• DSC_0072-min (1)
  • lki1_006 (1)
  • LKI naujiena_ žodynas
  • Ekalba-istekliu-schema-tamsus-fonas

tel. (8 5) 234 6054, el. paštas

Bendrinės kalbos tyrimų centras įkurtas 2015 m. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. jam vadovauja dr. Anželika Gaidienė. Iki to laiko Centrui vadovavo dr. Jurgita Jaroslavienė (2016–2021), dr. Rita Miliūnaitė (2015–2016).

Centro tikslai yra sinchroniniai struktūriniai ir taikomieji dabartinės bendrinės lietuvių kalbos tyrimai. Siekdamas šių tikslų, Centras įgyvendina šiuos uždavinius:

  • kuria, sistemina ir atnaujina mokslo žinias apie dabartinės lietuvių kalbos fonetinę, leksinę, semantinę ir gramatinę sandarą bei jos struktūrinius ir funkcinius pokyčius, atskleidžia tų pokyčių priežastis ir dinamiką;
  • tiria ir vertina variantiškus bei naujus įvairių kalbos lygmenų vartosenos reiškinius, nagrinėja bendrinės kalbos normų funkcionavimą ir raidą bendrinės kalbos vartojimo ir jai artimose srityse, tiria bendrinės kalbos vartotojų kalbines nuostatas;
  • kalbos funkcionavimo stebėsenos pagrindu kuria ir taiko inovatyvias tyrimų metodologijas;
  • vykdo atliktų tyrimų sklaidą: leidžia „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“, mokslo žurnalą „Bendrinė kalba“, rūpinasi kitais skaitmeniniais ištekliais, rengia Jono Jablonskio ir kitas mokslines bei praktines konferencijas, seminarus, konsultuoja visuomenę bendrinės kalbos normų ir vartosenos klausimais, atlieka kalbos ekspertizes, įvairiais būdais pristato tyrimų rezultatus visuomenei;
  • vykdo nacionalinius ir tarptautinius mokslo, sklaidos bei kalbos technologijų projektus, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, mokslo ir studijų institucijomis, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos institucijų lingvistais, Europos nacionalinėmis kalbų institucijomis, tarptautinėmis asociacijomis ir federacijomis.

Pagrindinės tyrimų kryptys:

    • bendrinės kalbos normos ir vartosena;
    • leksika ir semantika, išmanioji leksikografija;
    • bendrinės lietuvių kalbos žodynas;
    • lietuvių kalbos naujažodžiai;
    • eksperimentinė fonetika ir fonologija;
    • gramatika;
    • mokyklinė lituanistika;
    • skaitmeniniai ištekliai ir kalbos technologijos.

Svarbiausi leidiniai

  1. Tamulionienė, Aurelija, Poderienė, Nida, Vaičiakauskienė, Sonata. Lietuvos mokyklų lenkų ir rusų kalba mokinių kalbos vartojimo polinkiai ir kalbinės nuostatos: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023. ISBN 978-609-411-347-5, https://doi.org/10.35321/e-pub.63.mokyklu-lenku-rusu-kalba
  2. Vaskelaitė, Ramunė. Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023. ISBN 978-609-411-351-2, https://doi.org/10.35321/e-pub.64.paskirties-naudininkas
  3. Miliūnaitė, Rita. Naujadarai, kurie gali praversti. Trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023, 92 p. ISBN-978-609-411-353-6.
  4. Urbanavičienė, Jolita, Tapertė, Jana 2023: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: III knyga. Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 244 p. ISBN 978-609-411-345-1. doi.org/10.35321/e-pub.62.baltu-kalbu-sonantai.
  5. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta, Čižik-Prokaševa Veslava, Gritėnienė Aurelija, Liutkevičienė Danutė, Gaidienė Anželika 2022: Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 628 p. ISBN 978-609-411-328-4; el. variantas: ISBN 978-609-411-329-1. doi.org/10.35321/e-pub.43.lietuvio-kaimynai.
  6. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys: mokslo monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-322-2. doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. Prieiga internete: https://lki.lt/wp-content/uploads/2022/12/Miliunaite_Ivairuojantys_ir_nauji_kalbos-reiskiniai.pdf.
  7. Šveikauskienė Daiva 2022: Lietuvių kalbos gramatikos kompiuterizavimas: mokslo studija, pataisytas leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-327-7. doi.org/10.35321/e-pub.44.lietuviu-gramatikos-kompiuterizavimas.
  8. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika: straipsnių rinkinys, sudarė J. Urbanavičienė, A. Gritėnienė, Vilnius: Baltijos kopija, 2022, 439 p. ISSN 2538-9211, ISBN 978-609-411-318-5. Plačiau.
  9. Vladarskienė Rasuolė, Zemlevičiūtė Palmira 2022: Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-313-0. Prieiga internete: https://lki.lt/wp-content/uploads/2022/06/Leidinio_Lietuviu-kalbos-rasyba.-Taisykles-komentarai-patarimai_turinys.pdf.
  10. Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas, parengė A. Gritėnienė, S. Hrycenko, I. Koroliovas, O. Nika, Z. Pacholok, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022. ISBN 978-609-411-315-4.
  11. Vladarskienė Rasuolė 2021: Kalba – mūsų biografijos dalis. Prano Kniūkštos gyvenimo brūkšniai ir nuveikti darbai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-309-3.
  12. Sakalauskienė Vilija 2021: Žmogaus vaizdinys lietuvių tarmių leksikografiniuose šaltiniuose: etnolingvistinis ir semantinis aspektas:mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-308-6. doi.org/10.35321/e-pub.19.zmogus-tarmineje-leksikografijoje. Prieiga internete: https://lki.lt/wp-content/uploads/2022/02/sakalauskiene.pdf.
  13. Murmulaitytė Daiva 2021: Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis): mokslo monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ISBN 978-609-411-289-8. doi.org/10.35321/e-pub.16.naujadaros-tyrimu-perspektyvos. Prieiga internete: https://lki.lt/wp-content/uploads/2021/12/Daivos-Murmulaitytes-monografija.pdf.
  14. Antanas Balašaitis: bibliografijos rodyklė. Sudarė Antanas Balašaitis ir Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-284-3 (internete). ISBN 978-609-411-285-0 (spausdintinis). http://doi.org/10.35321/e-pub.9.balasaitis-bibliografijos-rodykle. Prieiga internete: https://lki.lt/wp-content/uploads/2021/04/Balasaicio_bibliografija_2021_maketas-1.pdf.
  15. Poderienė Nida, Tamulionienė Aurelija 2020: Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141 p. ISBN 978-609-411-277-5. DOI: 10.35321/e-pub.7.grizusiuju-kalbine-integracija. Prieiga internete: https://lki.lt/e-publikacijos/.
  16. Mikulskas Rolandas 2020: Galimos jungties darytis / pasidaryti konstrukcijų ištakos: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 90 p. ISBN 978-609-411-260-7. DOI: 10.35321/e-pub.5.galimos-konstrukciju-istakos. Prieiga internete: https://lki.lt/e-publikacijos/.
  17. Melnikienė Danguolė 2020: Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 1160 p. ISBN 979-1-0370-03232. Plačiau.
  18. Nauckūnaitė Zita 2020: Argumentavimas: didaktiniai aspektai: metodinė priemonė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 91 p. ISBN 978-609-411-259-1. DOI: 10.35321/e-pub.4.argumentavimas-didaktiniai-aspektai. Prieiga internete: https://lki.lt/e-publikacijos/.
  19. Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris, Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas 1: mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 317 p. ISBN 978-609-411-251-5. DOI: 10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): https://lki.lt/e-publikacijos/.
  20. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese, Jaroslavienė Jurgita, Grigorjevs Juris 2019: Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas 2: mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 370 p. ISBN 978-609-411-252-2. DOI: 10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas. Prieiga internete (su garso įrašais): https://lki.lt/e-publikacijos/.
  21. Vaskelaitė Ramunė 2019: Simboliniai pavadinimai: samprata, grupės sudėtis, rašymas: mokslo studija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 60 p. ISBN 978-609-411-250-8. DOI: 10.35321/e-pub.3.simboliniai-pavadinimai. Prieiga internete: https://lki.lt/e-publikacijos/.
  22. Miliūnaitė Rita 2018: Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 512 p. ISBN 978-609-411-219-5. Plačiau.
  23. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai: straipsnių rinkinys, sudarė J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 2018, 392 p. ISSN 2538-9211, ISBN 978-609-411-221-8. Plačiau.
  24. Balašaitis Antanas 2018: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 260 p. ISBN 978-609-411-215-7.
  25. Mikulskas Rolandas 2018: Deskriptyvinės jungties kategorijos apibrėžimo problemos. Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių ‘virsti’ ir ‘tapti’ sintaksinė ir semantinė distribucija. – Lietuvių kalba 12, 1–63. ISSN 1822-525X. DOI: 10.15388/Lietkalb.2016.10.9939. Straipsnio-studijos prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/245/186.
  26. Miliūnaitė Rita 2018: Naujažodžių ir paieškos galimybės Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. – Bendrinė kalba 91, 1–21. ISSN 2351-7204. Publikacijos prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/Straipsniai/91/Miliunaite_BK_91_straipsnis.pdf.
  27. Vladarskienė Rasuolė 2017: Dokumentų tekstai ir formuluotės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 192 p. Plačiau.
  28. Vidūnas Vytis, Zabarskaitė Jolanta, sud., 2017: Sanskrito–lietuvių vėrinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 59 p. Plačiau.
  29. Zabarskaitė Jolanta, Temčinas Sergejus, Gritėnienė Aurelija ir kt. 2017: Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 159 p. Plačiau.
  30. Augustinaitis Arūnas, Zabarskaitė Jolanta, Mikulėnienė Danguolė ir kt. 2017: Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas: kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, 220 p. Plačiau.
  31. Kniūkšta Pranas 2017: Tarp meninės kalbos ir gramatikos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 180 p.
  32. Pupkis Aldonas 2016: Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 496 p. Plačiau.

ŽODYNAI

BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS

Šis žodynas – tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikytinas kalbos klaida.

Žodyną rasite Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija nuo 2020 m. birželio mėn.: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys. – https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas

1 dalis: Įvadas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. ISBN 978-609-411-108-2 (1 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
2 dalis: Antraštynas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ISBN 978-609-411-115-0 (2 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
3 dalis: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ISBN 978-609-411-130-3 (3 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
4 dalis: D. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. ISBN 978-609-411-165-5 (4 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
5 dalis: Ž. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. ISBN 978-609-411-193-8 (5 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
6 dalis: R. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. ISBN 978-609-411-199-0 (6 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
7 dalis: G (g–gyvuoti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-241-6 (7 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
8 dalis: G (Gižai–gvinėjietiškas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-242-3 (8 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
9 dalis: K (k–karžygiškumas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-261-4 (9 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
10 dalis: A (a–anapestinis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-263-8 (10 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
11 dalis: L (l–Lieporiai). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-287-4 (11 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
12 dalis: K (kas–kilninti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-292-8 (12 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
13 dalis: K (kilnojamas–kogalviai). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022. ISBN 978-609-411-324-6 (13 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
14 dalis: K (kogi–krankti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022. ISBN 978-609-411-325-3 (14 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
15 dalis: K (krantas–kvotinis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022. ISBN 978-609-411-326-0 (15 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
16 dalis: M (m–medalionas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023; ISBN 978-609-411-360-4 (16 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
17 dalis: M (medalis–minimizuoti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023; ISBN 978-609-411-361-1 (17 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
18 dalis: M (minimumas–muzikuoti). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023; ISBN 978-609-411-362-8 (18 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).
19 dalis: Š (š–šimtas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2023; ISBN 978-609-411-363-5 (19 dalis); ISBN 978-609-411-107-5 (bendras).

DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS

Žodyną rasite Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 8-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, 974 p., ISBN 978-609-411-281-2; elektroninis variantas, 2021, doi.org/10.35321/dlkz. – https://ekalba.lt.

 

MOKSLO ŽURNALAI

KALBOS KULTŪRA

„Kalbos kultūra“ – Lietuvių kalbos instituto (iki 1989 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto) iki 2014 m. leistas recenzuojamas mokslo žurnalas, kuriame nagrinėjami bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorijos, teorijos bei dabartinės kodifikacijos, taip pat  lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje, kalbinių nuostatų ir kalbos politikos klausimai.

2014 m. spalio pradžioje išėjo 86-as numeris – paskutinis tokio formato ir tokiu pavadinimu.

Nuo 2014 m. žurnalas, išlaikydamas tęstinumą ir tyrimų kryptį bei redakcinės kolegijos branduolį, keičia pavadinimą: vadinasi „Bendrinė kalba“ ir leidžiamas elektronine forma.

BENDRINĖ KALBA

Mokslo žurnalas „Bendrinė kalba“ – nuo 1961 metų leidžiamo žurnalo „Kalbos kultūra“ tąsa.

Tęsiant „Kalbos kultūros“ tradicijas, atnaujinto recenzuojamo elektroninio mokslo žurnalo kryptis – bendrinės kalbos teorijos plėtojimas, ja pagrįsti bendrinės kalbos sistemos bei vartosenos tyrimai ir kalbos normų raida, kalbų politika ir kalbinės nuostatos.
Nuo 2023 m. žurnalas yra tarptautinis.

Vyriausioji žurnalo redaktorė dr. Vilija Sakalauskienė, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja dr. Agnė Aleksaitė.

Bendrinė kalba

Projektai

  • Nuo 2022 m. liepos mėn. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo 2020–2024 m. programą finansuojamas projektas „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyno rengimas“. Projektas bus vykdomas iki 2024 m. pabaigos. Projekto vadovė dr. A. Gritėnienė.
  • Nuo 2022 m. vasario mėn. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Įvairių kalbotyros sričių (gramatinės sandaros, leksikos, vardyno ir kitų) taikomųjų mokslo tyrimų priemonę finansuojamas projektas „Elena Grinaveckienė ir Jurbarko šnektos žodynas. Tradicija ir naujovės“. Projektas bus vykdomas iki 2024 m. pabaigos. Projekto vadovė dr. V. Sakalauskienė.
  • 2021–2023 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą finansuojamas projektas „Lietuvių kalbos prestižas: tautinių mažumų mokyklų mokinių kalbinės nuostatos ir jų ryšys su lietuvių kalbos mokėjimu“. Projekto vadovė dr. A. Tamulionienė.
  • 2021–2022 m. Lietuvos mokslo tarybos pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansuojamas projektas „Dabartinių baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: lyginamasis sonantų akustinis ir perceptyvinis tyrimas“. Projekto vadovė dr. J. Urbanavičienė.
  • 2021–2022 m. Lietuvių kalbos institutas kartu su 52 partneriais dalyvavo Europos Sąjungos projekte Europos kalbų lygybė (angl. European Language Equality; ELE). Projekto trukmė – 2021 01–2022 06. Projekto koordinatorė dr. Aurelija Tamulionienė. Daugiau informacijos apie projektą lietuvių ir anglų kalbomis.
  • 2019–2022 m. Lietuvių kalbos institutas stebėtojo teisėmis dalyvauja Tarptautiniame Europos leksikografų infrastruktūros projekte ELEXIS (angl. European Lexicographic Infrastructure: Opening up dictionaries and lexicographic resources). Koordinatorės: dr. D. Liutkevičienė, dr. A. Gritėnienė, dr. J. Jaroslavienė (iki 2021 m.). Daugiau informacijos žr. čia ir čia.
  • 2018–2021 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vykdė projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“ (Nr.02.3.1-CPVA-V-526-01-0003), kuriame Lietuvių kalbos institutas dalyvavo kaip partneris. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Lietuvių kalbos instituto projekto dalis – Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos perkėlimas į elektroninę erdvę.
  • 2018–2021 m. vykdytas projektas „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“
    (Nr. 02.3.1-CPVA-V-527-01-0006). Projektas finansuotas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 02.3.1-CPVA-V-527 „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ lėšomis. Projekto vadovės: a. a. D. Jurgaitytė (2018–2019 m.), A. Bazienė (2020–2021 m.).
  • 2018–2020 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programą (kodas 2.1) finansuotas projektas „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveikos tyrimai“ (K-1/2018). Projekto vadovė dr. J. Urbanavičienė.
  • 2018–2020 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 programą finansuotas projektas „Kitų kalbų poveikis mokinių lietuvių kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimybės“. Projekto vadovė dr. A. Tamulionienė.
  • 2018–2019 m. vykdytas sklaidos projektas „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalų rengimas ir leidyba“. Finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė dr. R. Petrokienė.
  • 2017–2021 m. Ilgalaikė institucinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2017–2021 m. programa „Fundamentalieji ir taikomieji šiuolaikinės bendrinės lietuvių kalbos pokyčių bei inovacijų tyrimai ir sklaida“. Programos vadovė dr. J. Jaroslavienė (iki 2021 m.), dr. A. Gaidienė (nuo 2021 m.).
  • 2012–2016 m. Ilgalaikė institucinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2012–2016 m. programa „Fundamentiniai ir taikomieji lietuvių kalbos leksikos, leksinės semantikos ir terminologijos tyrimai“. Programos vadovės: a. a. dr. Z. Šimėnaitė (2012–2014 m.), dr. J. Jaroslavienė (2015–2016 m.).
  • 2014–2016 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą (kodas 2.1) finansuotas projektas Tarmių duomenys Lietuvių kalbos žodyno kartotekai (vad. dr. J. Urbanavičienė). Vykdant projektą pildytos Lietuvių kalbos žodyno kartotekos, taip pat sukurta pirmoji skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka.
  • 2013 m. kovas – 2015 m. rugpjūtis. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“  su partneriais – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutu (koordinatorius), Lietuvos edukologijos universitetu ir Šiaulių universitetu – vykdomas ES struktūrinių fondų projektas „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ (nr. VP2-3.1-IVPK-12-K-01-001). Lietuvių kalbos institute kuriama interaktyvi elektroninė lietuvių sakytinės kalbos naujovių vartosenos paslauga „Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas“ (vad. dr. R. Miliūnaitė).
  • 2015 m. birželis–lapkritis. „Moderniõsios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“ (rėmė Ugdymo plėtotės centras). Asociacija „Lituanistų sambūris“ ir partneris LKI (BKTC Mokyklinės lituanistikos kryptis).
  • 2013–2015 m. vykdytas Mokslininkų grupių projektas „Dabartinės baltų kalbos: spektrinės garsų charakteristikos (instrumentinis tyrimas)“. (LMT projekto finansavimo sutarties Nr. MIP-081/2013, vad. dr. J. Jaroslavienė).

Darbuotojai

dr. Anželika Gaidienė

BENDRINĖS KALBOS TYRIMŲ CENTRO VADOVĖ, mokslo darbuotoja
Rita Mili+nait+

dr. (HP) Rita Miliūnaitė

vyriausioji mokslo darbuotoja
demo_image

dr. Daiva Murmulaitytė

vyriausioji mokslo darbuotoja
Sakalauskien+s nuotrauka

dr. Vilija Sakalauskienė

vyriausioji mokslo darbuotoja
demo_image

dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė

vyriausioji mokslo darbuotoja
A.Grit+nien+2

dr. Aurelija Gritėnienė

vyresnioji mokslo darbuotoja
Danutė

dr. Danutė Liutkevičienė

vyresnioji mokslo darbuotoja
Ramunė Vaskelaitė

dr. Ramunė Vaskelaitė

vyresnioji mokslo darbuotoja
J.U_internetui

dr. Jolita Urbanavičienė

vyresnioji mokslo darbuotoja
Vladarskiene_nuotrauka

doc. dr. Rasuolė Vladarskienė

vyresnioji mokslo darbuotoja
evaldas-svageris-nuotrauka

dr. Evaldas Švageris

Vyresnysis mokslo darbuotojas
demo_image

dr. Veslava Čižik-Prokaševa

mokslo darbuotoja
AT

dr. Aurelija Tamulionienė

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJA MOKSLO REIKALAMS, MOKSLO DARBUOTOJA
demo_image

dr. Daiva Šveikauskienė

mokslo darbuotoja
Silvija Papaurėlytė-Klovienė

dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Mokslo darbuotoja
Agnė Aleksaitė

dr. Agnė Aleksaitė

mokslo darbuotoja
Žydrūnė_Šalaviejūtė_10x15

dr. Žydrūnė Šalaviejūtė

jaunesnioji mokslo darbuotoja
demo_image

Asta Nida Poderienė

jaunesnioji mokslo darbuotoja