Dzūkijoje vykusioje diskusijoje „Tarmė – mano namai?“ pristatyta knyga „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika“

Šių metų birželio 11 d. Tado Ivanausko lietuviškoje mokykloje-muziejuje Musteikoje (Varėnos r.) buvo pristatyta Lietuvių kalbos instituto knygų serija „Lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos tyrimai“ ir jos naujausia knyga Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, taip pat vyko diskusija „Tarmė – mano namai?“ Renginį, skirtą Dzūkijos (Dainavos) metams, organizavo Musteikos vietos bendruomenė. Diskusijoje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: knygos sudarytoja dr. Jolita Urbanavičienė, viena iš knygos autorių dr. Asta Leskauskaitė, doktorantė Danutė Valentukevičienė ir Vilniaus universiteto mokslininkė, knygos recenzentė prof. habil. dr. Birutė Jasiūnaitė. Diskusiją moderavo vertėja, redaktorė, Musteikos bendruomenės atstovė Asta Žūkaitė. Jos pastangomis gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos 1918 m. įsteigtos pirmosios Pietų Lietuvoje lietuviškos mokyklos pastate įkurta erdvė, pritaikyta bendruomenės poreikiams, viešiesiems renginiams ir edukacijoms.

Renginyje dr. Jolita Urbanavičienė kalbėjo apie Lietuvių kalbos institute saugomas Lietuvių kalbos žodyno kartotekas, kurioms duomenys renkami iki šiol, – iš poreikio pildyti kartotekas gimė ir knygų serija „Lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos tyrimai“. Naujausia šios serijos knyga Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika iliustruota Musteikos nuotraukomis (autorė – Asta Žūkaitė). Dr. Asta Leskauskaitė papasakojo apie šiuolaikinius geolingvistikos tyrimo metodus, kintančią tarmių situaciją, paaiškino Dzūkijos ir pietų aukštaičių sąvokų skirtį. Dokt. Danutė Valentukevičienė dalijosi įžvalgomis iš naujausių tyrimų apie kalbinę ir sociokultūrinę Varėnos geolekto sanklodą. Prof. habil. dr. Birutė Jasiūnaitė gyvai pademonstravo savo priklausymą dviem tarmėms – žemaičiams (šiaurės žemaičiams kretingiškiams) ir aukštaičiams (rytų aukštaičiams uteniškiams) – ir kvietė pasvarstyti, ką žmogui reiškia tarminė tapatybė. Į diskusiją aktyviai įsitraukė musteikiškiai, įvairių tarmių atstovai, vietiniai dzūkai ir užeiviai (taip vadinami iš kitur atvykę gyventojai). Pasibaigus renginiui, kalbininkės padovanojo Tado Ivanausko bibliotekėlei Lietuvių kalbos instituto išleistų knygų, susipažino su etnografiniu Musteikos kaimu.

Kelionės įspūdžius užfiksavo Asta Leskauskaitė ir Asta Žūkaitė.