Parodos atidarymas ir diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“

Spalio 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta 100 svarbiausių lituanistinių knygų paroda, veiksianti iki 2018 m. spalio 30 d.

Atidarymo metu vyko diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“. Keturių mokslo institutų – Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto – atstovai diskutavo apie lituanistikos ir humanitarinių mokslų svarbą, išskirtinumą, nacionalinių kultūrų mokslinių tyrimų situaciją Europos Sąjungoje, taip pat aptarė ateities mokslo gaires.

Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, diskusijos moderatorė, sulygino lituanistinių institutų dabartinę situaciją su festivaliu „Nepatogus kinas“: anot biurokratų, institutai per daug kainuoja, ne taip dirba, ne ta kalba dirba ir, pagaliau, net ne ten dirba, kur reikia. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Satkauskytė tęsė diskusiją keldama intelektualinio raštingumo problemą. Ji skatino institutus būti aktyvesnius akcentuojant fundamentalių Lietuvos istorijos, kultūros, kalbos ir literatūros mokslinių tyrimų svarbą ir aktualumą moderniai valstybei.

Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė įvardijo esamą jaunų kalbos istorikų, terminologų ir kitų siaurų sričių specialistų trūkumą. Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė pabrėžė Lietuvos mokslo institutų išskirtinumą ir gebėjimą subrandinti mokslininkus, gebančius atlikti itin sudėtingus, fundamentalius Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus. Institutų mokslininkų jungtinėmis pastangomis gimsta monografijos, žinynai, žodynai ir kiti didelės apimties darbai, reikalaujantys ne vieno dešimtmečio darbo ir ne vienos dešimties mokslininkų komandos pasiruošimo.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto filosofas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Naglis Kardelis apibendrino diskusiją akcentuodamas institutų ir bendrai humanitarinių mokslų gebėjimą kelti bendrą kultūros klimatą ir skatinti visuomenės kūrybiškumą. Dėl to socialinės politikos siekis pririšti žmones prie tam tikrų kompetencijų yra netikslingas. N. Kardelio žodžiais, yra bandoma: „humanitarų kalną uždaryti į slėnį“.