Sakalauskien+s nuotrauka

dr. Vilija Sakalauskienė

vyresnioji mokslo darbuotoja

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tyrėja

  1. Darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ir atsiskaito savo Centro vadovui;
  2. Centro vadovo nurodymu rengia planavimo ir atsiskaitymo dokumentus (ataskaitas);
  3. Dalyvauja individualioje ir kolektyvinėje mokslo veikloje;
  4. Atlieka mokslo tiriamojo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  5. Atlieka taikomojo mokslo darbo užduotis, numatytas metiniame darbo plane;
  6. Užsiima mokslo tyrimų sklaida;
  7. Aktyviai dalyvauja Centro ir Instituto posėdžiuose ir susirinkimuose;
  8. Vykdo kitas Instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, Centro vadovo užduotis ar pavedimus, susijusius su šiuose nuostatuose išvardytomis funkcijomis;
  9. Vykdo kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Instituto įstatuose, šiuose nuostatuose, Centro nuostatuose, kituose Instituto vidiniuose teisės aktuose.

Gimė 1963 m. spalio 11 d. Šakiuose. Nuo 1987 m., baigusi Vilniaus universitetą, dirba Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) institute, Žodynų skyriuje, Leksikografijos centre, nuo 2015 m. Bendrinės kalbos tyrimų centre. Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XVII–XX t. tekstą. 1996–2000 m. Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Disertacija „Valdymo semantinis laukas baltų kalbose (*ueld- šaknies derivacinė paradigma)“ apginta 2001 m. 1998–2001 m. dirbo Bendrinės lietuvių kalbos žodynų skyriuje, nuo 2002 m. – Leksikografijos centro mokslo darbuotoja, nuo 2006 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. Paskelbė mokslinių straipsnių leksikologijos, leksikografijos ir dialektologijos klausimais, yra viena iš Zanavykų šnektos žodyno rašytojų, šio žodyno 2 ir 3 tomų vyr. redaktorė, knygų „Griškabūdžio apylinkių tekstai“ (kartu su R. Bacevičiūte), „Jurbarko apylinkių tekstai“ sudarytoja. Domisi lietuvių kalbos tarmių leksika, etnolingvistika, leksikografija, bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo problemomis.

  1. Griškabūdžio apylinkių tekstai / Lietuvių kalbos institutas; sudarė Rima Bacevičiūtė, Vilija Sakalauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 156 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – (Tarmių tekstynas). ISBN 9955-704-56-0.
  2. Leksikografija ir leksikologija Straipsnių rinkinys. Sudarė Albina Auksoriūtė, Vilija Sakalauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. – 416 p.
  3. Jurbarko apylinkių tekstai / Lietuvių kalbos institutas; sudarė Vilija Sakalauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 188 p.: žml. + 1 garso diskas (CD). – (Tarmių tekstynas). ISBN 978-609-411-103-7.
  4. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas http://bkz.lki.lt Laimutis Bilkis,Violeta Černiutė, Anželika Gaidienė, Aurelija Gritėnienė, Erika Jasionytė-Mikučionienė, Ona Kažukauskaitė, Danutė Liutkevičienė, Daiva Murmulaitytė, Gertrūda Naktinienė, Milda Norkaitienė, Ritutė Petrokienė, Lijana Puzinienė, Vilija Sakalauskienė, Dovilė Svetikienė, Zita Šimėnaitė, Klementina Vosylytė, Jolanta Zabarskaitė. ISBN 978-609-411-107-5
  1. Dr Zita Šimėnaitė (1950-2016). Acto Baltica–Slavica 40, Warszawa, 2016, 367 DOI:10.11649/abs.2016.019 https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/abs/issue/view/81
  2. Jurbarko šnekta žemaitiško ir aukštaitiško arealų susikirtimo vieta. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, 309328.
  3. Eduardas Volteris ir „Lietuvių kalbos žodynas“. – Lietuvių kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, 331
  4. Cлaвянизмы в литoвcкиx диaлeктныx cлoвapяx. Acto Baltica–Slavica 39, Warszawa, 2015, 143–158. DOI: 10.11649/abs.2015.009 https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/view/abs.2015.009/1722
  5. Filologia a tożsamość. Dwugłos polsko–litewski o ks. Antonim Juszkiewiczu, twórcy słowników przekładowych. – Acto Baltica–Slavica 38, Warzawa, 2014, 108–125. [kartu su Zofia Sawaniewska-Mochowa] [antra straipsnio dalis rusų k.]. https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/view/abs.2014.001
  6. Lietuvių tarminių žodynų tipai ir jų rengimo principai. – Leksikografja ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 141–157.
  7. Antano Juškos lietuvių-lenkų kalbų žodyno tarminė medžiaga. – Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas. Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, 256–274.
  8. Jono Jablonskio leksikografinė veikla. – Kalbos kultūra 83, 2010, 44–56.
  9. Dialektizmų atranka dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010, 295–305.
  10. Tarmių ir kalbų sąveika: vakarų aukštaičių kauniškių slavizmai. – Prace Bałtystyczne 3, Warszawa, 2006, 75–81. ISBN 83-89663-52-X.
  11. Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje. – Acta Baltico-Slavica 30, Warszawa, 2006, 221–231. ISSN 0065-1044.
  12. Pietinių vakarų aukštaičių šiaurinės šnektos dialektizmai. – Valoda 2006. Valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums 16, Daugavpils, 2006, 196–202. ISBN 9984-14-336-8.
  13. Славизмы в юго-западном аукштайтском говоре. – Polsko-białoruskie związki językowe literackie, historyczne i kulturowe 8, Białystok, 2006, 275–282. ISBN978-83-7431-105-2.
  14. Veiksmažodžių abstraktų pateikimas dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. – Kalbos kultūra 78, 2005, 153–161.
  15. Leksikos tyrimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, 2003, 106–113.
  16. Semantinis laukas – vienas leksikos tyrimo būdų. – Vārds un tā pētīšanas aspekti 6, Liepāja, 2002, 342–347.
  17. Valdymo semantinis laukas baltų kalbose (*ueld- šaknies derivacinė paradigma)“. Daktaro disertacijos santrauka. Humanitariniai mokslai, filologija, 04 H. Vilnius, 2001, 24 p.
  18. Valdžios semantika ir jos reiškimas lietuvių kalboje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 1998, 79–87.
  19. Dėl veiksmažodžių su priešdėliu pa– valentingumo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 1995, 121–128
  1. 2014 m. rugsėjo 11 d. konferencija. – Gimtoji kalba 10, 2014, 17–19.
  2. Ar visada tinka žodis prieiga? – Gimtoji kalba 7, 2010, 28–29.
  3. Ar veiksmažodis atsipirkti vartotinas reikšme „pateisinti įdėtas lėšas, įdėtą darbą“? – Gimtoji kalba 7, 2010, 26.
  4. Ar bendrinėje kalboje vartotinas veiksmažodis užpavydėti? – Gimtoji kalba 4, 2010, 16–17.
  5. Kuriomis reikšmėmis bendrinėje kalboje vartotinas veiksmažodis primesti? – Gimtoji kalba 4, 2010, 14–15.
  6. Ką reiškia žodis atstovėti? – Gimtoji kalba 3, 2011, 24.
  7. Ar taisyklinga nuimti skaitiklių parodymus? – Gimtoji kalba 2, 2011, 21.
  8. sabalas – skylėtas; šabas – šnekučiuotis; telefonas – tupinėti. – Zanavykų šnektos žodynas 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 9–77; 237–318; 410–496. ISBN 5-420-01590-0.
  9. 43-ioji Artūro Uozuolo dienos konferencija. – Gimtoji kalba 4, 2007, 30–31.
  10. Apžvalga. Evalda Jakaitienė. Leksikografija. – Gimtoji kalba 3, 2006, 22–23.
  11. Rekomendacija dėl kai kurių pirminių veiksmažodžių kirčiavimo (komentaras). – Gimtoji kalba 2, 2005, 29.
  12. rabaksas–ružė, Zanavykų šnektos žodynas 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004,  511–595 .
  13. žodynžodis–žodiškumas, Lietuvių kalbos žodynas 20, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, 936– 948.
  14. žydašaudys–žiemys, Lietuvių kalbos žodynas 20, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, 491– 550.
  15. Stumkime šalį į šalį! (Juozo Kojelio laiško komentaras). – Gimtoji kalba 7–8, 2002, 32–33.
  16. Pristatome rengiamą bendrinės kalbos žodyną [su bendraautor.] – Gimtoji kalba 7, 1999, 1–10.
  17. visųpask–viššūdis, Lietuvių kalbos žodynas 19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999, 766–781.
  18. vazokas–įvažiuoti, Lietuvių kalbos žodynas 18, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 400–435.
  19. valakija–valdininkiškumas, Lietuvių kalbos žodynas 17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 1014–1029.
  1. Priesagos –inis būdvardžių kirčiavimas lietuvių kalbos žodynuose. – Seminaras Leksikografų dirbtuvės: ,,Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ šiandien, 2016 m. liepos 5 d. Vilniuje.
  2. Žmogaus konceptualizavimas. Semantinis ie etnolingvistinis aspektas (remiantis Jono Jablonskio kartoteka ,,Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“. – 23-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija ,,Reikšmė kalboje ir kultūroje“, 2016 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniuje.
  3. Jono Jablonskio kartotekos ,,Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ ir Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno santykis. 52-oji prof. Arturo Ozolo dienos tarptautinė mokslinė konferencija ,,Kalbos gramatinės ir leksinės sistemos variantiškumas”, 2016 m. kovo 17–18 d. Rygoje.
  4. Dvikalbiai žodynai kaip kultūros tekstai (XIX a. kun. Antano Juškos žodynų pagrindu) [kartu su Zofia Sawaniewska-Mochowa]. – XII Tarptautinis baltistų kongresas, Vilnius, 2015 m. spalio 28-30 d.
  5. Slavizmai lietuvių tarmių žodynuose (rusų k.). – Tarptautinė mokslinė konferencija ,,Słowiańskiesłowniki gwarowe – tradycja i nowatorstwo“, Varšuva, 2014 m. rugsėjo 25–26 d.
  6. XIX a. visuomenės gyvenimo atspindžiai Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyne. – Tarptautinė tarptadykinė konferencija Pogranicze wschodnie i zachodnie iš ciklo „Pogranicze w perspektiwie transnarodowej i transdyscyplinarnej“, Gorzów Wielkopolski, lapkričio 21–22 d.
  7. Jurbarko šnekta – žemaitiško ir aukštaitiško arealų susikirtimo vieta. – Mokslinis seminaras Tarmių leksikos ir fonetikos pokyčiai, 2012 m. lapkričio 30 d.
  8. Jono Jablonskio leksikografinis palikimas. – Tarptautinis seminaras, skirtas Jono Jablonskio pedagoginės veiklos Gardine 100-mečiui, 2012 m. lapkričio 23 d. Gardine.
  9. Sinoniminio reikšmių pateikimo problemos aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. – 48. prof. Artura Ozola dienas starptautiska zinātniska konference „Kalbos gramatinė ir leksinė sistema, jos funkcionalumas ir normatyvumas. Tēzes, Rīga, 2012, 53.
  10. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ kirčiavimo problemos. – Seminaras „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno baigiamųjų darbų problematika“, Lietuvių kalbos institutas, 2011 m. vasario 7 d.
  11. Antano Juškos lietuvių-lenkų žodyno tarminė medžiaga. – Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas. Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms, Vilnius, 2010 m. lapkričio 25–26 d.
  12. Jono Jablonskio leksikografinė veikla. – Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis. 150-osioms kalbininko gimimo metinėms, Vilnius, 2010 m. spalio 7–8 d.
  13. Lietuvių tarminiai žodynai ir jų rengimo principai. – No vārda līdz vārdnīcai. Akadēmiķa Jāņa Endzelīna 137. dzimšanas dienas atceres starptautiskās zinātniskās konferences materiāli, Ryga, 2010 m. Vasario 22–23 d., 48–49.
  14. Lietuvių tarmių žodynų tipai ir jų sudarymo principai. – Nuo Konstantino Sirvydo iki didžiojo Žodyno. Lietuvos vardo tūkstantmečiui, Vilnius, 2009 m. lapkričio 19-20 d., 41–42.
  15. Dialektizmų atranka dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikologija ir terminologia: teorija, praktika, istorija. – Tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Jono Kruopo (1908–1975) 100-osioms gimimo metinėms, tezės, Vilnius, 2008 m. Balandžio 23–25 d., 46.
  16. Asmenų pavadinimų darybinė motyvacija pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje. – Tarptautinė mokslinė konferencija: 43. Artura Ozola dienas konference. Tēzes, Rīga, 2007, 27–29.
  17. Raktažodžių vardynas. – Aruodai. Lituanistikos paveldo informacinė sistema. Informacinis leidinys. Vilnius, 2006, 22–23.
  18. Eduardas Volteris ir „Lietuvių kalbos žodynas“. – Международная научная конференция: Э. А. Вольтер и балтистика как комплексная дисциплина. Тезисы докладов, Санкт-Петербург, 2006, 28–29.
  19. Pietinių vakarų aukštaičių germanizmų raida. – 42. Artura Ozola dienas konference. Tēzes, Rīga, 2006, 33.
  20. Pietinių vakarų aukštaičių šiaurinės šnektos dialektizmai. – Pranešimas, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje XVI zinātniskie lasījumi, Daugpilis, 2006 m. sausio 26–27 d.
  21. Leksikos savitumas „Zanavykų šnektos žodyne“. – Pranešimas, skaitytas konferencijoje, skirtoje 33-ajai kalbos dienai, Gelgaudiškis (Šakiai), 2005 m. birželio 18 d.
  22. Dėl pietinių vakarų aukštaičių slavizmų. – Pranešimas, skaitytas tarptautiniame moksliniame seminare Pierobeža: lingvistiskais konteksts, Daugpilis, 2005 m. lapkričio 10 d.
  23. Leksiniai slavizmai pietinių vakarų aukštaičių šiaurinėje šnektoje. – Pranešimas, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Baltų ir slavų tarmių priešistorė ir raida etnokultūros aspektu, Vilnius, 2005, rugsėjo 19-22 d.
  24. Pietinių vakarų aukštaičių šnektos slavizmai. – Pranešimas, skaitytas XIII tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Droga ku wzajemnośći, Balstogė, 2005, liepos 15-16 d.
  25. Tarmių ir kalbų sąveika: vakarų aukštaičių slavizmai. – Pranešimas, skaitytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Bałtystyka jako filologia rodzima i filologia obca, Varšuva, 2005, kovo 10 d.
  26. Veiksmažodžių abstraktų pateikimas dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. – Pranešimas, skaitytas mokslinėje konferencijoje Aktualūs aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų klausimai, 2004 m. gruodžio 3 d. Vilniuje.
  27. Leksikos tyrinėjimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Antano Salio 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijos pranešimų tezės, 2002 m. birželio 6–7 d., Vilnius.
  28. Valdžios semantika ir jos reiškimas lietuvių kalboje. – Jaunųjų kalbininkų konferencija. Konferencijos pranešimų tezės, 1997 m. lapkričio 20 d., Vilnius.
  1. 2011–2013 m. Jono Jablonskio kartotekos „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ tarminės medžiagos mokslinis tyrimas (vadovė ir vykdytoja).
  2. 2012–2015: IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas. Projekto kodas VP2-3.1-IVPK-12-K-01-005. Projektas įgyvendinamas pagal Ekonomikos veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-12-K „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (vykdytoja).
  3. 2014–2016 m. Jono Jablonskio kartoteka „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“. Mokslinis tyrimas (vadovė ir vykdytoja).

Other Members