Lietuvių kalbos instituto mokslininkės skaitė pranešimus tarptautinėje hibridinėje Prano Skardžiaus konferencijoje „Žodžių darybos, leksikologijos, etimologijos ir morfologijos kryžkelės“
Šių metų gegužės 26–28 d. Panevėžio r. vyko 3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija „Žodžių darybos, leksikologijos, etimologijos ir morfologijos kryžkelės“. Konferencija organizuota pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).
Konferencijoje pranešimus skaitė tyrėjai iš Lietuvos mokslo įstaigų (Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvių kalbos instituto), taip pat užsienio šalių mokslininkai iš 11 lituanistikos (baltistikos) centrų: Berlyno Humboldtų universiteto, Budapešto Lorando Etvešo universiteto, Frankfurto prie Maino Goethe’ės universiteto, Helsinkio universiteto, Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto, Krokuvos Jogailaičių universiteto, Latvijos universiteto, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto, Stokholmo universiteto, Šveicarijos Konfederacijos Berno universiteto ir Varšuvos universiteto.
Konferencijoje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo septynios Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė („Prano Skardžiaus vaidmuo Lietuvių kalbos instituto istorijoje (1938–1943)“), dr. Aurelija Gritėnienė („Enciklopedinės žinios apie Ukrainą Mažajame ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyne“), dr. Anželika Smetonienė („Anoniminio katekizmo (1605) skolintų daiktavardžių integravimas“), dr. Vilija Ragaišienė („Sisteminis požiūris į kirčio atitraukimą rytinėse rytų aukštaičių šnektose“), dr. Daiva Murmulaitytė („Žodžių darybos vedlys“ plačiajai visuomenei ir specialistams“), dr. Jurgita Venckienė („Petro Avižonio „Liėtuviškos Gramatikėlės“ (1898) normos ir variantai“) ir dr. Jolita Urbanavičienė („Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“ – kuo ji naudinga leksikografams?“).
Iš viso konferencijoje buvo perskaityti 33 pranešimai, skirti sinchroniniams ir diachroniniams lietuvių ir latvių kalbų gramatinės sistemos tyrimams, vyko mokslinės diskusijos – nuotolinės ir gyvos, svarbios ne tik mokslinės minties plėtotei, bet ir tolesniam Lietuvos ir užsienio baltistų akademiniam bendradarbiavimui. Pasibaigus konferencijai jos dalyviai keliavo po Panevėžio ir Kupiškio apylinkes, aplankė Prano Skardžiaus tėviškę Senajame Subačiuje.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra. Dėkojame kolegoms už puikiai suorganizuotą renginį, už galimybę susitikti su kitų šalių baltistais, už įdomias diskusijas, vykusias jaukioje Bistrampolio dvaro aplinkoje, už dalijimąsi mokslinėmis idėjomis ir įkvėpimą naujiems darbams!
