At the bookstore of the Institute of the Lithuanian Language (P. Vileišio st. 5, Vilnius, cab. 073) the scientific and dissemination literature published by the employees of the Institute of the Lithuanian Language is being sold.
To enquire about the publications sold at the bookstore, please email or call +370 5 234 6058.
View the list of publications.
Attention! The bookstore of the Institute of the Lithuanian Language only accepts payment by card or bank transfer.
LATEST PUBLICATIONS
This page is only available in Lietuvių.
Pristatome naujausią Lietuvių kalbos instituto leidinį – Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violetos Meiliūnaitės sudarytą straipsnių rinkinį „Lithuanian dialectology profiles: problems and findings“ anglų kalba. Elektroninėje publikacijoje pristatomi lietuvių kalbos tarmių tyrimų etapai, kryptys ir naujausios tendencijos. Greta tradicinių fonetikos, morfologijos ar etnolingvistikos darbų aptariami dialektometrijos, semantikos ir perceptyviosios dialektologijos tyrimai.
This page is only available in Lietuvių.
Knygoje pateikiamas istoriniuose dokumentuose užfiksuotų ir dabartinių istorinio Klaipėdos krašto (vok. Memelland), buvusios Klaipėdos apskrities (vok. Landkreis Memel) vietovardžių registras (hidronimai ir oikonimai) ir jų lingvistinis aprašas: etimologija, vardų raida, vartosenos ypatumai, sąsajos su kitais regione užfiksuotais vardais (ypač asmenvardžiais). Atskirai pažymėti nebevartojami vardai, aptariami vardų norminimo ir galimos rekonstrukcijos klausimai. Atskirą darbo dalį sudaro įvadas, kuriame pateikiamas mokslinis Klaipėdos kašto vietovardžių aprašas, medžiagos specifika, jos rinkimo ir pateikimo metodika, pristatomos bendriausios istorinės ir kalbinės jų raidos ypatybės. Prieduose žemėlapiai ir nuotraukos su internetinėmis nuorodomis, indeksu.
Atsisiųsti leidinį (atsisiųsti leidinį zip archyve, parsisiuntus failus su nuotraukomis ir žemėlapiais, būtina išskleisti, kad veiktų nuorodos iš pdf).
This page is only available in Lietuvių.
Dabartinėje lietuvių kalboje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos neabejotinai turi savo vietą greta kitų aspektinių jungčių konstrukcijų, tokių kaip jungties konstrukcijos (JK) su veiksmažodžiais tapti ir virsti. Tačiau mūsų raštijos pradžioje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos žengė dar tik pirmuosius žingsnius. Pagrindinis šios mokslo studijos tikslas – atskleisti JK su šiuo veiksmažodžiu ištakas. Tam buvo pasitelkti Jono Bretkūno Biblijos (BB) vertimo, konkrečiai vienuolika Senojo Testamento knygų, prieinamų Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje, duomenys. Relevantiškais aspektais taip pat buvo pasižiūrėta ir į kitus svarbesnius Mažosios bei Didžiosios Lietuvos senųjų raštų šaltinius.
Yra pagrindo manyti, kad medialinės reikšmės JK su darytis / pasidaryti kilmės konstrukcijos buvo tirtoje medžiagoje gausiai reprezentuotos rezultatinės kulminatyvinės kauzacijos konstrukcijos (RKKK) su veiksmažodžiu (pa)daryti. Jų bendrą reikšmę galima apibrėžti taip: ‘kas nors ką nors (pa)daro kuo / kokį nors’; arba, pasitelkus semantinę dekompoziciją, dar bendriau – ‘kas nors (pa)veikia ką nors taip, kad šis tampa kuo / koks nors’. Dar bendriau tokias konstrukcijas galėtume apibūdinti kaip kauzuojamo pokyčio įvykio, kurio rezultatą fiksuoja veiksmažodžio (pa)daryti (daiktavardinis ar būdvardinis) komplementatyvas, konstrukcijas. Iš RKKK su (pa)daryti antikauzatyvinės derivacijos keliu (pasitelkus sangrąžos formantą) imtos darytis medialinės reikšmės konstrukcijos su veiksmažodžio formomis darytis / pasidaryti – jomis buvo perteikiamas savaiminio pokyčio įvykis. Dar tik sporadiškai BB vertime vartoti kalbami derivatai reikšmės atžvilgiu tebebuvo artimi tikrosios sangrąžos konstrukcijoms, kuriose subjektas veikia patį save. Jeigu tokioms antikauzatyvinėms konstrukcijoms ir galėtume jau priskirti medialinę reikšmę, jų subjektiniai referentai tebebuvo agentyvūs, intencionalūs individai, jos dar negalėjo žymėti tų pokyčio įvykių, kurių dalyviai buvo negyvi, inertiški, manipuliuojami objektai (jiems atsakomybę už patiriamą pokytį galėtume priskirti tik implicitiškai). Kad antikauzatyvinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti taptų visavertėmis JK, jų veiksmažodis turėjo desemantizuotis tiek, kad jau nepresuponuotų tik agentyvaus subjektinio individo.
Šiuo atžvilgiu svarbų indėlį į JK su darytis / pasidaryti formavimąsi įnešė netrukus pagrečiui imtos darytis egzistencinės konstrukcijos su šiuo veiksmažodžiu. Kaip rodo Kristijono Donelaičio poema Metai, XVIII a. lietuvninkų kalboje egzistencinės konstrukcijos su darytis / pasidaryti buvo įprastos. Šių konstrukcijų koegzistencija su atitinkamomis JK buvo svarbi tuo, kad per abiejų tipų konstrukcijoms būdingą subjekto raiškos alternaciją iš egzistencinių į jungties konstrukcijas galėjo būti įtraukiami negyvi subjektiniai referentai, plg. Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą sėdi, / Tai tav iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai (~ drūti kąsniai pasidaro minkšti – R. M.) K. Donel (Žr 214–215).
JK su darytis / pasidaryti raidą galėjo stabdyti to meto kalboje jau įsitvirtinusių kitų aspektinės paskirties JK su veiksmažodžiais tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konkurencija. Galima numanyti, kad BB vertėjui / redaktoriams prireikus antikauzatyvinių RKKK su (pa)daryti atitikmenų, minėtų jungčių konstrukcijos visada buvusios po ranka. Tokiam numanymui pagrįsti studijoje nemažai dėmesio skiriama tirtoje BB imtyje rastų jungčių tapti, stotis / pastoti ir pavirsti konstrukcijų ir jų sintaksinių partnerių – egzistencinių bei perifrastinių konstrukcijų – produktyvumui atskleisti.
This page is only available in Lietuvių.
Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 82-asis mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris!
Leidinyje rasite Danguolės Mikulėnienės straipsnį apie naujas šiuolaikines lietuvių dialektologijos kryptis, Janinos Švambarytės-Valužienės tekstą apie Žagarės šnektos sintaksines ypatybes, Gedos Montvilaitės ir Annos Tollarovos keliamą klausimą apie rankraštinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorystę, Pietro U. Dinio įžvalgas apie katalonų kalbą ir jos paraleles su lietuvių kalba bei dar daug kitų tekstų.
Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje.
This page is only available in Lietuvių.
Tinkamai ir etiškai argumentuoti turi mokėti kiekvienas, nes, pasak Barselonos universiteto prof. Miquelio Martínezo, „argumentacinės kompetencijos trūkumas yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų; jis dažnai tampa netiesiogine prievartos priežastimi“. Negebėti argumentuoti yra ne šiaip sau trūkumas – tai žodžių ir sintaksinių konstrukcijų (logos), vertybinių nuostatų (ēthos), emocinės ir estetinės raiškos (pathos) stoka – savotiškas argumentacinis nebylumas, proto tyla…
Todėl mokydami samprotauti prisiminkime, kad loginė, vertybinė ir kūrybinė mąstymo dimensijos koreliuoja su amžinomis TIESOS, GĖRIO ir GROŽIO kategorijomis, kad argumentuojant privalu saugotis manipuliavimo žmogaus sąmone.
Ši metodinė priemonė, kurioje apibendrinta argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis, yra skirta buvusiems studentams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.
This page is only available in Lietuvių.
Paryžiuje, vienoje didžiausių Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų „Hermann éditeur“ (įkurta 1876 m.), išėjo VU Filologijos fakulteto profesorės Danguolės Melnikienės „Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“. Šis leidinys įtrauktas į prestižinę kolekciją „Vertige de la langue“. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas. Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje publikuotų mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei ir diachroninei leksikografijai.
Žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos instituto projektą. Jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Leidinį recenzavo Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU profesorė Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyną sudaro daugiau kaip 30 000 žodžių. Rengiant žodyną buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologizmus). Be bendrinės kalbos žodžių, į žodyną įtraukta ir vadinamosios diasisteminės leksikos, reprezentuojančios diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus.
This page is only available in Lietuvių.
Paryžiuje, vienoje didžiausių Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų „Hermann éditeur“ (įkurta 1876 m.), išėjo VU Filologijos fakulteto profesorės Danguolės Melnikienės „Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“. Šis leidinys įtrauktas į prestižinę kolekciją „Vertige de la langue“. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas. Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje publikuotų mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei ir diachroninei leksikografijai.
Žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos instituto projektą. Jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Leidinį recenzavo Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU profesorė Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyną sudaro daugiau kaip 30 000 žodžių. Rengiant žodyną buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologizmus). Be bendrinės kalbos žodžių, į žodyną įtraukta ir vadinamosios diasisteminės leksikos, reprezentuojančios diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus.
This page is only available in Lietuvių.
Pristatome ką tik pasirodžiusį straipsnių rinkinį „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje“, kurį sudarė ir parengė Inga Strungytė-Liugienė.
Rinkinyje ypatingas dėmesys skiriamas savitam protestantiškos aplinkos reiškiniui, gyvavusiam daugiau nei 200 metų Prūsijos Lietuvoje, – surinkimininkų judėjimui. Leidinyje pateikiami penki straipsniai (Dariaus Petkūno, Žavintos Sidabraitės, Ingos Strungytės-Liugienės, Mindaugo Šinkūno ir Justynos Prusinowskos), analizuojama liuteroniško pietizmo kiltis, Prūsijos Lietuvos bažnytinės ir surinkimininkų raštijos (giesmynų ir pastoralinių veikalų) kalba, tiriama surinkimininkų literatūra žanriniu požiūriu. Straipsnis, parengtas lenkų kalba, yra labiau istoriografinio pobūdžio, skirtas lenkų autorių darbams, jų indėliui, tiriant surinkimininkų judėjimo istoriją Mozūrijoje, aptarti. Rinkinyje publikuoti tyrimai atskleidžia tarpdisciplininių tyrimų galimybes, iš įvairių perspektyvų leidžia pažvelgti į Prūsijos Lietuvos kultūrai ir praktiniam lietuvio gyvenimui įtakos turėjusį religinį reiškinį.
Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
This page is only available in Lietuvių.
Turinys
TERMINOLOGIJA IR DABARTIS TERMINOLOGY AND THE PRESENT ТЕРМИНОЛОГИЯ И СОВРЕМЕННОСТЬ
Elena Chiocchetti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Terminology Work in South Tyrol: New Approaches, New Termbase, New Contents [Terminologijos darbas Pietų Tirolyje: nauji požiūriai, nauja terminų bazė, naujas turinys]
Dóra Mária Tamás, Eszter Sermann . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
Evaluation System for Online Terminological Databases [Internetinių terminų bazių vertinimo sistema]
Larissa Manerko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
Knowledge Structures and Ways of Their Description in Cognitive Terminology Research [Žinių struktūros ir jų aprašymo būdai kognityvinės terminologijos tyrimuose]
Ana Ostroški Anić, Maja Lončar, Martina Pavić . . . . . . . . . . . . . . . . 73
Extracting Lexical Units for Identifying Specialized Semantic Frames
[Leksinių vienetų išrinkimas specializuotiems semantiniams freimams nustatyti]
Asta Mitkevičienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
Sujungiamasis ryšys terminuose: terminai su jungtukais ir (ar), ir (arba) [Coordination in the Structure of Terms: Terms with Conjunctions ir (ar), ir (arba) “and (or)”]
Ramunė Vaskelaitė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103
Įvardžiuotinės formos makroekonomikos terminijoje: vartojimo dėsnin gumai ir svyravimų priežastys [Pronominal Forms in the Terminology of Macroeconomics: Usage Patterns and Reasons for Fluctuations]
Lina Rutkienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140
Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sietiniais kamienais [Hybrid Compounds with Classical Prepositive Bound Stems in the Terminology of Construction]
Alvydas Umbrasas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162
Terminologija Lietuvių kalbos žodyne [Terminology in the Dictionary
of the Lithuanian Language (Lietuvių kalbos žodynas)]
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184
Naujieji avalynės pavadinimai [The New Names of Footwear]
Terminologija | 2019 | 26 3
Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 209
Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje [Developments Trends of the Librarianship Terminography at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania]
TERMINOLOGIJOS ISTORIJA HISTORY OF TERMINOLOGY ИСТОРИЯ ТЕРМИНОЛОГИИ
Lia Karosanidze . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 228
The Main Principles of the Terminology Work of Old Georgian Translators in the 10th–11th Centuries [Senosios gruzinų kalbos vertėjų X–XI a. taikyti terminologijos principai]
Palmira Zemlevičiūtė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 244
Bendrieji žmogaus lytinių organų pavadinimai XIX a. pab.–
XX a. pr. lietuvių gydytojų populiarinamuosiuose medicinos raštuose [Common Names of Human Genitals in the Popularized Medical Writings by Lithuanian Medical Doctors of the Late 19th and Early 20th Centuries]
RECENZIJOS, APŽVALGOS, INFORMACIJA, BIBLIOGRAFIJA REVIEWS, SURVEYS, INFORMATIONS, BIBLIOGRAPHIES РЕЦЕНЗИИ, ОБЗОРЫ, ИНФОРМАЦИЯ, БИБЛИОГРАФИЯ
Elektroninis ekonomikos terminų žodynas e-terminai.lt
[Electronic Dictionary of Economic Terms eterminai.lt]
(Aušra Rimkutė-Ganusauskienė) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 265
Konferencija Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai
terminologijos lygmenys [Conference Scientific, Administrative
and Educational Dimensions of Terminology]
(ReginaKvašytė) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 280
Naujausi lietuviški terminų žodynai
[The Latest Lithuanian Terminological Dictionaries]
(Jolanta Gaivenytė-Butler) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 285
Nurodymai autoriams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 289
Guidelines for Contributors . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 290
Требования к авторам . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 291
This page is only available in Lietuvių.
Pristatome dvi naujas elektronines kolektyvines monografijas – „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“, „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – su garsinėmis iliustracijomis.
Tai pirmasis baltų kalbotyroje fundamentinis lyginamasis dabartinių lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių bei koartikuliacijos reiškinių tyrimas, atliktas taikant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką bei naudojant įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Abiejose serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijose objektyviai lyginami dabartinių baltų kalbų garsų akustiniai ir artikuliaciniai požymiai, išryškinami kalbų tipologijos tyrimams svarbūs diferenciniai jų skirtumai. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija (trikalbiame žodynėlyje pateikiami atitikmenys anglų ir latvių kalbomis), taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą užsienyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis.
Daugiau informacijos: https://lki.lt/e-publikacijos/
This page is only available in Lietuvių.
Pristatome naują, 26-ąjį, žurnalo „Terminologija“ numerį.
Šiame kasmet pasirodančiame leidinyje pristatomas pluoštas užsienio ir mūsų mokslininkų straipsnių. Kviečiame skaitytojus susipažinti su dr. Astos Mitkevičienės „Sujungiamasis ryšys terminuose: terminai su jungtukais ir (ar), ir (arba)“, dr. Alvydo Umbraso „Terminologija Lietuvių kalbos žodyne“, dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės „Naujieji avalynės pavadinimai“ ir kitais ypatingais straipsniais, taip pat terminologijos istorijos tekstais bei recenzijomis, apžvalgomis ir kita informacija.
Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
This page is only available in Lietuvių.
(Atsisiųsti „Acta Linguistica Lithuanica“ 81)
TURINYS / CONTENTS
S T R A I P S N I A I / A RT I C L E S
Ilja Lemeškin
Seniausias baltų tekstas ir jo antroponimai………………………….….……………………11
The Oldest Baltic Text and Its Anthroponyms
Marie-Luise Heckmann
Prussica und Lithuanica in der Staatsbibliothek zu Berlin –
Preußischer Kulturbesitz………………………………………………………………………………… 22
Prussica ir Lithuanica Berlyno valstybinėje bibliotekoje – Prūsijos kultūros paveldas Annotation
Václav Blažek
Volga – the First River of Europe………………………………………….……….……………….52
Volga – pirmoji Europos upė
Darius Ivoška
Litauische historische Personennamen in dem Marienburger
Tresslerbuch der Jahre 1399–1409.…………………………………..………….…………..97
Lietuvių asmenvardžiai Marienburgo iždininko 1399–1409 metų knygoje
Dalia Sviderskienė
Priesaginių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija…………………….……………..110
Motivation of Suffixal Helonyms of Marijampolė County
Pavel Skorupa
Semantic Oppositions in Vilnius County Toponyms…………………………..……………141
Vilniaus apskrities toponimų semantinės opozicijos
Zinaida Pakholok
Category of Repetition in Linguistic Discourse………….…………………………………162
Kartojimosi kategorija lingvistiniame diskurse
Laura Geržotaitė
Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės
vaizdiniai…………………………………………………………………………..……175
Images of Linguistic Homeland of the Young Eastern Aukštaitians of Kupiškis
and Utena
Margarita Matulytė
Antano ir Jono Juškų mokslinės veiklos Kazanėje ideologiniai
kontekstai…………………………………………………………………..……………………………199
The Ideological Context of Scholarly Work of Antanas and Jonas Juška in Kazan
Roma Bončkutė
Daukantiškas Granausko alsavimas………………………………………………………….…………215
Breath-writing of Granauskas in Way of Daukantas
Į Ž VA L G O S / I N S I G H T S
Giedrius Alkauskas
Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija…..………………….……………………………..235
R E C E N Z I J O S / R E V I E W S
Donatella Bremer
Volker Kohlheim. Der Name in der Literatur………………………………………………………. 253
Vilija Ragaišienė
Laima Kalėdienė (sudarytoja). Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika……………….261
Vilija Ragaišienė
Asta Leskauskaitė (sudarytoja). Leipalingio apylinkių tekstai…………………………………….269
Nurodymai autoriams……………………………………………………………………………………………279
Guidelines for contributors…………………………………………………………………………………….280
