This page is only available in Lithuanian. Šių metų balandžio 22 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (Universiteto g. 3, 3 a.) vyks parodos „Baltų kalbų tyrėjas, pedagogas, ilgametis Filologijos fakulteto prodekanas ir dekanas Jonas Zemvaldas Balkevičius (1923–2000)“ atidarymas ir prisiminimų knygos „Pirmiausia aš buvau mokytojas...“ pristatymas Vilniaus universiteto Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 a). Renginyje dalyvaus Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje trečioji sekretorė Liene Bērtule, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, prisiminimų knygos sudarytoja doc. dr. Regina Venckutė, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Vilniaus universiteto Baltų kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverdė, doc. dr. Jono Zemvaldo Balkevičiaus artimieji, buvę kolegos, mokiniai. Renginį ves Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kvietimas
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame žiūrėti LRT laidą Istorijos detektyvai, kurioje Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė ir kiti mokslininkai kalba apie lietuvių tautinį sąjūdį, laikraščius Aušra ir Varpas bei jų poveikį visuomenei. Tai pasakojimų ciklo, kaip XIX a. susiformavo moderni lietuvių tauta, tęsinys. Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas. Taip pat laidoje galite išgirsti Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. dr. Galinos Miškinienės pasakojimą apie iš totorių perimtus maisto pavadinimus svogūnas, kindziukas (skilandis), koldūnas, vietovių Kena ir Kaišiadorys pavadinimų kilmę. LRT laida Istorijos detektyvai (įrašą žiūrėkite nuo 20 min. 28 sek. ir nuo 33 min. 28 sek.)
This page is only available in Lithuanian. Šių metų balandžio 13 d. interneto dienraštyje Bernardinai.lt pasirodė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojų Nidos Poderienės ir dr. Aurelijos Tamulionienės interviu apie tautinių bendrijų integraciją Lietuvoje. Pašnekoves kalbino interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ bendradarbė Rasa Baškienė Dr. Aurelijos Tamulionienės ir Nidos Poderienės interviu „Tautinių bendrijų integracija Lietuvoje – misija įmanoma?“
This page is only available in Lithuanian. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „kultūra“ yra aiškinamas ne tik kaip „tai, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu“, bet ir kaip „tam tikros veiklos pasiektas geras lygis“ (4 reikšmė). Prie šios reikšmės aiškinimo kaip iliustracinis pavyzdys pateiktas junginys kalbos kultūra. Neretai kalbos kultūra šiuolaikinės visuomenės yra suvokiama tik siaurąja prasme – kaip kalbos taisyklingumas, kalbos normų įteisinimas ir diegimas į vartoseną, tačiau ji turi ir plačiąją reikšmę. Gražiai siaurąją ir plačiąją kalbos kultūros reikšmes yra aptaręs lietuvių kalbininkas Jonas Šukys (1935–2021): „Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. <...> Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką. Šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikacinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį. Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži – vaizdinga, žodinga, įtaigi. <...> Kalbos etikai rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir kultūringa, mandagi. Svarbiausias patarimas – gerbk savo žodžiais pašnekovą, neįžeisk jo, neužgauk asmenybės“ („Kalbos kultūra visiems“, Kaunas: Šviesa, 2003, p. 8–10). Taigi, gerbkime vieni kitus bendraudami ir puoselėkime mūsų gimtąją kalbą.
This page is only available in Lithuanian. Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pizos universiteto Filologijos, literatūros ir kalbotyros fakultetu. Šia sutartimi abi institucijos įsipareigojo bendradarbiauti atliekant bendrus mokslinius kalbų tyrimus, organizuoti įvairius renginius, keistis moksline medžiaga, patirtimi ir kt.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų balandžio 17 d. Vilniaus literatų namuose (Šv. Jono g. 11) 17 val. vyks Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rasuolės Vladarskienės seminaras „Ar pasikeitė lietuvių kalbos rašybos taisyklės?“. Seminare bus aptariamas leidinys Lietuvių kalbos rašybos taisyklės (Vilnius, 2022), aiškinami keblesni rašybos atvejai, didžiųjų raidžių vartosena, rašybos variantai įvairių stilių tekstuose, autentiškų asmenvardžių gramatinimas ir kiti klausimai. Tai trečiasis seminarų ciklo „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ renginys. Seminarų ciklą rengia Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Maloniai kviečiame!
This page is only available in Lithuanian. „Pasak Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojų, šiais laikais jau daug lankytojų nežino, kad Kauno marios suformuotos užliejus gyvenamąją teritoriją. Statant Kauno hidroelektrinę iki 1959 m. iš Nemuno slėnio – būsimojo marių dugno – iškeldinta apie 2 tūkst. žmonių ir užlietas 63,5 kv. km plotas. <...> 2020 m. pabaigoje, iš naujo išnagrinėjus tarpukario topografinius žemėlapius ir archyvinius 1958 m. kaimų iškėlimo projekto brėžinius, Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojams pavyko identifikuoti 40 gyvenviečių, buvusių užliejamoje teritorijoje. <...> Tyrimo metu sukaupta nemažai medžiagos (įrašyta apie 50 val. pokalbių), įdomios ne tik kalbiniu požiūriu, bet ir pačiu turiniu – vietinių gyventojų pasakojimais apie iškeldinimą ir Kauno hidroelektrinės (Kauno HES) statybas. Jie labai kontrastuoja su to meto sovietinės spaudos naratyvu“, – teigia Ž. Šidlauskas. Elektroninės kolektyvinės monografijos „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“ ištrauka „Kauno marių naratyvas sovietmečio spaudoje ir vietinių gyventojų atmintyje“