Kolektyvinė mokslo studija „Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos“

Tarmės nuo pat savo tyrimo pradžios laikomos vienu iš lietuvių kalbos gyvybingumo rodiklių. Taigi, jas tirti, aprašyti ir numatyti tolesnę raidą svarbu ir prasminga. Šie tyrimai ypač išsiplėtė ir išsišakojo, kai ėmė keistis pats požiūris į tarminį kalbėjimą – jis nustotas laikyti žemo socialinio sluoksnio ir menko išsilavinimo rodikliu, o pati tarmė nebelaikoma uždara ir nekintančia sistema.
Taip atsivėrė kelias į šiuo metu Lietuvių kalbos institute plėtojamą multimodaliąją dialektologiją. Ji tarmę nagrinėja trimis pagrindiniais aspektais: tiria kalbines ypatybes ir jų dinamiką, analizuoja kalbinę aplinką ir kalbėtojų nuostatas. Šios trys žiūros kryptys leidžia ne tik konstatuoti, kaip kinta tarminis kalbėjimas, bet ir įvertinti kodėl: gal tarmei nepalankios pačių kalbėtojų nuostatos, gal kalbinis kraštovaizdis rodo, kad vienoje ar kitoje vietoje tapatybė remiasi visai ne lietuvių kalba ir pan.
Kolektyvinėje mokslo studijoje Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Danutė Valentukevičienė, Simona Vyniautaitė Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021) kaip tik ir stengiamasi parodyti plačią tarminių lietuvių kalbos variantų tyrimų įvairovę, atskleisti, kaip nekalbiniai aspektai turi lemiamą įtaką tarminiam kalbėjimui, tarminių ypatybių nuoseklumui, lietuvių kalbos ir jos variantų vartojimo daugiakalbėse bendruomenėse perspektyvumui. Tyrimas skirtingais pjūviais apima visą Lietuvos plotą ir dalį buvusios lietuvių kalbos teritorijos kitapus valstybinės sienos, taigi galėtų būti įdomus labai plačiam skaitytojų būriui.