Instituto darbuotojų elektroninės publikacijos


Šioje svetainėje pateiktos publikacijos saugomos Creative Commons Priskyrimo-Nekomercinio naudojimo Viešąja licencija.

 

Atsisiųsti leidinį

Dalia Pakalniškienė. Motyvuotieji intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-303-1, doi.org/10.35321/e-pub.17.kalbos-istorija-veiksmazodis

Studijoje tiriami XVI–XVII a. lietuvių raštijoje – Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno tekstuose ir Volfenbiutelio postilėje, Mikalojaus Daukšos darbuose, Knygoje nobažnystės ir Konstantino Sirvydo veikaluose, reprezentuojančiuose tris to meto rašto variantus, – užfiksuotų intarpinių bei sta kamieno veiksmažodžių darybos klausimai. Analizuojami tik motyvuotieji veiksmažodžiai, t. y. tokie, kurie remiasi kitu ar kitais leksiniais vienetais.

Šiuo tyrimu norima dokumentuoti intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių situaciją lietuvių raštijos pradžioje, siekiant atskleisti XVI–XVII a. fiksuojamą sinchroninį jų vaizdą. Toliau sinchroninės analizės rezultatai – nustatytieji darybos tipai – gretinami su kitų giminiškų kalbų atitinkamomis korespondencijomis, teikiančiomis galimybių nustatyti lietuviškųjų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių nominacijos chronologiją. Tipologijos požiūriu išryškinami universalūs predikatinių situacijų požymiai, reiškiami tiriamaisiais veiksmažodžiais.


 

Atsisiųsti leidinį

Palmira Zemlevičiūtė. Žmogaus lytinių organų pavadinimai XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios populiarinamuosiuose medicinos raštuose
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-299-7, doi.org/10.35321/e-pub.20.lytiniu-organu-pavadinimai

Mokslo studijoje aiškinamasi, kokie bendrieji ir atskirieji (vyro ir moters) lytiniai organai buvo įvardyti daugiau nei prieš šimtą metų išleistuose gydytojų populiarinamuosiuose medicinos raštuose – identifikuojamos lytinių organų pavadinimų reikšmės ir nustatomi jų kūrimo polinkiai. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios medicinos spaudoje žmogaus lytiniai organai buvo viena iš tabuistinių temų, kuri buvo nutylima, vienaip ar kitaip apeinama, ja vengė rašyti net ir patys gydytojai. Vis dėlto objektyvios priežastys (karo ir pokario metais ne tik miestuose, bet jau ir kaimuose plito lytinės ligos) vertė gydytojus išdrįsti apie tai atvirai prabilti. Kalbamieji to laikotarpio raštai buvo pirmieji populiarinamieji medicinos tekstai, pakeitę daugelį amžių vyravusį požiūrį į žmogaus lytinius organus kaip gėdingus ir slėptinus. Šiais raštais lietuviai gydytojai ne tik švietė paprastą žmogų anatominiais lyties klausimais, bet ir stengėsi perspėti apie lytiniu keliu plintančias ligas bei paaiškinti, kaip jų saugotis. Pradžioje lytiniai organai, su jais susiję fiziologiniai procesai dar buvo eufemizuojami, tačiau ilgainiui gydytojai ėmė griauti šį tabu – ieškojo žodžių tiems organams pavadinti, o pristigę jų patys kūrė naujus pavadinimus. Atliktas tyrimas atskleidžia lytinių organų pavadinimų kūrimo pradžią, jų raidos ir vartosenos ypatybes.


 

Atsisiųsti leidinį

Vilija Sakalauskienė. Žmogaus vaizdinys lietuvių tarmių leksikografiniuose šaltiniuose: etnolingvistinis ir semantinis aspektas
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-308-6, doi.org/10.35321/e-pub.19.zmogus-tarmineje-leksikografijoje

Mokslo studijoje, remiantis tarminių žodynų pavyzdžiais, analizuojamas žmogaus vaizdinys, susiformavęs lietuvių tarmėse, kurių duomenys užfiksuoti leksikografiniuose šaltiniuose. Lietuvių etnolingvistikoje iki šiol nebuvo taip išsamiai tyrimams pasitelkiami tarminių žodynų duomenys, bet pastaruoju metu sulaukia vis daugiau etnolingvistų dėmesio, vis labiau pabrėžiama tarminių žodynų kaip kultūros tekstų reikšmė. Platus įvairių tarminių žodynų teikiamas duomenų spektras leidžia konstatuoti, koks žmogaus semantinis ir etnolingvistinis vaizdinys yra įsitvirtinęs XX a. antrosios pusės ir XXI a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos tarmėse, kurie vaizdinio požymiai laikomi svarbiausiais, reikšmingiausiais. Galima teigti, kad tarminių žodynų medžiaga atskleidžia paprasto žmogaus kalbinį pasaulio vaizdą, nes žodynai leidžia stebėti sąvokos genezę, sekti žodžio vartojimą atskirais visuomenės vystymosi etapais, pamatyti reikšmės kitimą ir sąsajas su įvairiais istoriniais įvykiais, atspindėtais žmonių sąmonėje.


 

Atsisiųsti leidinį

Pavel Skorupa. Vilnius County Toponyms as Signs of National and Cultural Identity
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-306-2, doi.org/10.35321/e-pub.18.vilnius-county-toponyms

The study focuses on the problem of cultural and national (ethnic) identity, reflected in the semantics of the selected present-day Vilnius County toponyms, and analyzes the meanings encoded in them. The research based on both the traditional and modern (Cognitive) Onomastics theories and methods reveals the complexity of the semantic substrate in the toponymy of the region, which is affected by language interactions (contacts) due to the cultural periphery and long-term multilingualism of the population. It is obvious that toponyms not only perform a referential function, but also convey the cognitive, emotional, cultural, and social dimensions of the places they denominate, i.e., they convey a wealth of information about nature, history, culture, and people of a given area.

Mokslo studijoje daugiausia dėmesio skiriama kultūrinio ir tautinio (etninio) tapatumo problemai, atsispindinčiai pasirinktų tirti dabartinių Vilniaus apskrities vietovardžių semantikoje, bei analizuojamos vietovardžiuose užkoduotos reikšmės. Tyrimas, pagrįstas tiek tradicine, tiek šiuolaikine (kognityvine) onomastikos teorija ir metodais, atskleidžia regiono toponimijos semantinio substrato sudėtingumą, kuriam įtakos turėjo kalbų sąveika (kontaktai) dėl kultūrinės periferijos ir gyventojų ilgalaikės daugiakalbystės situacijos. Akivaizdu, kad vietovardžiai ne tik atlieka referencinę funkciją, bet ir perteikia pažintinius (kognityvinius), emocinius, kultūrinius ir socialinius jais įvardijamų vietų aspektus, t. y. suteikia daug informacijos apie tam tikros vietovės gamtą, istoriją, kultūrą ir žmones.


 

Atsisiųsti leidinį

Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Danutė Valentukevičienė, Simona Vyniautaitė. Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos
Kolektyvinė mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-300-0, doi.org/10.35321/e-pub.22.lietuviu-dialektologijos-profiliai

Kolektyvinėje studijoje siekiama įtvirtinti Lietuvoje dar naujos multimudaliosios dialektologijos teorines ir metodologines nuostatas. Aprašomuose tyrimuose praktiškai pritaikytas multimodaliosios dialektologijos tyrimams būdingas trijų pakopų modelis, apimantis ne tik kalbinius duomenis, bet ir kalbinę aplinkos bei tiriamųjų kalbinės savivertės analizę.


 

Atsisiųsti leidinį

Daiva Murmulaitytė. Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis)
Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-289-8, doi.org/10.35321/e-pub.16.naujadaros-tyrimu-perspektyvos

Mokslo monografijoje tyrinėjama lietuvių kalbos naujažodžių daryba ir jos analizavimo galimybės naudojant Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio ir kokiomis kryptimis vykdomi lietuvių kalbos naujadaros tyrimai būtų perspektyviausi ir efektyviausi. Kelerius metus stebint duomenų dinamiką atlikta tyrimų, kurių metu nagrinėta:
• naujažodžių morfemikos indigenumas;
• savakilmių lietuvių kalbos dūrinių naujadaros santykis su XX a. viduryje aprašyta žodžių daryba;
• naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos problemos;
• kontaminacija (maišyba), jos santykis su tradicine (morfologine) žodžių daryba ir vieta lietuvių kalbos leksikos žodžių darymo sistemoje;
• darybiniai naujažodžių ryšiai žodžių darybos lizduose;
• atskirų darybos kategorijų ir darybos tipų naujažodžių darybos polinkiai ir kt.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas tyrinėtas ne tik kaip naujosios lietuvių leksikos sankaupa, bet ir kaip šiuolaikinė žodžių darybos, morfemikos, darybinės ir leksinės semantikos tyrimo priemonė – išnagrinėta jo duomenų struktūra, išsiaiškinta, kokiu mastu jis gali pasitarnauti lietuvių kalbos žodžių darybos ir morfemikos tyrimams, kokią įtaką jo duomenų atrankos principai turi naujadaros tyrimams ir šio šaltinio reprezentatyvumui, pasiūlyta, kaip jo kūrimą padaryti efektyvesnį. Tad monografiją galima laikyti ir leksikografinės kritikos darbu. Joje analizuotasis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas kaip leksikografijos (neografijos) šaltinis iki šiol iš esmės beveik netyrinėtas, išskyrus vieną kitą jo struktūros, duomenų atrankos ir pateikimo, paieškos galimybių klausimą monografijos autorės ir kolegų mokslinėse publikacijose bei mokslinių konferencijų pranešimuose.


 

Atsisiųsti leidinį

Antanas Balašaitis: bibliografijos rodyklė. Sudarė Antanas Balašaitis ir Aurelija Gritėnienė
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-284-3 (internete), ISBN 978-609-411-285-0 (spausdintinis), http://doi.org/10.35321/e-pub.9.balasaitis-bibliografijos-rodykle

Tai antrasis patikslintas ir papildytas A. Balašaičio bibliografijos leidimas. Leidinyje pateikiama gausi kalbininko bibliografija: disertacija, išleistos knygos, žodynai, straipsniai, recenzijos, anotacijos. Antanas Balašaitis buvo ir daugelio leidinių redaktorius, redaktorių kolegijos narys, sudarytojas, rengėjas.


 

Atsisiųsti leidinį

Lithuanian dialectology profiles: problems and findings. Sud. V. Meiliūnaitė

Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-279-9, https://doi.org/10.35321/e-pub.8.problems-and-findings

Anglų kalba publikuojamame straipsnių rinkinyje pristatomi lietuvių kalbos tarmių tyrimų etapai, kryptys ir naujosios tendencijos. Greta tradicinių fonetikos, morfologijos ar etnolingvistikos darbų aptariami dialektometrijos, semantikos bei perceptyviosios dialektologijos tyrimai.

This collection of articles aims to review a wide range of language areas and the methods of study applied as well as to present both the traditional and the more recent trends and directions of dialectological research in Lithuania.


 

Atsisiųsti leidinį

Poderienė Nida, Tamulionienė Aurelija. Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-277-5, https://doi.org/10.35321/e-pub.7.grizusiuju-kalbine-integracija

Mokslo studijoje, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, nagrinėjama grįžusių mokinių sociokultūrinė aplinka, išskiriant pagrindinius veiksnius, lemiančius kalbines grįžusių iš užsienio mokinių integracijos aplinkybes, aptariamos priežastys, lemiančios vienos kalbos pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu. Vertinant kalbinių nuostatų ir motyvacijos mokytis lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjamos grįžusių iš užsienio mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos socialinės vertės ir kalbinės tapatybės, aptariami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai ir jų įveikos sąlygos.


 

Atsisiųsti leidinį (atsisiųsti leidinį zip archyve, parsisiuntus failus su nuotraukomis ir žemėlapiais, būtina išskleisti, kad veiktų nuorodos iš pdf).

Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-262-1, https://doi.org/10.35321/e-pub.6.klaipedos-krasto-toponimai

Knygoje pateikiamas istoriniuose dokumentuose užfiksuotų ir dabartinių istorinio Klaipėdos krašto (vok. Memelland), buvusios Klaipėdos apskrities (vok. Landkreis Memel) vietovardžių registras (hidronimai ir oikonimai) ir jų lingvistinis aprašas: etimologija, vardų raida, vartosenos ypatumai, sąsajos su kitais regione užfiksuotais vardais (ypač asmenvardžiais). Atskirai pažymėti nebevartojami vardai, aptariami vardų norminimo ir galimos rekonstrukcijos klausimai. Atskirą darbo dalį sudaro įvadas, kuriame pateikiamas mokslinis Klaipėdos kašto vietovardžių aprašas, medžiagos specifika, jos rinkimo ir pateikimo metodika, pristatomos bendriausios istorinės ir kalbinės jų raidos ypatybės. Prieduose žemėlapiai ir nuotraukos su internetinėmis nuorodomis, indeksu.


 

Atsisiųsti leidinį

Rolandas Mikulskas. Galimos jungties darytis / pasidaryti konstrukcijų ištakos
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-260-7, https://doi.org/10.35321/e-pub.5.galimos-konstrukciju-istakos

Dabartinėje lietuvių kalboje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos neabejotinai turi savo vietą greta kitų aspektinių jungčių konstrukcijų, tokių kaip jungties konstrukcijos (JK) su veiksmažodžiais tapti ir virsti. Tačiau mūsų raštijos pradžioje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos žengė dar tik pirmuosius žingsnius. Pagrindinis šios mokslo studijos tikslas – atskleisti JK su šiuo veiksmažodžiu ištakas. Tam buvo pasitelkti Jono Bretkūno Biblijos (BB) vertimo, konkrečiai vienuolika Senojo Testamento knygų, prieinamų Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje, duomenys. Relevantiškais aspektais taip pat buvo pasižiūrėta ir į kitus svarbesnius Mažosios bei Didžiosios Lietuvos senųjų raštų šaltinius. 

Yra pagrindo manyti, kad medialinės reikšmės JK su darytis / pasidaryti kilmės konstrukcijos buvo tirtoje medžiagoje gausiai reprezentuotos rezultatinės kulminatyvinės kauzacijos konstrukcijos (RKKK) su veiksmažodžiu (pa)daryti. Jų bendrą reikšmę galima apibrėžti taip: ‘kas nors ką nors (pa)daro kuo / kokį nors’; arba, pasitelkus semantinę dekompoziciją, dar bendriau – ‘kas nors (pa)veikia ką nors taip, kad šis tampa kuo / koks nors’. Dar bendriau tokias konstrukcijas galėtume apibūdinti kaip kauzuojamo pokyčio įvykio, kurio rezultatą fiksuoja veiksmažodžio (pa)daryti (daiktavardinis ar būdvardinis) komplementatyvas, konstrukcijas. Iš RKKK su (pa)daryti antikauzatyvinės derivacijos keliu (pasitelkus sangrąžos formantą) imtos darytis medialinės reikšmės konstrukcijos su veiksmažodžio formomis darytis / pasidaryti – jomis buvo perteikiamas savaiminio pokyčio įvykis. Dar tik sporadiškai BB vertime vartoti kalbami derivatai reikšmės atžvilgiu tebebuvo artimi tikrosios sangrąžos konstrukcijoms, kuriose subjektas veikia patį save. Jeigu tokioms antikauzatyvinėms konstrukcijoms ir galėtume jau priskirti medialinę reikšmę, jų subjektiniai referentai tebebuvo agentyvūs, intencionalūs individai, jos dar negalėjo žymėti tų pokyčio įvykių, kurių dalyviai buvo negyvi, inertiški, manipuliuojami objektai (jiems atsakomybę už patiriamą pokytį galėtume priskirti tik implicitiškai). Kad antikauzatyvinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti taptų visavertėmis JK, jų veiksmažodis turėjo desemantizuotis tiek, kad jau nepresuponuotų tik agentyvaus subjektinio individo. 

Šiuo atžvilgiu svarbų indėlį į JK su darytis / pasidaryti formavimąsi įnešė netrukus pagrečiui imtos darytis egzistencinės konstrukcijos su šiuo veiksmažodžiu. Kaip rodo Kristijono Donelaičio poema Metai, XVIII a. lietuvninkų kalboje egzistencinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti buvo įprastos. Šių konstrukcijų koegzistencija su atitinkamomis JK buvo svarbi tuo, kad per abiejų tipų konstrukcijoms būdingą subjekto raiškos alternaciją iš egzistencinių į jungties konstrukcijas galėjo būti įtraukiami negyvi subjektiniai referentai, plg. Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą sėdi, / Tai tav iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai (~ drūti kąsniai pasidaro minkšti – R. M.) K. Donel (Žr 214–215).

JK su darytis / pasidaryti raidą galėjo stabdyti to meto kalboje jau įsitvirtinusių kitų aspektinės paskirties JK su veiksmažodžiais tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konkurencija. Galima numanyti, kad BB vertėjui / redaktoriams prireikus antikauzatyvinių RKKK su (pa)daryti atitikmenų, minėtų jungčių konstrukcijos visada buvusios po ranka. Tokiam numanymui pagrįsti studijoje nemažai dėmesio skiriama tirtoje BB imtyje rastų jungčių tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konstrukcijų ir jų sintaksinių partnerių – egzistencinių bei perifrastinių konstrukcijų – produktyvumui atskleisti.


 

Atsisiųsti leidinį

Zita Nauckūnaitė. Argumentavimas: didaktiniai aspektai
Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-259-1, https://doi.org/10.35321/e-pub.4.argumentavimas-didaktiniai-aspektai

Diskusija, kaip geriau parengti žmones gyvenimui, toli gražu nėra nauja. Efektyvios pedagogikos paieškos siekia net antikinį pasaulį. Ypač kai kalba pakrypsta apie samprotavimą, kurio ašis – argumentavimas – yra vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir vadinamojo kritinio mąstymo gebėjimų.

Tinkamai ir etiškai argumentuoti turi mokėti kiekvienas, nes, pasak Barselonos universiteto prof. Miquelio Martínezo, „argumentacinės kompetencijos trūkumas yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų; jis dažnai tampa netiesiogine prievartos priežastimi“. Negebėti argumentuoti yra ne šiaip sau trūkumas – tai žodžių ir sintaksinių konstrukcijų (logos), vertybinių nuostatų (ēthos), emocinės ir estetinės raiškos (pathos) stoka – savotiškas argumentacinis nebylumas, proto tyla…

Todėl mokydami samprotauti prisiminkime, kad loginė, vertybinė ir kūrybinė mąstymo dimensijos koreliuoja su amžinomis TIESOS, GĖRIO ir GROŽIO kategorijomis, kad argumentuojant privalu saugotis manipuliavimo žmogaus sąmone.

Ši metodinė priemonė, kurioje apibendrinta argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis, yra skirta buvusiems studentams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.


 

Atsisiųsti I knygą (3 priedas. I knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-251-5.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis yra pirmoji Lietuvių kalbos instituto knygų serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ dalis, kurioje pagal tuos pačius principus, išryškinant kalbų tipologijos tyrimams svarbius tiriamųjų kalbų skirtumus ir panašumus, lyginami lietuvių ir latvių bendrinių kalbų balsių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bei aprašomi balsių ir priebalsių sąveikos tyrimai. Kartu su antrąja tos pačios serijos knyga „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – tai kapitalinis dabartinių bendrinių baltų kalbų spektrinių garsyno charakteristikų tyrimas, kurį atliko Lietuvos ir Latvijos mokslininkų grupė 2013–2015 m. Vėlesniais metais tyrimą dar papildė ir pagilino monografijų sudarytojos. Tai pirmasis nuoseklus lyginamasis sinchroninis lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių tyrimas, atliktas naudojant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką ir įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija, taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą pasaulyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. Autoriai elektroninį publikavimo būdą pasirinko kaip itin parankų siekiant lituanistinius ir baltistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą kuo sėkmingiau integruoti ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir kitur užsienyje.  Tai suteikia išskirtinę galimybę pateikti ir gausią garsinę medžiagą.


 

Atsisiųsti II knygą (3 priedas. II knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)

Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne, Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-252-2.

Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, objektyviai atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.

Rengiant kolektyvinę monografiją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ pasinaudota tiek Latvijos kolegų patirtimi, tiek lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklos išgvildentais metodologiniais principais. Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta:
• instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius;
• išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą;
• įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams;
• pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija;
• tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje ir t. t.

Tikėtina, kad šioje monografijoje paskelbtais tyrimo rezultatais ir duomenimis sėkmingai galės naudotis Lietuvos, Latvijos bei kitų šalių mokslininkai.


 

Atsisiųsti publikaciją

Ramunė Vaskelaitė. Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas
Mokslo studija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-250-8.

Studijoje nagrinėjami simbolinių pavadinimų sampratos ir rašymo aspektai. Sampratą vertinant kaip galimą rašymo polinkių veiksnį, kartu atskleidžiami tiek rašymo polinkių, tiek sampratos problemiškieji aspektai ir jų sąsajos, dabartinėje kalboje funkcionuojančių simbolinių pavadinimų įvairovė. Vartosenos analizė grindžiama naujienų portaluose skelbiamais tekstais.