News

This page is only available in Lithuanian. Šių metų gruodžio 8 d. vyko Bendrinės lietuvių kalbos centro vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rasuolės Vladarskienės nuotolinė paskaita „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bendruomenei – mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių rengėjams, dėstytojams ir doktorantams. Paskaitoje aptartos lietuvių kalbos rašybos taisyklių naujovės, nagrinėti dažniausiai abejonių keliantys tikrinių pavadinimų, santrumpų ir grafinių ženklų rašymo atvejai. Renginį padėjo suorganizuoti ir rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

This page is only available in Lithuanian. Šių metų gruodžio 6 d. LNK Vidurdienio žiniose pasirodė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Agnės Aleksaitės ir žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausiosios redaktorės Ritos Urnėžiūtės interviu apie Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus. Pašnekoves kalbino žurnalistė Asta Dudurytė. Rinkimus jau septintą kartą organizuoja Lietuvių kalbos draugija su Lietuvių kalbos institutu ir portalu „Alfa.lt“. Kandidatus galima siūlyti iki 2024 m. sausio 1 d. Siūlymų skaičius neribojamas. Savo žodžius ir posakius galite siūlyti paspaudę šią nuorodą. Dr. Agnės Aleksaitės ir Ritos Urnėžiūtės interviu (nuo 1 val. 12 min.).

This page is only available in Lithuanian. Nuoširdžiai sveikiname Geolingvistikos centro vyresniąją mokslo darbuotoją prof. dr. Dalią Kiseliūnaitę, kuriai Neringos savivaldybės tarybos sprendimu paskirta 15-oji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą. Premijos įteikimo iškilmės vyks sausio mėnesį, minint 248-ąsias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines. Daugiau informacijos rasite čia.

This page is only available in Lithuanian. Šių metų lapkričio 23–24 d. Lietuvos istorijos institute vyko mokslinė tarpdalykinė konferencija „Krizių etnografija“. Renginyje diskutuota, ar galima remiantis etnografiniais, etnologiniais, antropologiniais, lingvistiniais tyrimais ir „balsais iš apačios“ inovatyviai atskleisti šiuolaikinės ir ankstesnių visuomenių bendruomeniškumo, rizikos ir netikrumo ar saugumo problemas. Konferencijoje dalyvavo trys Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai. Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą „Kalbinis vietiškumas kaip regioninės tapatybės rodiklis“, kuriame kalbėjo apie tradicines lietuvių tarmes ir naujuosius tarminius darinius, aptarė sąvokų kalbinis (tarminis) vietiškumas ir kalbinis tarmiškumas skirtumus. Dr. Asta Leskauskaitė nagrinėjo temą „Karo vaizdinys lietuvių tarmėtyros šaltiniuose“. Mokslininkė, remdamasi šiuolaikinės etnolingvistikos tyrimų metodologija ir teorinėmis prieigomis, XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje iš pietų aukštaičių užrašyta tarmine medžiaga, aptarė karą ir jo poveikį bendruomenės bei atskiro individo vertybėms. Dokt. Aidas Gudaitis savo pranešime „GIS įrankių pritaikymas antkapinių užrašų lauko tyrimuose“ pažymėjo, kad analizuojant etnolingvistinių ribų kaitos procesus Lietuvoje trūksta statistiniais duomenų analizės būdais pagrįstų kiekybinių tyrimų. Šio tyrėjo nuomone, objektyvesnė Lietuvos gyventojų etnolingvistinių ir etnografinių procesų analizė leistų kritiškiau vertinti etninės tapatybės bei vartojamų kalbų kaitos laiko ir erdvės požiūriu tendencijas. Jis parodė, kaip, analizuojant kalbinį kraštovaizdį ir naudojant modernius geoinformacinių sistemų įrankius bei geoerdvinės analizės metodus, galima įvertinti pietryčių Lietuvos lietuvių–slavų etnolingvistinės ribos dinamiką.