Pasirodė dr. Nadieždos Morozovos mokslo studija „Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės“

Pasirodė elektroninė Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Nadieždos Morozovos mokslo studija Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės.

Ši studija – tai bandymas įvairiais aspektais pristatyti lituanistų (ir baltistų) bendruomenei Lietuvos rusų sentikių tarmes: aptarti jų atsiradimo istoriją, parodyti tarmių (ir gyvenviečių) paplitimą Lietuvoje, aprašyti sentikių ir jų kaimynų kalbinių kontaktų specifiką bei pagrindinius sentikių tarmių fonetikos ir iš dalies morfologijos bei sintaksės bruožus. Kitaip tariant, stengiamasi bendrais bruožais įvairiais pjūviais nubrėžti ir nupiešti jų vidinį bei išorinį kalbinį (tarminį) kraštovaizdį.

Dialektologijos duomenys ir jų analizės rezultatai svarbūs ir vertingi ne tik kalbininkams, bet ir istorikams, nes jie kartu su archyvine medžiaga suteikia galimybę palyginti ir patikslinti Lietuvos sentikių teritorinės kilmės problemą. Studijoje šie klausimai nagrinėjami remiantis Lietuvos sentikių tarmių kilmės tyrimais bei kalbinių ir istorinių duomenų koreliacija dėl daugelio sentikių kilmės iš Pskovo ir Naugardo regiono.

Dr. Nadieždos Morozovos mokslo studija Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės