24-07-2023
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Aleksaitės straipsnį „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas – naujų žodžių lobynas“. Straipsnyje pristatomas nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (ND). Apžvelgiama naujažodžių samprata, jų rūšys ir naujų žodžių atsiradimo būdai, pristatomos paieškos galimybės duomenyne. Naujažodžius kuria ne kalbininkai, o visuomenė, todėl aptariamas dar vienas ND funkcionalumas – galimybė teikti naujų žodžių pasiūlymus duomenyno rengėjams ir kt. Dr. Agnės Aleksaitės straipsnis „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas – naujų žodžių lobynas“.
24-07-2023
This page is only available in Lithuanian. LRT užsakymu Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. birželio 14–29 d. atliko apklausą, per kurią gyventojų buvo paklausta, ar Lietuvoje reikėtų leisti naudoti moteriškas pavardes su galūne „a“. Apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Liepos 21 d. pasirodžiusioje LRT radijo laidoje „60 minučių“ Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Rita Miliūnaitė pakomentavo, kodėl moterų pavardės su galūne -a prieštarautų lietuvių kalbos gramatinės sistemos dėsniams. Mokslininkę kalbino žurnalistas Bernardas Šaknys. Dar kartą apie moterų pavardes su galūne -a reportaže kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas, Klaipėdos universiteto profesorius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys Albinas Drukteinis, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Ieva Bisigirskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė. Habil. dr. Ritos Miliūnaitės komentaras (nuo 34 min. 2 sek.).
20-07-2023
This page is only available in Lithuanian. Straipsnyje tiriami asmeninių įvardžių trečiojo asmens vienaskaitos vardininko vyriškosios giminės variantai jis ir moteriškosios giminės ji / jinai lietuvių kalboje. Tokio variantiškumo buvimas daugelio kalbininkų iki šiol buvo ignoruojamas. Šių ilgųjų ir trumpųjų variantų vartojimo variacija analizuojama per kalbos atmainų „architektūros“ prieigą, pristatytą Gaetano Berruto (1987) ir sudarytą iš skirtingų dimensijų, iš kurių diastratinė, diafazinė ir diamezinė aptariamos detaliau. Įvardžių vartojimas tiriamas pasitelkiant duomenis iš aštuonių skirtingų rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tekstynų, straipsnyje lyginamos šių įvardžių vartojimo proporcijos. Analizė parodė, kad įvardžių variantų vartojimo variacija yra esmingai susijusi su diamezine dimensija, t. y. rašto kalboje tipiškai vartojami tik trumpieji, o sakytinėje atmainoje vartojami visi keturi variantai. Kuo spontaniškesnė šneka, tuo labiau didėja ilgųjų variantų proporcija. Tačiau ilgųjų vyriškosios ir moteriškosios giminės formų vartojimas skiriasi: vyriškosios giminės variantas vartojamas 30 proc. atvejų, o moteriškosios pasirenkamas net 80 proc. atvejų sakytinėje atmainoje. Kiek leidžia nustatyti turimi duomenys, kitos dimensijos vartojimas variantiškumui neturi žymesnės įtakos. Dr. Jogilės Teresos Ramonaitės straipsnis „Įvardžių jis, ji variantai standartinėje lietuvių kalboje: diamezinė dimensija“.
18-07-2023
This page is only available in Lithuanian. Šių metų liepos 13–16 d. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė dalyvavo Bertašiūnų kaime, Lazdijų r. vykusiame dzūkų kultūros festivalyje „Čiulba ulba“, kuriame skaitė pranešimą „Kap šneka dzūkai Lazdzijų apylinkėsa“. Pranešime aptartos Lazdijų apylinkėse gyvenantiems dzūkams būdingos tarminės ypatybės, skolinių iš slavų kalbų vartojimo polinkiai, nagrinėta, kokių žinių apie namų vaizdinį galima rasti tarminiuose tekstuose ir žodynuose.
17-07-2023
This page is only available in Lithuanian. Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. 1933 m. legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas leidosi į lemtingą skrydį per Atlanto vandenyną. Šiuo skrydžiu juodu siekė sujungti skirtingose Atlanto pusėse gyvenančius lietuvius ir taip simboliškai sumažinti atstumą tarp tautiečių. Simboliška, kad liepos 17-ąją, minėdami lakūnų žūtį, švenčiame Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Jau dešimtus metus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje minima diena primena mums, kad tik dirbdami Lietuvai, bendradarbiaudami ir palaikydami tvirtus ryšius po visą pasaulį išsibarstę lietuviai išlieka vieningi ir nenugalimi. Ta proga kviečiame skaityti Aurelijos Baniulaitienės straipsnį apie šiais metais vykusias Lietuvių kalbos dienas, per kurias lituanistinės mokyklos užsienyje pirmą kartą dalyvavo Airijos Kavano miestelyje veikiančios lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadovės Donatos Simonaitienės inicijuotame projekte „Lietuvių kalbos naktys“. Aurelijos Baniulaitienės straipsnis „Lietuvių kalba nemiega niekada“.
13-07-2023
This page is only available in Lithuanian. Liepos 12 d. pasirodė Geolingvistikos centro mokslo darbuotojos dr. Simonos Vyniautaitės interviu LRT radijo laidoje Ryto allegro. Laidos vedėja ‒ Gintarė Mockė. Liepos 13-ąją minima ne tik Durbės mūšio diena, bet ir Žemaičių vienybės diena, nes tądien 1260 m. žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, prie Durbės ežero sumušė kryžiuočius. Tai buvo didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per XIII‒XIV a. karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą ir vienybę. Ta proga žurnalistė Gintarė Mockė kalbino mokslininkę apie tarmės ir kalbos santykį, žemaičių tarmės ir bendrinės kalbos, žemaičių ir aukštaičių tarmių skirtumus. Pokalbis vyko žemaičių tarme. Dr. Simonos Vyniautaitės interviu (nuo 2 min. 31 sek.).
