Mokslinė konferencija „Tarmės ir šnektos – kaip atverstas žemėlapis“, skirta žemaitiško rašto metams paminėti

Šių metų gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Šiaulių r. savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Tarmės ir šnektos – kaip atverstas žemėlapis“, skirta žemaitiško rašto metams paminėti. Renginį vedė etnologė, kraštotyrininkė, visuomenininkė Jovita Lubienė.

Konferencija prasidėjo menine dalimi, kurią atliko Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos dainavimo studijos mokiniai. Gimnazistus ruošė studijos vadovė Ramutė Majauskienė. Po muzikinio kūrinio sveikinimo žodį tarė Šiaulių r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Diana Martinaitienė.

Pasakojimą Žemaitiška rokunda apie savo babą ir jų draugystę gimtąja kuršėniškių šnekta perskaitė Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinė Emilė Pliuščikaitė. Tekstą redagavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vita Šventickienė.

Kalbininkas dr.  Juozas Pabrėža pranešime „Žemaitiu kalba: keravuojėms ėr tvėrtėnėms“ kalbėjo apie žemaičių tarmę, pristatė jos patarmės, apžvelgė žemaitiškus raštus, žemaitiškai parašytus prozos, poezijos ir dramos kūrinius, žemaičių kalbos stiprinimo gaires ir pasidžiaugė, kad 2024-ieji paskelbti žemaitiško rašto metais.

Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė perskaitė pranešimą „Keli Vytauto Vitkausko biografijos fragmentai: nuo studento iki mokslininko“. Profesorė, remdamasi archyviniais dokumentais, papasakojo kelis įdomius kalbininko Vytauto Vitkausko biografijos faktus, pristatė jo darbus ir akcentavo, kad šį mokslininką turėtume vertinti ne tik kaip vieną žymiausių Lietuvių kalbos žodyno autorių ir redaktorių, bet ir kaip tarmių žodyno pradininką, 1976 m. išleidusį Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną.

Prieš trumpą kavos pertraukėlę susirinkusiuosius daina Lyja lietūs žali (muzika ir žodžiai Rimos Žudienės) džiugino Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinys Titas Atstopas. Mokinį ruošė vyresnioji muzikos mokytoja Ramutė Majauskienė.

Prof. Genovaitė Kačiuškienė skaitė pranešimą „Kaip kalba šiauliečiai? Virtualios viktorinos Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės aptarimas“. Jame profesorė pristatė Lietuvių kalbos dienų Šiauliuose proga sumanytos virtualios viktorinos Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės rezultatus. Viktoriną, kurioje dalyvavo 289 buvę ar esami šiauliečiai, rengė Lietuvių kalbos draugija, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių turizmo ir informacijos centras.

Doc. dr. Jolanta Vaskelienė perskaitė pranešimą „Lietuvių kalbos naujažodžiai ir naujadarai. Kas kuria naujus žodžius?“, kuriame aptarė skirtingų kalbos dalių naujadarus, padarytus su skirtingais darybos formantais ir pristatė netipiškus lietuvių rašytojų sukurtus darinius. Tyrinėtoja ragino netaisyti grožiniuose kūriniuose atsirandančių nuostabą ar kartais net pasipiktinimą keliančių naujadarų, jei jie yra stilistiškai motyvuoti, ir pabrėžė, kad naujus lietuvių kalbos žodžius kuria ne kalbininkai, o kalbos vartotojai.

Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Raimonda Rumbinaitė pranešime „Tyrimo Kaip dažnai žemaičių tarmė vartojama tarp Kuršėnų miesto moksleivių aptarimas“ pristatė su Šiaulių r. savivaldybės Vytauto Vitkausko viešąja biblioteka atliktos Kuršėnų miesto moksleivių apklausos apie tarmės vartojimą rezultatus. Po apklausos paaiškėjo, kad 30 proc. moksleivių kalba tarmiškai. Mokytoja džiaugėsi, kad tarmė nenyksta.

Nepaprastai džiaugiamės, kad su Lietuvių kalbos institutu mokytoja pasidalino keliomis turimomis kalbininko Vytauto Vitkausko nuotraukomis. Vienoje iš jų galima pamatyti V. Vitkauską, stovintį šalia kupranugarių, kitoje – draugo Balio Lukošiaus nupieštą mokslininko portretą. Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Raimondai už atsiųstas nuotraukas.

Renginio pabaigoje dalyviams etiologinę sakmę Voras, kuris žmogų apskundė apie voro kupros atsiradimą žemaitiškai papasakojo Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblio „Gerviki“ narė Gabrielė Borta. Ansamblio vadovės – Jovita Lubienė, Roma Kybartienė.

Konferenciją gražiai apibendrino prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, kuri palinkėjo, kad Kuršėnai išliktų dūnininkų centras. Sveikinimo žodį taip pat tarė ir tęstinumo linkėjo Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė.

Informaciją apie renginį taip pat rasite čia. „Šiaulių televizijos“ reportažą apie konferenciją galite pasižiūrėti čia.

Dalijamės renginio nuotraukomis.