Instituto darbuotojų elektroninės publikacijos

 

 

Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-251-5.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis yra pirmoji Lietuvių kalbos instituto knygų serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ dalis, kurioje pagal tuos pačius principus, išryškinant kalbų tipologijos tyrimams svarbius tiriamųjų kalbų skirtumus ir panašumus, lyginami lietuvių ir latvių bendrinių kalbų balsių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bei aprašomi balsių ir priebalsių sąveikos tyrimai. Kartu su antrąja tos pačios serijos knyga „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – tai kapitalinis dabartinių bendrinių baltų kalbų spektrinių garsyno charakteristikų tyrimas, kurį atliko Lietuvos ir Latvijos mokslininkų grupė 2013–2015 m. Vėlesniais metais tyrimą dar papildė ir pagilino monografijų sudarytojos. Tai pirmasis nuoseklus lyginamasis sinchroninis lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių tyrimas, atliktas naudojant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką ir įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija, taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą pasaulyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. Autoriai elektroninį publikavimo būdą pasirinko kaip itin parankų siekiant lituanistinius ir baltistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą kuo sėkmingiau integruoti ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir kitur užsienyje.  Tai suteikia išskirtinę galimybę pateikti ir gausią garsinę medžiagą.

Atsisiųsti I knygą (3 priedas. I knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

 

 

Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-252-2.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, objektyviai atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.

Rengiant kolektyvinę monografiją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ pasinaudota tiek Latvijos kolegų patirtimi, tiek lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklos išgvildentais metodologiniais principais. Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta:
• instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius;
• išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą;
• įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams;
• pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija;
• tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje ir t. t.

Tikėtina, kad šioje monografijoje paskelbtais tyrimo rezultatais ir duomenimis sėkmingai galės naudotis Lietuvos, Latvijos bei kitų šalių mokslininkai.

Atsisiųsti II knygą (3 priedas. II knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

 

 

Ramunė Vaskelaitė. Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-250-8.

Studijoje nagrinėjami simbolinių pavadinimų sampratos ir rašymo aspektai. Sampratą vertinant kaip galimą rašymo polinkių veiksnį, kartu atskleidžiami tiek rašymo polinkių, tiek sampratos problemiškieji aspektai ir jų sąsajos, dabartinėje kalboje funkcionuojančių simbolinių pavadinimų įvairovė. Vartosenos analizė grindžiama naujienų portaluose skelbiamais tekstais.

Atsisiųsti publikaciją