Mokslinio seminaro „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“ apžvalga
Balandžio 22 d. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro ir Raštijos paveldo tyrimų centro iniciatyva buvo surengtas nuotolinis mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“.
„Šis seminaras susijęs su dviem svarbiomis progomis: šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Archyvų metais, tad šiuo seminaru pažymime Archyvų metus, bet ne tik juos, – įsiliejame ir į besitęsiančius Lietuvių kalbos dienų renginius“, – sveikindama seminaro dalyvius ir klausytojus sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė.
Lietuvių kalbos institutas turi nemažai įvairių archyvų, į kuriuos įeina Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro saugomos Lietuvos žemės vardyno anketos, apie pusantro milijono kartotekos kortelių, Bendrinės kalbos tyrimų centro Lietuvių kalbos žodyno kartoteka ir kita.
Seminare pranešėjai pateikė įdomių ir negirdėtų įžvalgų apie archyvų medžiagą.
Pirmoji pranešimą apie Martyną Liudviką Rėzą ir jo rankraštinį palikimą skaitė dr. (HP) Ona Aleknavičienė. Mokslininkė išsamiai ir įdomiai pristatė savo temą, pranešimą iliustruodama unikaliomis archyvų nuotraukomis.
Baigdama savo pranešimą mokslininkė Ona Aleknavičienė sakė: „Rėza kantriai laukia tyrėjų!“
Nuotolinį mokslinį seminarą tęsė dr. Mindaugas Šinkūnas, kuris papasakojo apie XVI–XVII a. poeziją lietuvių kalba, išskirdamas Jono Kristijono Dicelijaus dedikaciją. Mokslininko teigimu, Jono Kristijono Dicelijaus eilėraštis (1690 m.) Jono Kristoforo Tauberto magistro darbe yra antroji žinoma lietuviška dedikacija, sukurta mokslo laipsnio suteikimo proga.
Kitas pranešimas klausytojus mintimis nukėlė į XIX a. Dr. Jurgita Venckienė papasakojo apie hektografinę XIX a. pabaigos lietuvių kalbos gramatiką Trumpas lietuviškos gramatikos konspektas. Seminaro dalyviai ir klausytojai turėjo išskirtinę progą pamatyti unikalius archyvinius kadrus, retus rankraščius.
Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. (HP) Danguolė Mikulėnienė pakvietė seminaro dalyvius į retrospektyvią, virtualią kelionę į 1950 m. vykusią pirmąją dialektologų ekspediciją. „Mieli kolegos, mes čia žygiuojame per šimtmečius, ir aš noriu jus nukelti į gūdų sovietmetį, į 1950-uosius metus, nes prieš pat prasidedant karantinui Lietuvos centriniame archyve radau medžiagos, kuri bus įdomi visiems tarmėtyrininkams ir, žinoma, Lietuvių kalbos instituto istorija besidomintiems žmonėms“, – teigė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Pranešime mokslininkė vaizdžiai ir įtaigiai papasakojo apie Prienų rajone vykusią dialektologų ekspediciją.
Po profesorės Danguolės Mikulėnienės pasakojimo pranešimą „Iš Punsko krašto pedagogo, visuomenininko ir kraštotyrininko Juozo Vainos palikimo“ skaitė Geolingvistikos centro mokslininkė dr. Asta Leskauskaitė. „Kuo mums, kalbininkams, yra įdomus, svarbus ir tyrinėtinas Juozo Vainos palikimas? Pirmiausia, reikia paminėti, kad Juozas Vaina nuo 1971 m. paskelbė per 120 įvairios tematikos (tarp jų ir lingvistinės) straipsnių Aušroje, Vorutoje, Susitikimuose, Šaltinyje, Vingyje, Varsnose, Terra Jatwezenorum“, – vardijo dr. Asta Leskauskaitė.
Mokslinį seminarą baigė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkė Dalia Sviderskienė. Ji pranešime „Neišsenkanti vardyno archyvų versmė“ apibendrino surinktą vardyno archyvinę medžiagą.
Dalios Sviderskienės teigimu, į žemės vardyno anketas ir gyvenamųjų vietų vardų bylas nepateko dauguma lenkų okupuotos Pietryčių Lietuvos vietovardžių. „Lituanistikos institutas, rūpindamasis lietuviškųjų vietovardžių išsaugojimu šioje Lietuvos dalyje, kreipėsi pagalbos į Vidaus reikalų ministeriją. Šiai susitarus su Švietimo ministerija vietovardžių tvarkymo reikalai buvo pavesti Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriui. Pastarasis subūrė reikiamus lituanistus, kurie Švietimo ministerijos siunčiami važinėjo po Vilniaus kraštą ir vietoje iš žmonių surinko, patikrino ir nustatė lietuviškąsias vietovardžių, daugiausia gyvenamųjų vietų vardų, lytis“, – pasakojo mokslininkė. Surinktų duomenų pagrindu 1940 m. birželio mėnesį buvo baigtas rengti, tačiau taip ir liko neišspausdintas žodynas Vilniaus srities vietovardžiai. Išliko ir Lietuvių kalbos institute saugomi du jo korektūros egzemplioriai.
Išklausę visų parengtų pranešimų seminaro dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus pranešėjams.
Dėkojame mokslinio seminaro organizatoriams ir pranešėjams už įdomų, turiningą seminarą!
