59-oji tarptautinė mokslinė Arturo Ozolo konferencija „Baltų kalbų sistemos elementų įvairovė ir dėsningumai“
Šių metų balandžio 19 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Rygoje vyko 59-oji tarptautinė mokslinė Arturo Ozolo konferencija „Baltų kalbų sistemos elementų įvairovė ir dėsningumai“ (la. „Baltu valodu sistēmas elementu dažādība un likumsakarības“), kurią organizavo Latvistikos ir baltistikos skyriaus Baltų kalbotyros katedra. Konferencijoje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų, Bendrinės kalbos tyrimų, Geolingvistikos centrų mokslininkai.
Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė perskaitė pranešimą „Kai kurios XVII‒XVIII a. Kėdainių miestiečių pavardžių slavinimo ypatybės“. Jame buvo aptarti svarbiausi kėdainiečių asmenvardžių slavinimo dėsningumai, nustatyta, kaip keitėsi istorinių antroponimų struktūra skirtingais šimtmečiais. Jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dovilė Tamulaitienė pranešime „Lietuvių toponimų struktūrinė-gramatinė klasifikacija: diskutuotini atvejai“ aptarė, kaip darybos požiūriu vertinami daugiaskiemeniai (pluralia tantum formos) lietuvių toponimai onomastų darbuose. Svarstyta, kokią įtaką toponimų klasifikacijos skirtumai turi lyginamiesiems vietų vardų tyrimams. Pranešime „Vilniaus jaunimo (g. 1989–1998 m.) šnekamosios kalbos urbanoniminė kompetencija“ jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė pristatė, kiek ir kokių neoficialiųjų urbanonimų vilniečiai žino ir vartoja, ką šie pavadinimai rodo apie jų saviidentifikaciją, kultūrinį tapatumą ir mentalitetą.
Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Evaldas Švageris perskaitė pranešimą „Kalbos garsų varijavimą lemiantys faktoriai: naujesnės metodologinės prielaidos jų santykiams tirti“, kuriame pristatė lietuvių fonetikos darbuose dar netaikytą metodiką, skirtą garsų variantiškumą lemiančių veiksnių sąveikai, jų tiesioginei konkurencijai ir hierarchiniams ryšiams tirti. Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičienė pranešime „Konkuruojančių faktorių poveikis balsių trukmei: instrumentinis ir statistinis tyrimas“ analizavo, kurių veiksnių ryšiai su balsių trukme yra stipresni, o kurie patiria didesnį kitų konkuruojančių faktorių poveikį. Šią interakciją svarbu tirti norint perprasti garsų fonetinio varijavimo mechanizmą ir jo dinamiką.
Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė kartu su jaunesniuoju mokslo darbuotoju Aidu Gudaičiu, skaitydami pranešimą „Socioekonominių rodiklių reikšmė vietinių kalbos atmainų prognostikai“, pristatė naujausius Lietuvos socioekonominius rodiklius (gyventojų skaičių, tautybes, senjorų ir vaikų santykį, bedarbystę, perkamąją galią ir kt.; 2021 m. duomenys) ir aktualizavo jų reikšmę vietinių kalbos atmainų prognostikai. Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienė pranešime „Lietuvių kalbos ir vietinių slavų kalbų ilgalaikio kontakto rezultatas: gramatinių lituanizmų vartojimas lenkų kalboje“ aptarė lietuvių kalbos ir vietinių slavų kalbų ilgalaikio kontakto abipus Lietuvos valstybės sienos esančiose gyvenamosiose vietovėse rezultatą – vyresniosios kartos atstovų kalboje pastebimas netipiškas, slavų kalboms nebūdingas formas, junginius ir konstrukcijas. Mokslo darbuotoja dr. Agnė Čepaitienė perskaitė pranešimą „Kalbinis kraštovaizdis: Kauno rajono gatvėvardžiai“, kuriame pristatė iki šiol lietuvių tarmėtyroje vienam iš kalbinio kraštovaizdžio elementų – gyvenamųjų vietovių gatvėvardžiams – analizuoti netaikytą geografinių informacinių sistemų pagrindu grįstą metodiką. Atliktu tyrimu nustatyta, kiek ir kokio vietiškumo yra Kauno rajone. Remdamasi naujausiais Kauno rajono vietinių kalbos variantų tyrimais, vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rima Bakšienė pranešime „Lietuvių bendrinės kalbos standarto zonos beieškant: Kauno rajono vietinių kalbinių variantų santykiai“ aptarė bendrinės kalbos standartą labiausiai atitinkančio kalbinio varianto lokalizaciją lietuvių kalbos plote XXI a.
Terminologijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Palmira Zemlevičiūtė perskaitė pranešimą „Nevienareikšmiai terminai XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose medicinos raštuose“. Jame mokslininkė pristatė nevienareikšmiškai lietuvių gydytojų vartotus medicinos terminus XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose raštuose medicinos ir sveikatos klausimais. Mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė pranešime „Terminų sinonimija: trumpinimas, ilginimas, pakeitimas“ kalbėjo apie skirtingo dėmenų skaičiaus terminų sinonimiją, aptarė tokios sinonimijos kalbinius mechanizmus.
Dalijamės renginio akimirkomis.
