20-09-2023
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jolitos Urbanavičienės ir Latvijos universiteto doktorantės Janos Tapertės monografija Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas. Kolektyvinėje monografijoje pagal tuos pačius principus analizuojami dviejų dabartinių baltų kalbų šoniniai (lateraliniai), nosiniai, virpamieji ir sklandieji sonantai. Tai trečioji Lietuvių kalbos institute leidžiamos elektroninės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ knyga. Joje pristatomi lietuvių ir latvių kalbų sonantų akustinių ypatybių (F1–F4 formančių, F2 lokusų, pirmosios nosinės formantės, pirmosios nosinės formantės juostos pločio, antiformantės) naujausi lyginamieji tyrimai. Analizė atlikta atsižvelgiant į sonantų poziciją RVR ir VRV junginiuose (prevokalinė, intervokalinė ir postvokalinė), palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis sonantas), gretimų balsių fonetinį kontekstą ir informantų lytį. Monografijoje taip pat publikuojami pirmą kartą atlikti baltų kalbų sonantų perceptyviniai eksperimentai su dviejų tipų stimulais: sonantas + balsis (RV) ir formančių pereiga + balsis ((R)V). Tyrimų rezultatai iliustruojami gausia vaizdine medžiaga, jų reikšmingumas įvertintas statistiniais tyrimais. Tyrimu siekiama išryškinti svarbiausius skiriamuosius lietuvių ir latvių kalbų sonantų spektrinius, akustinius ir perceptyvinius požymius. Knygoje pateikta medžiaga galės naudotis eksperimentinės fonetikos specialistai, dabartinių baltų kalbų garsyno tyrėjai. Instrumentiniai garsų tyrimai svarbūs baltų kalbų plėtrai skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangai – kuriant kalbos atpažinimo programas, tobulinant kalbos sintezavimo technologijas, plėtojant dirbtinio intelekto technologijas, taikant pažangius kalbų mokymo(si) metodus ir kt. Dr. Jolitos Urbanavičienės ir Latvijos universiteto dokt. Janos Tapertės monografija Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas.
19-09-2023
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnį „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“. Nerastume žmogaus, kuris visiškai nežinotų, kas yra šuo. Įvairiais mūsų gyvenimo tarpsniais santykis su šiuo naminiu gyvūnu savitas. Dar nemokantis kalbėti mažylis bando mėgdžioti šuns lojimą, kiek paaugęs vaikas jau svajoja apie ištikimą draugą – šuniuką. Daugybė šeimų turi keturkojį šeimos narį, kurio buvimas namuose paprastai yra ne tik teigiamų emocijų šaltinis, bet ir priežastis keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio pomėgius. Šunų būdas, elgesys lyginami su žmonių elgesiu, o tokio stebėjimo išvados atspindimos kalbant, kai siekiama tiksliau apibūdinti žmogaus charakterį, jo elgesio modelius, vertybių sistemą. Šiame straipsnyje siekiama atidžiau pažvelgti į lietuvių kalboje užfiksuotus tuos šunų elgesio ar išvaizdos ypatumus, kurie pritaikomi kalbant apie žmogų. Straipsnio teiginiai paremti būdvardžio šuniškas,-a ir prieveiksmio šuniškai vartojimo pavyzdžiais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete donelaitis.vdu.lt; pavyzdžių rinkimo metu Tekstyne buvo daugiau nei 140 milijonų žodžių). Dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnis „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“.
18-09-2023
This page is only available in Lithuanian. Nuo šiol prieinama ir elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojų dr. Loretos Vaičiulytės-Semėnienės, dr. Veslavos Čižik-Prokaševos, dr. Aurelijos Gritėnienės, dr. Danutės Liutkevičienės, dr. Anželikos Gaidienės monografija Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė“. Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjami kaimyno, draugo, priešo, latvio, baltarusio / gudo, lenko, ruso ir vokiečio vaizdiniai kalboje. Knygoje, derinant struktūrinį požiūrį į reikšmę su kognityviniu ir remiantis trimis šaltiniais – Lietuvių kalbos žodynu, Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstynu ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu, – siekiama parodyti žodžių reikšmių poslinkius ir atsakyti į klausimą, kaip kintant istorinėms, politinėms, ekonominėms, kultūrinėms ir kt. aplinkybėms keičiasi lietuvio požiūris ir santykis su kitu (kaimynu, draugu, priešu, latviu, baltarusiu / gudu, lenku, rusu, vokiečiu), kaip tą kitimą atspindi skirtingų laikotarpių diskursas. Knyga skiriama ne tik kalbos specialistui, studentui, bet ir etnologui, tautosakininkui, istorikui, kultūrologui ar besidominčiam kito vaizdinio dinamika lietuvio pasaulėžiūroje skirtingais laikotarpiais. Elektroninė kolektyvinė monografija „Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė“
15-09-2023
This page is only available in Lithuanian. 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė darbo grupės parengtą išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“ ir pritarė šio įstatymo projekto įvertinimui. Darbo grupė, kurią sudarė Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Daiva Murmulaitytė, įvertino projekto siūlymą papildyti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įrašant galimybę moterims įgyti pavardę su galūne ‑(i)a, jeigu vyro pavardė baigiasi tokia pat galūne. Išvadoje apibūdinti esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodyti galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai: 1) įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 yra lingvistiškai ydingas; 2) projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos ir prieštaringos informacijos; 3) projekto siūlomos moteriškos pavardės su galūne -(i)a nepritampa prie lietuvių kalbos sistemos, nes bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą; 4) dirbtinai kuriamas naujas moteriškų pavardžių atsiradimo būdas – pavardės perėmimas iš vyro – ir tokiu būdu naikinamas gramatinis vyrų ir moterų pavardžių skirtumas, siekiant lietuvių pavardes ilgainiui paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris); 5) silpninamas lietuvių pavardžių sistemos gramatinis funkcionalumas ir apsunkinamas vartojimas; 6) naikinamas istoriškai natūraliai susiklostęs lietuvių pavardžių sistemos savitumas, nes kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis; 7) projektas sukuria prielaidas
15-09-2023
This page is only available in Lithuanian. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimu Evelinos Kolupailaitės-Masiokienės ir Broniaus Masioko stipendija skiriama Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro doktorantei Alisai Stunžaitei ir Geolingvistikos centro jaunesniajam mokslo darbuotojui, doktorantui Aidui Gudaičiui. Nuoširdžiai sveikiname!
13-09-2023
This page is only available in Lithuanian. Sveikiname Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiąjį mokslo darbuotoją doc. habil. dr. Ilją Lemeškiną, kurio knyga „Pranciškaus Skorinos portretas“ laimėjo Prahos Karolio universiteto 2023 m. geriausiųjų monografijų konkurse (Soutěž vysoce kvalitních monografií Univerzita Karlova). Leidinį 2021 m. išleido Lietuvių kalbos institutas kartu su Prahos lingvistų būreliu. Konkurse dalyvavo visi 17 Prahos Karolio universiteto fakultetų. Kiekvienas fakulteto padalinys (tik Filosofijos fakultete jų yra beveik 50) nominavo po vieną monografiją. Vertintojų komisiją sudarė Universiteto Mokslo taryba, kuri išrinko laimėtojus – iš viso 17 monografijų. I. Lemeškino knyga užėmė 8–9 vietas. Konkurso rezultatus galite rasti čia.