Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai

Ar žinojote, kad Lietuvių kalbos institute saugomos „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos yra seniausia lietuvių kalbos žodžių sankaupa (pradėta kaupti 1902 m.)? Šias kartotekas sudaro daugiau kaip 5 mln. įrašų. Kasmet dialektologinių ekspedicijų metu užrašoma 6–7 tūkst. naujausių tarminės leksikos duomenų kone iš visų penkiolikos lietuvių kalbos patarmių. Ar žinojote, kad dalis smulkia transkripcija užrašytų žodžių iškart patenka į elektroninę Tarmių kartoteką (www.lkiis.lki.lt)?

Kad ši unikali medžiaga nedūlėtų kartotekose, o patektų į tarmėtyrininkų akiratį, 2014–2016 m. Lietuvių kalbos institute buvo įgyvendinamas projektas „Tarmių duomenys „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekai“ (vadovė Jolita Urbanavičienė). Šio projekto metu atlikti tyrimai sugulė į mokslo straipsnių rinkinį „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“. Pasirinkta geografiškai aiškiai apibrėžta teritorija – rytų aukštaičių patarmių grupė: panevėžiškiai, kupiškėnai, anykštėnai, širvintiškiai, uteniškiai ir vilniškiai. Mokslo tiriamąjį darbą atliko dialektologai iš įvairių Lietuvos mokslo institucijų, daugiausia gimtakalbiai rytų aukštaičiai: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė, Violeta Černė, Aurelija Gritėnienė, Birutė Jasiūnaitė, Vytautas Kardelis, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Rūta Kazlauskaitė, Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius, Vilija Ragaišienė, Regina Rinkauskienė ir Bonifacas Stundžia.

Knygą sudaro keturi skyriai („Konsonantizmo ir vokalizmo kitimas“, „Kirčiavimo kaita“, „Morfologijos ir sintaksės kitimas“, „Leksikos kaita“) ir priedai, skirti „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoms. Laiko tarpas, kada stebėta kalbos reiškinių kaita (procesas) ar pokyčiai (rezultatas), šioje knygoje laikomas reliatyviu: atskaitos taškas gali būti XVII a. (Konstantino Sirvydo žodynai), XIX a. (Antano Baranausko raštai), XX a. (Lietuvių kalbos žodynas), XX a. ir XXI a. sandūra (šiuo laikotarpiu išleisti tarmių žodynai) arba pasirinktas stebimasis laikas, kai kalbos sistemos kaitą leidžia užčiuopti kelių kartų informantų duomenys. Skirtingi tyrėjų požiūrio taškai, taikytos įvairios metodologijos, paliktos „baltosios dėmės“ (neištirti visų patarmių visi lygmenys) skaitytojui turėtų sudaryti ne išbaigto rytų aukštaičių paveikslo įspūdį, o greičiau priminti mozaiką su trūkstamais elementais. Mozaiką, kuri žadina smalsumą, kelia naujų klausimų ir skatina imtis tolesnių ieškojimų, nes moksliniai tyrimai niekada nebūna baigtiniai ir neginčijami, o mokslo tiesa – absoliuti.

Šia knyga Lietuvių kalbos institutas pradeda naują seriją „Lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos tyrimai“, kuri turėtų sudominti dialektologus, tarmių (ypač aukštaitiškų) tyrėjus, studentus humanitarus, taip pat ir plačiąją visuomenę, besidominčią lietuvių tarmių paveldu, tarmių medžiagos rinkimu, „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekomis.

Knygos „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“ turinys (PDF).

Leidinį galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje ir didžiuosiuose Lietuvos knygynuose. Daugiau informacijos – el. p. knygynas@lki.lt

Knygą sudarė Jolita Urbanavičienė ir Ritutė Petrokienė.

Straipsnių rašymą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvių kalbos institutas, 2018