5-oji tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas–tekstema–kontekstas“

Šių metų rugsėjo 7–9 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas–tekstema–kontekstas“ (lenk. „Wartości w językowym obrazie świata polaków i litwinów. Kulturowe aspekty tekstologii. Tekst-tekstem-kontekst“), kurią organizavo Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto Kalbotyros ir literatūrologijos instituto Lenkų tekstologijos ir gramatikos katedra.

Konferencija buvo skirta teksto ir tekstologijos klausimams. Teorinėje dalyje aptartas kultūrinis tekstas, jo atmainos ir naudojimas etninės tapatybės tyrimuose, gvildentos teorinės tekstologijos problemos, pateikta senųjų raštų tekstologinė analizė, į tekstą pažvelgta kaip į saviraiškos šaltinį, iš įvairių kalbinių perspektyvų aptartos vertybės ir antivertybės, nagrinėti liaudies kultūrai svarbūs konceptai ir vaizdiniai.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto (Liublinas), I. Krypiakevičiaus ukrainiečių studijų instituto (Lvivas), Vilniaus universiteto (Vilnius), Jogailos universiteto (Krokuva), Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (Šiauliai), Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto (Varšuva), Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos instituto (Krokuva), Vroclavo universiteto (Vroclavas), Silezijos universiteto (Katovicai), Lietuvių kalbos instituto (Vilnius), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Vilnius). Iš viso perskaityti 43 pranešimai. Platus spektras pranešimuose įvardytų tyrimų empirinių duomenų šaltinių: senieji raštai, žodynai, tarminiai žodynai, kiti aiškinamieji žodynai, šiuolaikiniai tekstai, tekstynai, poezija, tautosaka, mokinių rašiniai, anketinių apklausų duomenys. Šaltinių duomenys – iš lietuvių, lenkų, ispanų, ukrainiečių, rusų, baltarusių ir kt. kalbų.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės.

Dr. Jūratė Pajėdienė pranešime „Sugretinus dviejų K. Fabiani pamokslų apie kalbėjimo nuodėmes tekstą (1783) ir K. Lukausko (1797) bei J. A. Pabrėžos (1824) rankraščiuose randamus jo vertimus“ sugretino K. Fabiani knygos „Missyi apostolskiey część II“ 28-o ir 29-o pamokslų teksto pažodinį perteikimą K. Lukausko rankraštyje ir kūrybingą J. A. Pabrėžos vertimą, iliustratyviai parodė gana retus lietuviškojo ir žemaitiškojo vertimų sutapimus, aptarė kultūrinį pasirinktų tekstų sugretinimo galimybės reikšmingumą.

Doc. dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė pranešime „(Ne)pavojingas miesčioniškumas“ atskleidė, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suprantamas miesčioniškumas ir kas gali būti apibūdinama kaip miesčioniška. Remdamasi žodžio miesčioniškas, –a formų vartojimo pavyzdžiais, nustatė, kad gerokai dažniau šiuo būdvardžiu apibūdinami nematerialūs dalykai (atmosfera, gyvenimas, nusiteikimas, skonis), mažiau pavyzdžių charakterizuoja asmenį ar asmenų grupę, taip pat materialią formą turinčius daiktus (baldas, butas, kambarys, kilimas).

Nida Poderienė pranešime „Asmens reprezentacija paauglių rašytinėje kalboje“ analizavo aukštesniųjų progimnazijos klasių mokinių, besimokančių lenkų ir lietuvių kalbomis, tapatybės ir vertybių raišką rašytinėje kalboje, aptarė bendrumus ir skirtumus pagal namų kalbą ir lytį.

Dr. Veslava Čižik-Prokaševa visapusišką vokietės vaizdinį atskleidė pranešime „Vokietės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“.

Dr. Vilija Ragaišienė, remdamasi tarminių žodynų, tekstų ir kt. šaltinių pavyzdžiais, pranešime „Anytos ir marčios konceptai lietuvių ir slavų paribyje: panašumai ir skirtumai“ atskleidė anytos ir marčios konceptų pietų aukštaičių ploto vakarinėje dalyje ir šios patarmės periferinėse šnektose, esančiose Lenkijoje ir Baltarusijoje, panašumus ir skirtumus, pateikė nuotaikingų iliustracijų.

Dr. Vilija Sakalauskienė skaitė pranešimą „Tarminiai žodynai kaip kultūros tekstai: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas“, kuriame analizavo žmogaus būties ir kultūros ryšį per kviečio konceptą, pabrėžė lietuvių tarminių žodynų kaip kultūros tekstų, atskleidžiančių kultūrinį žodžio funkcionavimo kontekstą, reikšmingumą.

Dr. Loretos Vaičiulytės-Semėnienės pranešimo „Prieraišumo konceptas publicistikoje“ objektas – prieraišumo samprata, grindžiama skirtingomis prieraišumas, prisirišimas formomis publicistikoje. Pranešimo autorė atkreipė dėmesį į prieraišumą kaip jausmą ir elgesio modelį, naudodamasi pavyzdžiais atskleidė (ne)dinamiško (ppr. žmogaus) prieraišumo ypatybes ir daugialypį prieraišumą (nuo / tarp meilės, laisvės iki liguistumo, priklausomybės).

Šis mokslininkų susitikimas, kaip ir ankstesni, bus įprasminamas pranešimų pagrindu parengtu straipsnių rinkiniu, reikšmingu tolesniems etninių bendruomenių, kurias jungia bendra istorija ir kultūrinė erdvė, vertybių tyrimams ir bendradarbiavimui, gilesniam tarpkultūriniam pažinimui, pasitelkiant kalbos ir kultūros tyrimų įrankius ir priemones.

Po kiekvienos dienos posėdžių konferencijos dalyviai ir svečiai dalyvavo ekskursijose po Vilniaus senamiestį ir Adomo Mickevičiaus muziejų, o rugsėjo 9 d. vyko į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse ir Pažaislio vienuolyną. Sugrįžę į Vilnių, dar aplankė Rasų kapines.

Dalijamės renginio akimirkomis.