Pasirodė dr. Jolitos Urbanavičienės ir dokt. Janos Tapertės monografija „Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas“
Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jolitos Urbanavičienės ir Latvijos universiteto doktorantės Janos Tapertės monografija Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas.
Kolektyvinėje monografijoje pagal tuos pačius principus analizuojami dviejų dabartinių baltų kalbų šoniniai (lateraliniai), nosiniai, virpamieji ir sklandieji sonantai. Tai trečioji Lietuvių kalbos institute leidžiamos elektroninės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ knyga. Joje pristatomi lietuvių ir latvių kalbų sonantų akustinių ypatybių (F1–F4 formančių, F2 lokusų, pirmosios nosinės formantės, pirmosios nosinės formantės juostos pločio, antiformantės) naujausi lyginamieji tyrimai. Analizė atlikta atsižvelgiant į sonantų poziciją RVR ir VRV junginiuose (prevokalinė, intervokalinė ir postvokalinė), palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis sonantas), gretimų balsių fonetinį kontekstą ir informantų lytį. Monografijoje taip pat publikuojami pirmą kartą atlikti baltų kalbų sonantų perceptyviniai eksperimentai su dviejų tipų stimulais: sonantas + balsis (RV) ir formančių pereiga + balsis ((R)V). Tyrimų rezultatai iliustruojami gausia vaizdine medžiaga, jų reikšmingumas įvertintas statistiniais tyrimais.
Tyrimu siekiama išryškinti svarbiausius skiriamuosius lietuvių ir latvių kalbų sonantų spektrinius, akustinius ir perceptyvinius požymius. Knygoje pateikta medžiaga galės naudotis eksperimentinės fonetikos specialistai, dabartinių baltų kalbų garsyno tyrėjai. Instrumentiniai garsų tyrimai svarbūs baltų kalbų plėtrai skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangai – kuriant kalbos atpažinimo programas, tobulinant kalbos sintezavimo technologijas, plėtojant dirbtinio intelekto technologijas, taikant pažangius kalbų mokymo(si) metodus ir kt.
