Pasirodė elektroninė kolektyvinė monografija „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“

Pasirodė elektroninė prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, doc. dr. Rimos Bakšienės, dr. Lauros Brazaitienės, dr. Agnės Čepaitienės, dr. Dariaus Ivoškos, dokt. Žydrūno Šidlausko monografija (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu.

Kauno rajonas visada užėmė ypatingą padėtį geografiniu, socioekonominiu, istoriniu-kultūriniu-turistiniu ir kalbiniu atžvilgiu. Tai daugeliu aspektų patraukli teritorija, geografiškai išsidėsčiusi centrinėje Lietuvos dalyje, turinti turtingą istorinę praeitį, gerai išvystytą infrastruktūrą ir stiprią ekonomiką.

Lietuvių kalbos instituto geolingvistų atliktas kompleksinis ir daugiaaspektis tyrimas atskleidė šio regiono išskirtinę vertę lietuvių kalbos ploto lingvistiniame kraštovaizdyje: analizuotoje teritorijoje nustatyta realiai egzistuojanti bendrinės lietuvių kalbos zona ir keletas kalbinių arealų, apibūdinamų kaip tradicinių šnektų tąsa. Šiaurrytinė Kauno rajono dalis ne tik keliatarmė – čia iki šiol aktyviai vartojamos vietinės lietuvių, lenkų, senosios rusų ir kt. kalbų atmainos.

Daugiasluoksnis Kauno rajono kalbinis variantiškumas reprezentuoja daugelyje lietuvių patarmių vykstančius procesus – senųjų šnektų tąsą, jų kaitą, kelių kalbinių sistemų konvergenciją, konkurenciją ir pan., todėl Kauno rajono kalbiniai tyrimai ypač reikšmingi viso lietuvių kalbos ploto variantiškumo stebėsenos modeliams ir prognostikai.

Prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, doc. dr. Rimos Bakšienės, dr. Lauros Brazaitienės, dr. Agnės Čepaitienės, dr. Dariaus Ivoškos, dokt. Žydrūno Šidlausko monografija „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“