demo_image

dr. Laimutis Bilkis

vyresnysis mokslo darbuotojas

  1. Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ir atsiskaito savo Centro vadovui;
  2. Centro vadovo nurodymu rengia planavimo ir atsiskaitymo dokumentus (ataskaitas);
  3. Dalyvauja individualioje ir kolektyvinėje mokslo veikloje;
  4. Atlieka mokslo tiriamojo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  5. Atlieka taikomojo mokslo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  6. Užsiima mokslo tyrimų sklaida;
  7. Aktyviai dalyvauja Centro ir Instituto posėdžiuose ir susirinkimuose;
  8. Vykdo kitas Instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Centro vadovo užduotis ar pavedimus, susijusius su šiuose nuostatuose išvardytomis funkcijomis;
  9. Vykdo kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Instituto įstatuose, šiuose nuostatuose, Centro nuostatuose, kituose Instituto vidiniuose teisės aktuose.

Gimė 1969 m. gegužės 19 d. Darželių k. (Ignalinos raj.). 1987 m. baigė Linkmenų (Ignalinos raj.) vidurinę mokyklą. 1987–1992 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, Lituanistikos fakultete. Nuo 1992 m. dirba Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. 16 d. iki 2007 m. pabaigos jam vadovavo. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją ,,Lietuvių priesaginės darybos helonimai“. 2008 m. išleido monografiją ,,Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai“. Mokslinio darbo sritis – lietuvių vietovardžiai. Su kitais skyriaus darbuotojais rašo ,,Lietuvos vietovardžių žodyno“ tekstą. Nuo 2009 m. yra atsakingasis šio žodyno redaktorius. Nuo 2015 m. dirba Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre.

  1. Helonimai K. Būgos „Nomina propria“ kartotekoje. – Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika (konferencijos programa ir tezės). – Vilnius, 1993, 8–9.
  2. Vietovardžių su priešdėliu pa- ir galūne kirčiavimas. – Kalbos kultūra 67, 1995, 79–86.
  3. Dėl kai kurių senųjų helonimų kilmės bei darybos. – Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika (konferencijos programa ir tezės). – Vilnius, 1996, 5–6.
  4. Lietuvių helonimai: termino teikimas, sąvoka, vieta toponiminėje sistemoje. – Lituanistica 1(29), 1997, 35–57.
  5. Dėl lietuvių senųjų helonimų. – Lituanistica 3(31), 1997, 54–65.
  6. Dėl lietuvių upėvardžio Pamalgebala kilmės. – Baltistica 32(1), 1997, 117–118.
  7. Dėl prieškirtinio u. supriešakėjimo reiškinių lietuvių helonimijoje. – Jaunųjų kalbininkų konferencija. – Vilnius, 1997.
  8. Lietuvių priesaginės darybos helonimai. / Daktaro disertacija. – Vilnius, 1998.
  9. Lietuvių priesaginės darybos helonimai. / Daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius, 1998.
  10. Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 1999, 51–95.
  11. Dėl Cz. Miłoszo gimtojo kaimo vardo. – Darbai ir dienos 10(19), Kaunas, 1999, 313–314.
  12. Litauische Namenforschung seit 1990. – Namenkundliche Informationen 79/80, 2001, 245–260 (su G. Blažiene).
  13. Vandenvardžiai. – Lygumai. Stačiūnai. Vilnius: Versmė, 2001,  593–599.
  14. Dėl kalno vardo Ledakalnis. – Kalbos kultūra 74, 2001, 104–108.
  15. Dėl vietovardžių kilmės aiškinimo „Lietuvos vietovardžių žodyne“. – Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika (konferencijos programa ir tezės). – Vilnius, 2001, 12–14.
  16. Dėl miesto vardo Kaišiadorys kilmės. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 2002, 1–7.
  17. Tauragnų vandenvardžiai. – Tauragnai, Vilnius: Versmė, 2005, 1029–1035.
  18. Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės. – Baltų onomastikos tyrimai, Vilnius, 2006, 47–62.
  19. Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008. T. 1, 1–213.
  20. Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008.
  21. Baisogalos valsčiaus vandenvardžiai. – Baisogala, 2009, Vilnius: Versmė, 356–365.
  22. Panemunėlio vandenvardžiai. – Panemunėlis, 2011, Vilnius: Versmė, D. 2, 1332–1340.
  23. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. – Gimtoji kalba 8, 2011, 3–10.
  24. Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo. – Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“ (tezės). – Kaunas, 2011, 8–9.
  25. Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai66, 2012, 99–118.
  26. Lietuvoje yra kaimai Žiuriai, Žiūriai ir Žiūrai. Kaip atsirado šie skirtingi variantai? – Gimtoji kalba 7, 2012, 12.
  1. Dar kartą dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės. – Baltų onomastikos tyrimai 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 9–25. ISBN 978-609-411-068-9
  2. Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės (II). – Acta Linguistica Lithuanica LXXI, 2014, 147–157. ISSN 1648-4444
  3. Lietuvos vietovardžių žodynas 2. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 224–242; 246–247; 249–253; 303–323; 346–454. ISBN 978-609-411-135-8
  4. Dėl miestelio vardo Saldùtiškis raidos ir kilmės. – Baltistica 50(2), 2015, 331–346. ISSN: 0132-6503, eISSN: 2345-0045; prieiga internete
  5. Šeduvos vandenvardžiai. – Šeduva, Vilnius: Versmė, 2016, 340–362.
  6. Ignalinos miesto ir jo vardo raida bei kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 2017, 274–293. ISSN 1648-4444

Other Members