News

This page is only available in Lithuanian. Lituanistų sambūris drauge su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių kalbos draugija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia kūrybinį konkursą „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“. Konkurso tikslas – stiprinti mokinių kalbinę ir kultūrinę savimonę, asmeninį ryšį su lietuvių kalba, tarmėmis, skatinti domėtis savo gyvenamąja vietove, jos kalbiniu kultūriniu paveldu ir naujais reiškiniais, ugdytis kalbinį, kultūrinį sąmoningumą, autentišką raišką, mokytis tyrinėjant. Laukiame 1–12 klasių mokinių darbų apie savo gyvenamosios aplinkos kalbinį kultūrinį kraštovaizdį (pvz.: vietovardžius, gatvių pavadinimus, viešas iškabas, įstaigų pavadinimus, atminties ženklus (paminklus, atminimo lentas ir pan.)), šeimos, giminės pasakojimus apie lietuvių kalbos išlaikymo svarbą ir kt. Konkurso darbai siunčiami e. paštu . Darbai priimami iki gruodžio 1 d. Maloniai kviečiame dalyvauti! Kvietimas Konkurso nuostatai  

This page is only available in Lithuanian. Jūsų disertacija vadinasi „Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos lenkiškojo leidinio „Żywoty Święntych“ vertimai į rusėnų ir bažnytinę slavų kalbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kirilinėje rankraštinėje tradicijoje kalbų ir kultūrų sąveikos kontekste“. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, apie ką yra Jūsų darbas, koks tyrimo tikslas? Labai ilgas pavadinimas. Kai kam nors pasakau savo disertacijos temą, pirmoji reakcija būna: „O Dieve, apie ką čia rašei.“ Labai trumpai dviejų šimtmečių tradicijos istoriją (XVII–XVIII a.) galima apibūdinti taip: lenkas katalikas sudarė ir išleido šventųjų gyvenimo aprašymų knygą, kuri išpopuliarėjo tarp stačiatikių ir unitų, – daugiau nei pusė tekstų buvo išversti ir nukopijuoti ranka. Rankraščiai buvo naudojami bažnyčios aplinkoje, kol dalis jų atsidūrė knygų saugyklose ir buvo aprašyti archyvarų. Taip tyrinėtojai sužinojo apie šią tradiciją, kuri yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros paveldo ir rankraštinės kirilinės tradicijos dalis. Kelios dešimtys rankraščių (65), kuriuos dabar žinau, yra maža dalis to, kas egzistavo. Juose – daugiau nei 120 išverstų tekstų. Tyrimo tikslas – atskleisti P. Skargos lenkų kalba leistų „Żywoty Świętych“ kirilinių vertimų kultūrinius ir kalbinius bruožus. Kitaip tariant, reikėjo atsakyti į daugybę klausimų: kada, kur ir kas galėjo išversti kūrinį iš lenkų į rusėnų ir bažnytinę slavų kalbas, taip pat kokia yra vertimo teksto istorija. Trijų verstinių kūrinių nuorašų tarminių (regioninių) kalbos ypatybių sugretinimas su jų tekstologine istorija bei rankraščių chronologija leidžia susieti vertimą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (o ne Lenkijos ar Vengrijos karalystės) rusėnų žemėmis. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent graikai katalikai (unitai) galėtų būti šių vertimų tikslinė auditorija. Tiek jie, tiek stačiatikiai galėjo versti iš