaitė R., 2012: Kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. informacinėse laidose. Kalbos kultūra 85, 178–189. 
  13. Čičirkaitė R., Vaicekauskienė L., 2012: Balsių ilginimas kaip sociolingvistinė vilniečių tarties ypatybė. Taikomoji kalbotyra 1. 
  14. Vaicekauskienė L., Čičirkaitė R., 2011: „Vilniaus klausimas“ bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas, Darbai ir dienos 56, 55–74. 
  15. Čičirkaitė R., 2009: Rūta Marcinkevičienė. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys [knygos apžvalga]. Gimtoji kalba 6, 30.
  16. Čičirkaitė R., 2008: Neigiamo vertinimo raiška publicistikos tekstų antraštėse. No skaņas un burta līdz tekstam un korpusam sinhronija un diahronija. Rīga: Latvijas universitāte, 18–19.
  17. Čičirkaitė R., 2005: Lingvistiniai reklamos tekstų požymiai. Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 7 (1), 73–77.
  1. 2022 rugsėjo 29-30 d. Čičirkaitė, Ramunė. Kaip ir kodėl rašo pradinukai? Sociolingvistinis mokyklinio raštingumo 1950–2020 m. tyrimas. – 6th International Conference of Applied Linguistics „Languages and people: problems and solutions“ (Vilnius). Paskelbtos pranešimo tezės [Prieiga internete:
    https://litaka.lt/wp-content/uploads/2022/10/Konferencija-06-Tezes.pdf]
  2. 2019 rugsėjo 26-27 d. Čičirkaitė, Ramunė. Standard norm and the media: change of pronunciation over time. – 5th International Conference of Applied Linguistics „Languages and people: communication in multilingual world“. (Vilniaus universitetas).
  3. 2019 m. rugsėjo 27 d. Čičirkaitė, Ramunė. TV ir radijo žurnalistų tarimas: sovietmečiu ir šiandien. (Tyrėjų naktis, Theobromine chocolatier). 
  4. 2018 m. rugsėjo 28 d. „Visykityabū. Mitai ir faktai apie vilnietišką balsių ilginimą“, in: Tyrėjų naktis, Theobromine chocolatier, Vilnius.
  5. 2018 m. kovo 20 d. „Vilnietiško ylginimo socialinės reikšmės: eksperimentai lietuvių ir rusų mokyklose“, in: Vilniaus universiteto paskaita studentams sociologams.
  6. 2016 m. rugsėjo 28–30 d. “From formal to informal: has the changing role of TV and radio changed the ‘best’ pronunciation in the Lithuanian broadcast media?”, in: 4th International Conference of Applied Linguistics Languages and People: Diversity and Harmony. Vilnius University.
  7. 2014 m. lapkričio 14 d. „Kokias vilniečių socialines kategorijas išryškina balsių ilginimo socialinės reikšmės tyrimai?“, in: Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija „Sociologinės erdvės ir laiko formos“.
  8. 2014 m. lapkričio 14 d. „Kaip Vilniaus moksleiviai vertina balsius ilginančius suaugusiuosius?“, in: projekto „Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė“ baigiamasis seminaras Vilniaus universitete.
  9. 2014 m. spalio 1 d. “Experimental research of social meaning of vowel lengthening as a stigmatised feature of Vilnius speech”, in: seminar on Vilnius speech variation, LANCHART, University of Copenhagen.
  10. 2014 m. rugsėjo 24–26 d. „Ar žmogų iš kalbos pažinsi? Kalbėtojo vertinimo eksperimentas Vilniaus mokyklose“, in: Lietuvos edukologijos universiteto tarptautinė konferencija „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“.
  11. 2013 m. lapkričio 14–15 d. “Ideal language in broadcast media: price to sell and willingness to buy”, in: Digital Archives, Audiovisual Media and Cultural Memory Conference, University of Copenhagen (su Loreta Vaicekauskiene).
  12. 2013 m. birželio 26–28 d. “Language variation across time and style in Lithuanian broadcast media”, in: 7th International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE), Trondheim, Norway (su Loreta Vaicekauskiene).
  13. 2013 m. birželio 21 d. „Žiniasklaidos tarties pokyčiai. Kaip keitėsi preskriptyviųjų ir realiųjų tarties normų santykis 1960–2011 m.?“ in:Baigiamasis mokslinis projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ seminaras LMT.
  14. 2012 m. gruodžio 4 d.  “Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960–2011). Discussion of methods”, in: Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen.
  15. 2012 m. gruodžio 4 d. “Research of Vilnius speech: discussion of project design (selection of informants, questionnaire, speaker evaluation experiments)”, in: Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen.
  16. 2012 m. rugsėjo 27 d. „Dėmesio! Žurnalistai kalba. Retrospektyvus informacinių laidų tarties tyrimas“. Lietuvos edukologijos universiteto tarptautinė konferencija „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“.
  17. 2012 m. rugsėjo 13–16 d. „Ar turime baimintis žurnalistų tarties pokyčių?“ Nidoje vykusi jaunųjų tyrėjų stovykla „Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes“.
  18. 2012 m. kovo 22–24 d. «Продление кратких ударных гласных в литовской речи коренных вильнюсцев». Sankt Peterburgo Europos universiteto tarptautinė konferencija „Antropologija. Folkloristika. Sociolingvistika“.
  19. 2012 m. sausio 23–27 d. “Sociolects of Vilnius city: research of phonetic and prosodic features”. Kopenhagos universiteto Kalbos tyrimų metodologijos kursai.
  20. 2008 m. vasario 21–22 d. Latvijos universiteto tarptautinė konferencija „No skaņas un burta līdz tekstam un korpusam sinhronija un diahronija“. Skaitytas pranešimas „Neigiamo vertinimo raiška publicistikos tekstų antraštėse“.
  21. 2004 m. lapkričio 18–19 d. Vilniaus pedagoginio universiteto tarptautinė mokslinė konferencija „Tekstas: lingvistika ir poetika 13“. Skaitytas pranešimas „Ar originali lietuviška reklama“.
  1. International research network SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe).

Other Members