Trumpai apie tris aiškinamuosius žodynus

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centre rengiamas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (toliau – ), kurio atskiros dalys jau yra prieinamos internete (plačiau žr. http://bkz.lki.lt/):

  • visi raidėmis B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, H, J, O, R, Z, Ž prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyniniai straipsniai;
  • pradėtos ir kitos raidės.

Žodynas skiriamas visai visuomenei. Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Jame neteiktinų ar vengtinų žodžių ar žodžių reikšmių nėra.

Žodynas rašomas atsižvelgiant į pakitusią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės bei prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kritiką.

BŽ naujovės:

  • į BŽ įtraukta per 9 000 naujų žodžių ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE;
  • į BŽ nepateko apie 12 000 žodžių, buvusių DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE (pvz.: abriedukas, dugnolis, duja, kramti ir kt.);
  • atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo, t. y. visi antraštiniai žodžiai pateikiami pagal abėcėlę ir turi savo žodyninius straipsnius;
  • kaip antraštiniai iškelti ir aiškinami visi žodžiai, vartojami apibrėžtyse;
  • kaip antraštiniai iškeliami dažniau vartojami dvižodžiai ar keliažodžiai terminai ar šiaip realijų pavadinimai (pvz.: Adomo obuolys, airių seteris, jungiamasis audinys, vaikų darželis);
  • į žodyną traukiami ne tik bendriniai žodžiai, bet ir nemažai tikrinių – labiau paplitę Lietuvos ir pasaulio vietovardžiai, pagrindiniai religiniai vardai ir pan. (pvz.: Afroditė, Judas, Žemėpatis, Prancūzija, Everestas);
  • prie antraštinių žodžių pateikiamose iliustracijose kirčiuojami visi žodžiai, ne tik antraštinis.

 

************************

Kitas reikšmingas lietuvių kalbos norminamasis leidinys, taip pat skirtas plačiajai visuomenei – DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (toliau – DLKŽ). Žodyne aprėpiamos visõs tautõs, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys, stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą. Tą klodą šiame ištekliuje sudaro per 75 tūkst. žodžių.

Skaitmeninis DLKŽ variantas (septintas leidimas) yra Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos (http://lkiis.lki.lt) dalis, pasiekiamas adresu http://lkiis.lki.lt/dabartinis. Suskaitmenintu žodynu patogu naudotis, galima atlikti duomenų paiešką pagal įvairius paieškos kriterijus: antraštinius žodžius, gramatines, stilistines ir kt. pažymas, reikšmės aiškinimą, iliustracinius pavyzdžius ir kt. Šis žodynas daugiau nebus atnaujinamas, todėl redaktoriai, vertėjai, mokytojai, mokiniai ir kiti kalbos vartotojai, norėdami sužinoti naujausią informaciją apie žodį, pavyzdžiui, pasitikrinti jo kirčiavimą, reikšmę ir vartoseną, vis dažniau remiasi „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“.

 

************************

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (toliau – LKŽ) yra visai kitokio pobūdžio žodynas negu BŽ ir DŽ. Internete LKŽ pasiekiamas adresu http://www.lkz.lt/. Dvidešimt žodyno tomų (1941–2002) apima gyvosios kalbos ir įvairių raštų leksiką nuo pirmosios lietuviškos knygos (1547 m.) iki 2001 m. Žodynas rašytas 100 metų remiantis didžiule (4,5 mln. leksinių vienetų) kartoteka. Jame pateikta 0,5 mln. leksikografinių straipsnių. Bendrinės lietuvių kalbos, tarmių bei senųjų raštų žodžiai gausiai iliustruojami autentiškais, mokslui ir kultūrai vertingais sakiniais. LKŽ tarmių leksika pagal fonetinius dėsnius transponuota į bendrinę kalbą. Leksikografiniuose straipsniuose pateikiama informacija apie žodžio semantiką, kilmę, istoriją, darybinius ryšius, kirčiavimo variantus, gramatines formas, vartoseną, stiliaus ypatumus, geografiją (paplitimą tarmėse). Dėl šių parengimo principų žodynas laikomas lietuvių tradicinės tapatybės atspindžiu. 2005 m. išleistas žodyno elektroninis variantas, jis atnaujintas 2008 m. ir 2017 m.

Parengė Danutė Liutkevičienė, Anželika Gaidienė, Aurelija Gritėnienė