Danutė Liutkevičienė ir Daiva Murmulaitytė. Žodynų konkursas „Mano žodynas“ – visas kartas telkianti kūryba

2012 m. apibendrinant pirmojo nacionalinio konkùrso „Mano žodynas“ rezultatus, rašyta: „paskelbę konkùrsą baiminomės, ar atsiras pakankamai darbų, ar visuomenė susidomės žodynais ir puls jų rašyti“ (Aurelija Genelytė-Gritėnienė, GK 2012 m., nr. 5, p. 21). Šiemet, prabėgus aštuoneriems metams ir įvykus keturiems sėkmingiems konkùrsams, įrodantiems, kad tuomet nuogąstauta be reikalo (įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės žodynais domisi ir noriai bando ragauti žodynininkų duonos), ir vėl teko baimintis. Šįkart dėl pasaulyje siaučiančio viruso, sujaukusio daugelio planus ir atnešusio daug nežinomybės. Vieną po kitos atšaukiant ir geresniems laikams nukeliant tarptautines mokslines konferencijas, kongresus ir simpoziumus, mokymuisi, darbui ir bendravimui beveik visuotinai persikrausčius į internetą, kilo abejonių, ar pavyks jau tradicinį konkùrsą suorganizuoti. Nes konkùrsas – ne tik rimtas, skubos nemėgstantis žodyno autoriaus darbas apgalvojant jo koncepciją, kaupiant ir tvarkant medžiagą, kuriant originalų leksikografijos kūrinį. Tai kartu ir šventė, į kurią paprastai sukviečiami konkùrso dalyviai, mokinius rengę ir konsultavę mokytojai, garbūs svečiai, kad visi kartu pasidžiaugtume savo tautos kūrybiškumu, darbštumu, kruopštumu, dėmesiu gimtajai kalbai. Vis dėlto naiviai tikėdamiesi, kad metams einant į pabaigą virusas nusilps ar išnyks, ryžomės tradicijos nenutraukti – pakeitėme svarbiausias įprastas jo datas, nukėlėme į rudenį. Virusas ne tik neišnyko, jis plinta dar labiau ir verčia nerimauti, bet net ir tokioje sumaištyje galima pasidžiaugti – penktasis nacionalinis konkùrsas „Mano žodynas“ įvyko.

Konkùrso nuostatai skelbia, kad jame „priimami ir vertinami vienakalbiai aiškinamieji įvairių tipų lietuvių kalbos žodynai: bendrinės kalbos, tarminiai (išsamieji ir diferenciniai, įvairių teminių grupių, pvz., augalų, grybų, žuvų ir kt. vardų, amatų, drabužių, valgių, įrankių ir kt. pavadinimų), specialieji (žargono, klaidų, skolinių, naujažodžių, rašytojų kalbos, sinonimų, frazeologijos, tikrinių žodžių, pvz., vietovardžių, vandenvardžių, pravardžių, zoonimų ir kt.), istoriniai ir kitokie (pvz., kanceliarinių priemonių pavadinimų žodynas, žemės ūkio padargų pavadinimų žodynas ir pan.)“. Ankstesniais metais konkùrse dalyvaujantys žodynai pasižymėjo temų ir tipų įvairove. Šiais metais sulaukta mažiau kūrinių nei praėjusiais – 17 (plg. 2012 m. jų buvo 40, 2014 m. – 25, 2016 m. – 35, 2018 m. – vėl daugiau nei 30), tačiau jų temos ir tipai išliko tokie pat įvairūs kaip ir anksčiau.

Konkùrso vertinimo komisija, kurią tradiciškai sudarė Bendrinės kalbos tyrimų centro leksikogrãfai, vadovaudamasi nuostatuose apibrėžtais vertinimo kriterijais, atsižvelgė į darbų išsamumą, sistemingumą, minčių dėstymo nuoseklumą; kūrybiškumą, temos pasirinkimo bei pateikimo išradingumą ir išraiškos originalumą, teksto autentiškumą, kalbos taisyklingumą.

Konkùrso dalyviai vėl rungėsi trijose grupėse: 5–8 kl. mokiniai atsiuntė aštuonis žodynus, 9–12 kl. mokiniai – keturis, o iš suaugusiųjų sulaukta penkių darbų.

Jauniausių dalyvių grupėje ryškiai išsiskyrė du darbai, tad pirmąsias vietas 2020 m. konkùrse nuspręsta skirti dvi – Ukmergės̃ r. Žélvos gimnazijos 6 kl. mokiniui Liudvikui Povyliui už darbą „Mano senelių sodybos žodynas“ (mokytoja Zita Kriaučiūnienė) ir Trãkų r. Rū̃diškių gimnazijos 8a kl. mokinei Saulei Šapogaitei (mokytoja Zita Bartkevičienė) už darbą „Žodis žodį veja“ (senovinių įrankių ir rakandų žodynas).

Liudvikas Povylius atsiuntė nuostabų rankraštinį iliustruotą aiškinamąjį žodynėlį, kuriame abėcėlės tvarka pateikė 121 žodį, juos pats arba senelių padedamas paaiškino („Močiutė daugiau paaiškino augalų pavadinimų, senelis įvairių ūkio daiktų“, sakoma įvadiniame žodyje), kai kuriuos iliustravo spalvotais piešinėliais. Komisija atkreipė dėmesį į taiklias vaikiškas apibrėžtis, pavyzdžiui: bačka „didelis metalinis indas, kuriame senelis laiko morkas“;
alijošius „gydantis augalas storais pailgais lapais su spygliukais“.
Smagu, kad ir pačiam autoriui, kaip jis teigia savo įvadiniame žodyje, „šį darbą dirbti buvo įdomu“.
Panašios tematikos yra ir kitą pirmąją vietą laimėjęs Saulės Šapogaitės „Žodis žodį veja“ (senovinių įrankių ir rakandų žodynas), kuriuo autorė, kaip pati rašo įvade, nori „parodyti jauniems žmonėms, kad etnografija gali būti ne tik įdomi, bet ir pritaikoma šiuolaikiniame gyvenime“. Jis išsiskyrė gera struktūra – tiek viso žodyno, tiek žodyninio straipsnio (antraštinis žodis, aiškinimas, vartosenos pavyzdžiai). Žodyne pateikiami 45 dažniausiai vartojami buities įrankių, rakandų ir senosios statybos statinių pavadinimai. Medžiaga rinkta kruopščiai, informatyvūs vartosenos pavyzdžiai, dalį jų stengtasi pateikti autentiškai, tarmiškai:

bezmėnas „svarstyklės“: Bezmėnas labai praverčia ūkyje, galima pasverc ir lašinio palcį, ir druskos pūdą ar paršaicį mažų;
dziegorius „laikrodis, skirtas laikui skaičiuoti ir pasididžiuoti“: Reik pažiūrėc, kų dziegorius rodo.

Autorę reikia pagirti ir už įvadą, kuriame ji pakylėtai kalba apie savo šeimoje puoselėjamą pagarbą senovės papročiams ir tradicijoms, pasididžiavimą protėvių išradingumu ir būtinybę išsaugoti tautinį paveldą.

Antroji vieta atiteko „Jojimo terminų žodynui“, kurį atsiuntė Palangõs Vlado Jurgučio progimnazijos 8a kl. mokinė Arminta Bilinskytė-Milkovičiūtė, konsultuojama lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Rimos Šalkauskienės. Tai 78 autorės surinkti „su jojimu susiję žodžiai, apibūdinantys žirgo išvaizdą, spalvą, elgesį, ligas, jojimo šakas, taisykles, raitelio reikmenis, jojimo inventorių“. Žodynas pradedamas dalykišku įvadu, kuriame glaustai ir aiškiai supažindinama su žodyno tikslais ir struktūra. Pats aiškinamasis žodynas vietomis primena enciklopedinį, nes apibrėžtys papildomos naudinga informacija ir neretai aiškinamos daugiau nei vi̇́enu sakiniu, pavyzdžiui:

arabas „šiltesnio klimato žirgų veislė“. Šie žirgai yra labai ištvermingi, grakštūs ir greiti. Šių žirgų pasitaiko ir Lietuvoje. Žirgai žinomi dėl riesto snukio;
botagas „ilga plona lazdelė, skirta žirgui pavyti vaikant“. Tai nėra priemonė bausti ar mušti žirgą.

Trẽčiosios vietos taip pat skirtos dvi. Už „Svėdasų seniūnijos vietovardžių žodyną“ vieną jų pelnė Gabrielė Banytė ir Neringa Matulevičiūtė, Anykščių̃ r. Svėdasų̃ Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos 8a kl. mokinės (žodyno nuotraukų autoriai Ineta Karosaitė, Brigita Lideikytė, Linas Malinauskas; mokytoja Joana Gutmanienė), o už „Mokinių žinučių žodyną“ taip pat įvertintos Trãkų r. Rū̃diškių gimnazijos 7a kl. mokinės Gintarė Petruškevičiūtė ir Ula Kasperavičiūtė (mokytoja Zita Bartkevičienė).

Aiškinamajame specialiajame „Svėdasų seniūnijos vietovardžių žodyne“ Gabrielė Banytė ir Neringa Matulevičiūtė abėcėlės tvarka pateikė 144 vietovardžius, kuriuos rinko iš interneto šaltinių ir Raimondo Guobio knygos „Butėnai“ (2020) – kaimų, upių, ežerų, miškų, kalnų, slėnių, pievų ir kt. pavadinimus. Žodynas iliustruotas spalvotomis nuotraukomis. Įdomu, kad kai kurių šiame žodyne fiksuotų vietovardžių, pavyzdžiui, Balaišbalė (žodyne – Balaišbala) „drėgnas laukelis prie Butėnų“, nėra net „Lietuvos vietovardžių žodyno“ t. 1 (A–B), taigi galima pasveikinti žodyno autores prisidėjus prie lietuvių onomastikos tyrimų.

Gintarės Petruškevičiūtės ir Ulos Kasperavičiūtės „Mokinių žinučių žodynas“ sudarytas iš 110 žodžių ir trumpinių, surinktų 2020 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais iš Rū̃diškių gimnazijos mokinių mesendžerio ir feisbuko susirašinėjimo, kai per nuotolinį mokymąsi mokiniai negalėjo bendrauti gyvai. Tai ne tik jau įprastos (Fb – feisbukas, db – dabar, až – asmeninė žinutė) ar savitos (dkj, dq – dėkui ir kt., kai kurios galbūt būdingos tik tos vietovės jaunimui, pavyzdžiui, bazne – bažnyčia) santrumpos, bet ir barbarizmai, pateikiami su taisiniais: cėpka – grandinė, ciuju – tikriausiai, jaučiu, turbūt ir kt.). Iš įvado aišku, kad autorių tikslas buvo padėti tėvams ir mokytojams susikalbėti su paaugliais bei patiems mokiniams mokytis taisyklingos lietuvių kalbos. Tai jau ne pirmas tokio tipo žodynas, dalyvaujantis šiuose konkùrsuose, ir šitai rodo, kad tema yra aktuali ir patraukli jaunimui.

Trims konkùrso dalyviams skirti paskatinamieji prizai. Du iš jų atiteko Zarasų̃ Pauliaus Širvio progimnazijos 6a kl. mokiniams Lėjai Zajančkauskaitei ir Augustinui Pupeliui (mokytoja Vilma Valainienė). Lėja Zajančkauskaitė parengė „Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6-tų klasių mergaičių, gimusių 2008 m., vardų lyginamąjį reikšmių žodyną“, kuriame (tiksliau, žodyno įvade) 2008 m. populiariausi mergaičių vardai lyginami su 2020 m. populiariausiais mergaičių vardais. Įvade pateikiama ir statistinių bei vardų kilmės duomenų, nurodyti 7 darbo šaltiniai, tarp jų Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynas“ (1987).

Lėjos bendraklasis Augustinas Pupelis paskatintas už „Nesmurtinių kompiuterinių žaidimų dvidešimtuko, žaidžiamo mokyklinio amžiaus vaikų, dvikalbį aiškinamąjį žodyną“, kuris labiau primena nedidelį iliustruotą informãcinį kompiuterinių žaidimų žinyną, ir dar padirbėjus, labiau sustruktūrinus duomenis, galėtų būti geras pagalbi- ninkas šių žaidimų mėgėjams.

Jonavõs r. Rùklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro aštuntokei Elingai Pampuškaitei (vadovė Danutė Stankevičienė) paskatinamasis prizas skirtas už darbą „Mūsų mokyklos vardai vardužiai“. Jis labiau priminė pradėtą tiriamąjį darbą ir sudomino surinktais duomenimis – egzotiškais Rùkloje besimokančių vaikų vardais, pavyzdžiui, Dzhabril, Enier, Nachmutdro (?), Yosin, Tamiris, Ilala ir kt.

Didžioji dauguma vyresniųjų (9–12 kl.) mokinių, atsiuntusių konkùrsinius darbus, yra zarasiškiai, lietuvių kalbos juos moko ir rašant žodynus konsultavo mokytoja Gitana Kavaliauskaitė.

Šioje grupėje išsiskyrė Deimantės Jurevičiūtės, Zarasų̃ „Ąžuolo“ gimnazijos 2b kl. gimnazistės, kurią konsultavo minėta mokytoja, darbas „Trys palyginimų šiandieninėje šnekamojoje kalboje įvairaus amžiaus žmonių grupėse žodynai“. Mergina konkùrse „Mano žodynas“ dalyvavo jau ne pirmą kartą, 2018 m. ji buvo pripažinta nugalėtoja 5–8 kl. mokinių grupėje. Šiais metais pristatytas kūrinys bene labiausiai iš visų atsiųstųjų atitiko konkùrso reikalavimus ir jo autorei sutartinai skirta I vieta. Šiame žodyne sùrinkta 750 trijų amžiaus grupių – jaunimo, suaugusiųjų ir senjorų – vartojamų palyginimų, kai kurie (ar jų réikšmės), ypač iš jaunimo kalbos, net nėra fiksuoti Klementinos Vosylytės „Palyginimų žodyne“ (2014), pavyzdžiui:

kaip Barbė „apie besimaivančią“: Ta mergina maivosi kaip Barbė;
kaip Amerika „apie atvirą, šnekų“: Ji gi atvira kaip Amerika, tuoj viską išplepės; kaip aptiekoj „apie švarią, tvarkingą erdvę“: Pas jus visad švaru kaip aptiekoj.

Duomenys rinkti net dvejus metus (2019–2020), apklausta po 50 (!) kiekvienos amžiaus grupės atstovų. Palyginimai ne tik leksikografiškai tvarkingai sudėti į žodyną, bet ir patyrinėti juos sudarančių žodžių kilmės, semantikos (palyginimų daugiareikšmiškumo ir juos sudarančių žodžių reikšminių grupių), sandaros aspektais, o tyrimo rezultatai aptarti žodyno įvade.

II vieta skirta Vitai Mickutei, Kretingõs Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos 3a kl. gimnazistei, už „Jurgio Pabrėžos laiško kun. Motiejui Valančiui žodyną“. Darbo konsultantė lietuvių kalbos mokytoja Irutė Lapinskienė. Šis specialusis (autorių kalbos) žodynas – nors ir nedidelis (261 žodyninis straipsnelis), bet gražus indėlis minint 250-ąsias šio lietuvių tautos šviesulio gimimo metines ir pasitinkant 2021-uosius, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais. Jaunoji žodynininkė nepabūgo nagrinėti 1845 m. tekstą, įtraukė į žodyną ir lotyniškų sentencijų. Šis žodynas, kaip ir jau minėti Saulės Šapogaitės ir Deimantės Jurevičiūtės, pasižymi gana tikslia žodyninio straipsnelio struktūra, pavyzdžiui:

atvirumas „savybė, kai asmuo pasako viską“: Apsidžiaugiau akuratnumu, atvirumu ir geradaryste;
atleisti, atleidžia, atleido „dovanoti kaltę“: Malonėki, Dauggalingasis ir Ypatingasis mano Geradari, atleisti man, kad šnekučiuoju, ką man protas, jau po truputį senstąs, diktuoja.

III vietą už „Zarasų krašto dvarų ir palivarkų žodyną“ laimėjo devyniolikmetis Simas Kavaliauskas iš Im̃brado (Zarasų̃ r.), kurį taip pat konsultavo mokytoja Gitana Kavaliauskaitė. Jis surašė 55 dvarų ir 40 palivarkų pavadinimus, iliustravo žodyną dvarų ir dvarviečių nuotraukomis iš savo ir sesers Aidos Kavaliauskaitės asmeninio archyvo. Iš įvado matyti, kad šia tema autorius nuosekliai domisi ir rūpinasi išsaugoti bent dvarų pavadinimus, jei kitokios informacijos nepavyko rasti. Darbas turi enciklopedinio žodyno požymių, jame pateikiama įdomių istorinių faktų, pavyzdžiui: „Duburių dvaras – didžiausioje Duburio ežero Astravos saloje (46 ha), į pietryčius nuo Antazavės. Žmonės į dvarą turėjo keltis plaustu, vėliau skersai ežero pastatytas pylimas.“

Sonatai Obuchovičiūtei, Zarasų̃ „Ąžuolo“ gimnazijos 2b kl. gimnazistei, parašiusiai „Autorių ir jų eilėraščių apie Zarasus ir Zarasų kraštą žodyną“ (mokytoja Gitana Kavaliauskaitė), skirtas paskatinamasis prizas. Neįprastõs struktūros darbe mokinė abėcėlės tvarka surašė 21 poetą, savo kūryboje pavartojusį Zarasų̃ krašto vietovardžių, trumpai tuos poetus pristatė ir pateikė jų kūrybos pavyzdžių (48 eilėraščiai), kuriuose minimos įvairios Zarasų̃ (Ežerėnų) vietos ar žymūs su Zarasais ar jų kraštu susiję žmonės.

Už mokinių skatinimą imtis kurti žodynus ir pagalbą šiame darbe reikia atskirai padėkoti mokytojoms. Kelios jų konsultavo ne vieną konkùrso dalyvį. Jau paminėta tris iš keturių gimnazistų grupės dalyvių (Deimantę Jurevičiūtę, Simą Kavaliauską ir Sonatą Obuchovičiūtę) konkùrsui puikiai parengusi Zarasų̃ „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Gitana Kavaliauskaitė, beje, ir pati dalyvavusi ankstesniuose konkùrsuose su savo parašytais žodynais ir pelniusi prizines vietas. Trãkų r. Rū̃diškių gimnazijos mokytoja Zita Bartkevičienė vadovavo jauniausių dalyvių grupės I ir III vietos laimėtojams aštuntokei Saulei Šapogaitei ir septintokėms Gintarei Petruškevičiūtei bei Ulai Kasperavičiūtei, o Zarasų̃ Pauliaus Širvio progimnazijos mokytoja Vilma Valainienė konkùrsui parengė du paskatinamųjų prizų laimėtojus bedraklasius šeštokus Lėją Zajančkauskaitę ir Augustiną Pupelį.

Šios pedagògės bei Anykščių̃ r. Svėdasų̃ Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytoja Joana Gutmanienė ir anksčiau yra parengusios gausybę nacionalinio konkùrso „Mano žodynas“ dalyvių bei prizininkų. Šalia jų prisimintina ir Giedrė Mičiūnienė, šiemet vėl pati dalyvavusi konkùrse, o ankstesniems parengusi būrį mokinių ir 2014 m. už tai gavusi apdovanojimą. Tad iš aštuonerių metų perspektyvos jau gerai matyti, kur ir kókiu mastu Lietuvoje ugdomi būsimieji leksikogrãfai.

Nenuėjo veltui ir Zitos Kriaučiūnienės (Ukmergės r. Žélvos gimnazija), Irutės Lapinskienės (Kretingõs Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija), Rimos Šalkauskienės (Palangõs Vlado Jurgučio progimnazija), Danutės Stankevičienės (Jonavõs r. Rùklos Jono Stanislausko mokykla-daugiafunkcis centras) pastangos: jų ugdytinių darbai irgi buvo pastebėti ir įvertinti.

Suaugusiųjų konkùrso dalyvių grupėje už aktualiausią žodyną apdovanota Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė, atsiuntusi „Alergenų terminų žodyną“, kurį ketina teikti svarstyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bei papildyti juo Terminų banką. Medžiaga žodynui rinkta iš naujausios mokslinės literatūros, mokslo sritis – molekulinė alergologija – taip pat dar labai nauja. Žodyną sudaro 254 alergenų terminai, pabaigoje dar pateikiamas trumpas pagrindinių alergijos sąvokų žodynėlis (pavyzdžiui, antigenas „medžiaga, svetima žmogaus organizmui, sukelianti imuninės sistemos pažeidimus“).

Už kūrybiškiausią darbą – „Uršulės, Salomėjos ir kitų vaikų kalbos žodynėlį“ – apdovanotas vilnietis Vidas Dusevičius „Mano žodyno“ konkùrse dalyvavo ne pirmą kartą. 2012 m. jis atsiuntė „Mokyklinį mokyklinių žodžių žodyną“, kurį 2018 m. įdomiai pristatė ir moksliniame LKI leksikogrãfų seminare, tradicinėse trečiosiose Leksikogrãfų dirbtuvėse. Šių metų konkùrsinio darbo paskirtis – papildyti ankstesnį žodyną 700 žodžių, surinktų iš 3–13 metų amžiaus vaikų vartosenos. Tarp jų yra originalių vaikiškų naujadarų (pavyzdžiui, antblakstieniai „vaikščiojimui ant blakstienų skirtas specialus apavas“; lydkarviukas „karvės ir lydekos palikuonis“: Karvė plaukia upėje. Lydeka priplaukia ir žinda pieną. Vadinasi, iš lydekos ikriuko gims lydkarviukas ir kt.).

Dar viena zarasiškė Giedrė Mičiūnienė, parengusi „Kunigo Alfonso Merkio citatų žodynėlį“, apdovanota už humanistinės minties sklaidą. Šiame žodynėlyje abėcėliškai, pagal pirmąjį citatos žodį, surašyta 641 kunigo Alfonso Merkio (1922–1990) citata, išrinkta iš jo užrašų, rastų pernai tvarkant apleistą kleboniją. Šis humanistas, šviesuolis nuo 1969 m. iki mirties tarnavo Zarasų̃ r. Smálvų, Til̃žės ir Turmanto parapijose, čia yra iki šiol šiltai prisimenamas, dėl bendravimo būdo, nuoširdumo, dėmesingumo gretinamas su Tėvu Stanislovu. Kunigas Alfonsas Merkys yra parašęs „Strūnaičio bažnyčios istoriją“ (1997, knyga išleista jau po autoriaus mirties). Pati Giedrė Mičiūnienė šiemet išleido knygą „Alfonsas Merkys: Mano gyvenimui užteks kuklaus prisiminimo“, joje yra ir šis konkùrsinis žodynėlis.

Suaugusiems konkùrso „Mano žodynas“ dalyviams taip pat skirti du paskatinamieji prizai. Romualdas Šimkūnas (g. 1934) atsiuntė Vỹžių kaimo (Utenõs r.) tarmiškų žodžių žodynėlį, sudarytą iš ankstesnių (2008–2020) savo publikacijų, kuriose jis paskelbė tarmiškai užrašytų savo vaikystės, jaunystės ir vėlesnio gyvenimo atsiminimų. „Iš jų sudariau šį žodynėlį, atskirai papildydamas arklio „aprėdų“, vežimo ir rogių sudedamųjų dalių, kalvės įrangos tarmiškais pavadinimais, tėviškę supančiais vietovardžiais“, rašo žodynėlio autorius. Romualdas Šimkūnas užtikrina, kad žodynėlyje nėra jam „negirdėtų, iš pašalies pritrauktų žodžių“. Daugiausia tai tarmėse, kaip ir pats autorius pripažįsta, ne tik jo gimtojoje, vartojamos svetimybės (naktaiza „kaklaraištis“, paskustva „bjaurybė“, razavi „rupūs (miltai)“ ir kt.). Bet yra ir vienas kitas žodis, neįtrauktas į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ – noserikas „pargriuvęs burna į apačią“, nenopastis „nesėkmė“ (LKŽe šia réikšme fiksuoti tik slavybės nopostis, nopastė), paspieška „ankstyvoji (bulvė, daržovė)“. Gaila, kad tarmybės neiliustruotos vartosenos pavyzdžiais, nes tarmių žodynams tai bene svarbiausia.

Ne pirmą kartą konkùrse dalyvaujantis Aleksandras Šidlauskas paskatinamąjį prizą pelnė už tris darbus: „Vardas – žmogaus papuošalas“, „Kalbame ir klystame“ ir „Naujų žodžių derlius“. Pastarasis būtų įdomus ir naujažodžių tyrėjams dėl ranka rašytų vartosenos pavyzdžių su tikslia metrika.

Nebenustebino, kad daugiausia žodynų ir šiemet atkeliavo iš Zarasų̃. Leksikografinis virusas Zarasų̃ krašte, kaip buvo šmaikščiai pastebėta apdovanojant konkùrso nugalėtojus 2016 m., ten tebesiaučia. Ne pirmą kartą sulaukta darbų ir iš Rū̃diškių, Svėdasų̃, Vilniaus, šiemet dalyvavo ir Kretingõs, Palangõs, Žélvos, Rùklos jaunieji žodynininkai. Tikėtasi sulaukti bent kelių darbų iš Jùrbarko krašto, nes skelbta, kad šiemetinis konkùrsas bus skirtas būtent jo kalbininkams ir žodynininkams atminti. Galbūt jurbarkiškiai ir kiti kol kas nedalyvavę savo darbus dar rašo ir rengiasi būsimiems konkùrsams.

Metams bėgant besikaupiantys nacionaliniam konkùrsui „Mano žodynas“ kas dveji metai siunčiami darbai perša mintį, kad jie gali tapti ir mokslo tiriamuoju objektu. Lietuvių kalbotyroje menkai plėtojama viena iš leksikografijos mokslo šakų – žodynų kritika. Šis konkùrsas leidžia ir vertintojams pamiklinti plunksną, įžvelgti ir nurodyti ne tik žodynų teigiamybes, bet ir spragas. Bendras daugelio konkùrse dalyvaujančių žodynų trūkumas – nenurodoma, kokiais šaltiniais remiamasi, iš kur imamos apibrėžtys (kai jos nėra kuriamos autorių). Mokytojams konsultantams ir savarankiškiems konkursantams reikėtų atkreipti dėmesį į antraštinių žodžių pateikimą (jie pateiktuose darbuose ne visada iškeliami), nevengti kirčiuoti, daugiau ir reikalingos informacijos pateikti įvaduose ir pratarmėse ir kt. Vertinant žodynus (ne tik profesionalius, bet ir mėgėjiškai parengtus) galima suprasti, kokių jų visuomenė tikisi. Susipažinus su šių metų konkùrso darbais ir prisimenant ankstesnius matyti, kad mokyklose žodynams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Dabar tai, ko gero, priklauso tik nuo mokytojo, jo užsidegimo. Pirmiausia todėl, kad ir išėjus iš mokyklos žodynai būtų atsiverčiami, naudojami, kad būtų suvokiama, kokie įvairūs jie gali būti ir kiek daug, ne tik vieno ar kito žodžio reikšmę, iš jų galima sužinoti.

Džiugina mokinių, norisi tikėti, nuoširdus noras saugoti mūsų tautos vertybes, puoselėti gimtąją kalbą. Smagu patirti, kad žodyno kūrimas sutelkia visą šeimą, suteikia progą seneliams perteikti savo patirtį anūkams, o vaikams – su pasididžiavimu papasakoti apie Lietuvos tradicijas saugančią ir kultūrą keliančią savo tėvų veiklą. Vieno iš geriausių konkùrso darbų autorė gimnazistė Deimantė Jurevičiūtė rašė: „Buvo labai smagu pačiai įsiklausyti į žmonių šnekamąją kalbą ir „gaudyti“ pasakomus palyginimus. Brandaus amžiaus žmonės ypač džiaugėsi galėdami prisidėti prie šio darbo ir noriai dalijosi šnekamosios kalbos lobynu.“ Konkùrso organizatoriams, savo ruožtu, smagu patirti, kad žodininkyste domimasi, kad tiek mažieji, tiek jaunimas, tiek vyresnieji mato šios veiklos prasmę, kad tai gali būti net įvairias kartas telkianti kūryba. Tai leidžia tikėti ne tik konkùrso „Mano žodynas“ tęstinumu, bet ir šviesesne lietuvių leksikografijos ateitimi.

Straipsnis publikuotas leidinio „Gimtoji kalba“ 2020 m. gruodžio numeryje.