Acta Linguistica Lithuanica 79

Mokslo žurnalas „Acta Linguistica Lithuanica“ (toliau – ALL) turi susiformavusią aiškią misiją Lietuvos ir pasaulio lituanistinių žurnalų kontekste: daugiausia jame spausdinami straipsniai, susiję su lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais, lyginamosios ir bendrosios kalbotyros problemomis, naujausiomis lingvistikos kryptimis ir metodais. Galima teigti, kad žurnalas prisideda ir prie tyrimų krypčių formavimo. Straipsniuose gvildenami teorijos klausimai, diskutuojama, ar sprendžiamos problemos aktualios tiek sinchroninei, tiek diachroninei lingvistikai.

Leidinyje straipsnius publikuoja Lietuvos ir Latvijos kalbininkai, taip pat žymūs ir jaunesni kalbininkai iš JAV, Slovėnijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir kitų šalių. Per 2016–2018 metus 74–78 leidinio tomuose išspausdinti aštuoniolikos užsienio autorių, net tokių garsių kaip J. Udolpho (Vokietija), B. D. Josepho (JAV), V. Blažeko (Čekija), J-A. Villena-Ponsodos (Ispanija), F. Chitsuko (Japonija; 79 t.) ir kt., mokslo straipsniai, trys įžvalgos, dvi akademinės recenzijos. ALL publikuojama nemažai jaunų mokslininkų tyrimų.

ALL stengiamasi nepublikuoti tokių straipsnių, kurie atitinka kitų LKI žurnalų – „Bendrinės kalbos“ ir „Terminologijos“ – tematiką.

Mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica 79“ turinys (PDF).

Mokslo žurnalas „Acta Linguistica Lithuanica 79“ (PDF).

Mokslo žurnalo  „Acta Linguistica Lithuanica 79“ santraukos (PDF).

Redakcinė kolegija iš anksto neužsako straipsnių, todėl žurnalo konkrečią tematiką lemia aktualijos, įdomios lituanistikai, baltistikai, resp. lingvistikai. Straipsnius recenzuoja ne tik 10 redakcinės kolegijos narių, bet per daugelį metų suformuotas itin platus tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairių lingvistikos krypčių recenzentų tinklas. 79 t. susijęs ir su LKI bei partneriais  organizuotu IX tarptautiniu dialektologijos ir geolingvistikos kongresu. Straipsnius parengė 5 kongreso dalyviai. Garsus ispanų sociolingvistas ir dialektologas Juan-Andrés Villena-Ponsoda, kviestinis pranešėjas, negalėjo atvykti ir savo pranešimą apie geolingvistikos ir dialektologijos duomenų patikimumo dilemą, iškilusią atliekant sociolingvistikos tyrimus, atsiuntė. Jis rėmėsi /θ/ skilimo atveju Andalūzijos ispanų kalboje. Mokslininkas kėlė klausimą, kiek geolingvistiniai ir monografiniai tarmių duomenys yra patikimi, siekiant retrospektyviai nustatyti tiriamosios kalbos atmainos istoriją ir konkretų kalbos pokytį.

Japonijos mokslininkė Chitsuko Fukushima aptarė veiksmažodžio asmenavimo sistemų kaitą Tokunošimos tarmėse, būtent draudimą reiškiančią formą kaip dar vieną įrodymą. Šie straipsniai labai vertingi metodologijos ir idėjų požiūriu. Dalios Pakalniškienės ir Jūratės Lubienės straipsnis buvo skirtas šiaurės žemaičiams kretingiškiams. Kolegės geolingvistiniu ir sociolingvistiniu požiūriais aptarė plotą, tarmės vartojimą, kalbines nuostatas (straipsnis parašytas anglų kalba). Janinos Švambarytės-Valužienės žvilgsnis nukrypo į svarbų lietuvių dialektologijos aspektą – šnektų žodynus. Kolegės straipsnis anglų kalba išspausdintas Įžvalgų skyriuje.

2019 metai bus ir Žemaitijos metai. Jūratė Pajėdienė įdomiai analizavo Kretingos tarmės žodyną ir sudėliojo žemaitiškos tapatybės raišką, tam tikrą kalbančiojo paveikslą. Autorių Loretos Vaičiulytės-Semėnienės, Veslavos Čižik-Prokaševos ir Aurelijos Gritėnienės straipsniai skirti Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno medžiagos aspektams: žmogaus tapatybės konceptui pagal sąvoką tapatus (-i), sąvokos sąjūdis įsišaknijimui lietuvių kalboje ir pokario Lietuvos partizanui publicistiniame diskurse. Autorės, pasitelkusios kognityvinę lingvistiką, semantiką, aptarė tapatybės dalykus, publicistinį diskursą ir žodžio sąjūdis darinius.

Laimučio Bilkio informatyvus straipsnis skirtas Lietuvos vietovardžių su šaknimi gal- (liet. gãlas ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybėms. Anželikos Smetonienės akys krypo į senuosius raštus – jos straipsnis skirtas M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutiesiems sinonimams kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone.

Simona Vyniautaitė apžvelgė 9-ąjį tarptautinį dialektologijos ir geolingvistikos kongresą. Įžvalgų skyriuje istorikas, žurnalistas, kalbos žmogus Linas Kontrimas atskleidė, kaip susiję genomika, atmintis, kalba, tikras ir dirbtinis intelektas, parodydamas, kad kalbininkams veriasi naujos tyrimų galimybės. Perfrazuojant garsųjį L. Kontrimo straipsnyje minimą genetiką Vaidutį Kučinską, galima pasakyti, kad kiekvienas ALL tomas ir kiekviena publikaciją yra unikalūs, vienijami kalbos tyrimų idėjų ir aspektų.

Lietuvių kalbos instituto leidinys Acta Linguistica Lithuanica (Lietuvių kalbotyros klausimai) išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais. Be to, skiriama dėmesio lietuvių bei baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.

Atsakingoji redaktorė Grasilda Blažienė (nuo 2010 06 29). Redakcijos sekretorė Dalia Kačinaitė (nuo 2010 06 29).