Kviečiame skaityti dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnį „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“

Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnį „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“.

Nerastume žmogaus, kuris visiškai nežinotų, kas yra šuo. Įvairiais mūsų gyvenimo tarpsniais santykis su šiuo naminiu gyvūnu savitas. Dar nemokantis kalbėti mažylis bando mėgdžioti šuns lojimą, kiek paaugęs vaikas jau svajoja apie ištikimą draugą – šuniuką. Daugybė šeimų turi keturkojį šeimos narį, kurio buvimas namuose paprastai yra ne tik teigiamų emocijų šaltinis, bet ir priežastis keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio pomėgius. Šunų būdas, elgesys lyginami su žmonių elgesiu, o tokio stebėjimo išvados atspindimos kalbant, kai siekiama tiksliau apibūdinti žmogaus charakterį, jo elgesio modelius, vertybių sistemą.

Šiame straipsnyje siekiama atidžiau pažvelgti į lietuvių kalboje užfiksuotus tuos šunų elgesio ar išvaizdos ypatumus, kurie pritaikomi kalbant apie žmogų. Straipsnio teiginiai paremti būdvardžio šuniškas,-a ir prieveiksmio šuniškai vartojimo pavyzdžiais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete donelaitis.vdu.lt; pavyzdžių rinkimo metu Tekstyne buvo daugiau nei 140 milijonų žodžių).

Dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnis „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“.