Premjerinis akademikų Grasildos Blažienės ir Giedriaus Kuprevičiaus duetas

„Ne tik prūsų godos“ – taip galima pavadinti akademikų Grasildos Blažienės ir Giedriaus Kuprevičiaus pokalbį susitikimo metu.

Akad. Giedrius Kuprevičius pažymėjo, kad šis susitikimas – tai premjerinis duetas. Praeitis – skaudi, džiaugsminga, didelė, maža, didinga, paprasta – priklauso nuo interpretacijos. Anot akademiko, filologija – dar ir muzika. Kalba neįsivaizduojama be garso: nėra garso, nėra kalbos, nėra kalbos, nėra garso.

Akad. Giedrius Kuprevičius priminė, kad akad. Grasilda Blažienė daug metų tyrinėjo prūsų kalbą, nagrinėjo senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose.

„Niekas, kas atsiradę, neprapuolę“, – kalbėjo akad. Giedrius Kuprevičius, klausdamas savo pašnekovės apie prūsų gentis, kiek turime apie juos ženklų, ar tikrai išnykę? Kas yra išnykusios kalbos dalis ir kaip galima galvoti, kad tai neišnykę.

„Egzistuoti, vadinasi, būti suvoktam“, – citavo akademikė Grasilda Blažienė, pažymėdama, kad dabartis yra smalsi, daug skaitoma, kartais ne viskas suvokiama. Jai pavyko 1975 m. atidaryti prūsistikos duris ir pradėti mokslinį gyvenimą. Kiti nerado, o mokslininkei sekėsi atrasti Vokietijos slaptajame valstybiniame archyve „Prūsijos kultūros paveldas“ vartant daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytus Vokiečių ordino dokumentus. Akademikė sukaupė daugiau kaip tūkstantį iki šiol netirtų senųjų prūsų vietovardžių, iš kurių beveik 700 ištyrė ir paskelbė tyrimų rezultatus Vokietijoje išleistose knygose „Die baltischen Ortsnamen im Samland: (Hydronymia Europaea 2)“ (2000 m.), „Baltische Ortsnamen in Ostpreußen (Hydronymia Europaea 3) “ (2005 m.).

Daugiau apie akademikų pokalbį skaitykite Lietuvos Mokslų akademijos puslapyje.