VASARA SU MOKSLININKU. Dr. Žydrūnė Šalaviejūtė: gyvūnai moko būti čia ir dabar
VASARA SU MOKSLININKU – vasaros naujienų rubrika, kurioje kviečiame skaityti interviu su Lietuvių kalbos instituto mokslininkais apie tai, kaip jie leidžia vasaras. Penktoji pašnekovė ‒ Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Žydrūnė Šalaviejūtė.
Mūsų naujienų rubrika vadinasi Vasara su mokslininku. Ką vasara reiškia mokslininkui?
Vasarą darbai nesustoja, tačiau tai metas, kai mokslininkas turi mažiau įsipareigojimų. Darbus galima atlikti ne tik kabinete prie stalo, bet ir po medžiu, pavėsinėje ar kitoje įkvepiančioje vietoje. Nereikia skubėti, o naktinis vasaros dangus ir žvaigždžių stebėjimas leidžia lėčiau apmąstyti savo darbus ir ateities planus.
Kaip Jums pavyksta atsipalaiduoti ir mintimis atitrūkti nuo vienas kitą vejančių darbų?
Beveik visą laisvalaikį praleidžiu su gyvūnais – savo šuneliu Kaštonu ir kitais globotiniais prieglaudoje, kur savanoriauju. Kaštonas tapo mano moksliniu bičiuliu. Kol dirbu namuose, jis visada šalia, net turi guoliuką prie mano žodynų lentynos ir yra išmokęs tyliai, mandagiai dalyvauti nuotoliniuose susitikimuose. Mokslininko darbas išties įdomus ir įtraukiantis – analizuodama medžiagą ar skaitydama kitų mokslininkų tekstus, nesunkiai prarandu laiko pojūtį. Kaštonas man primena padaryti pertraukėles, pakviesdamas pažaisti ar pasivaikščioti su juo lauke. Kitas atsipalaidavimo būdas – darbas gyvūnų prieglaudoje. Kad ir kiek sunkių minčių slėgtų galvą, kas kartą, pravėrusi prieglaudos vartelius, viską pamirštu ir kelioms valandoms pasineriu į beglobių gyvūnų pasaulį. Mes lyg didelė šeima, kartu su kitais savanoriais stengiamės užtikrinti, kad kiekvienas į bėdą patekęs globotinis pasijustų kaip namuose. Prieglaudoje nustoju galvoti, kas buvo ar dar bus, gyvūnai moko būti čia ir dabar, džiaugtis akimirkos žavesiu. Kad ir kokia sunki diena būtų, iš prieglaudos visada grįžtu „švaria“ galva ir galiu vėl produktyviai dirbti.
Ką jau nuveikėte ir ką dar planuojate nuveikti šią vasarą?
Šią vasarą neatostogauju, bet vakarais ir savaitgaliais stengiuosi daugiau pailsėti. Gyvenu Alytuje, čia labai gražu, jaučiuosi lyg kurorte: aplink namus driekiasi ilgi pėsčiųjų ir dviračių takai, žali parkai, plyti botaninis draustinis, teka Nemunas. Pakeliavau po Dzūkijos regioną, aplankiau savo gimtąjį Ukmergės miestą, dalyvavau mokymuose apie tai, kaip sustabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais teisinėmis priemonėmis, nemažai darbuotis teko ir su prieglaudos užsienio partneriais. Planuoju išlydėti prieglaudos globotinį gyventi į Suomiją, užbaigti mokslinį straipsnį ir dar spėti pailsėti prieš rugsėjį.
Ką šią vasarą darėte kitaip nei praeitą?
Praeitą vasarą ruošiausi užbaigti doktorantūros studijas ir gintis disertaciją, taigi, daugiau jaudinausi, mažiau miegojau ir visai nepailsėjau. Šią vasarą esu ramesnė, mėgaujuosi kiekviena užduotimi, į darbus kimbu su dideliu džiaugsmu, bet svarbiausia – leidžiu sau ilsėtis. Tai juk taip svarbu! Taip pat turiu nuostabias koleges, kurios net ir per savo atostogas konsultuoja mane, leidžia praktikuotis ir įgyti leksikografinės patirties. Apie leksikografės kelią svajoju jau nuo bakalauro studijų. Susitinkame nuotoliniu būdu beveik kiekvieną savaitę visą vasarą!
Ką patartumėte sau ir kitiems žmonėms artėjant rugsėjui?
Kol dar negrįžome į darbų sūkurius, ir sau, ir kitiems linkiu pailsėti, pagrybauti, pasimaudyti ežere, perskaityti įdomią knygą, skirti laiko artimiesiems ir nesijaudinti, jei įveikėte ne visus vasaros iššūkius.
