Balandžio 15-oji – Kultūros diena
Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „kultūra“ yra aiškinamas ne tik kaip „tai, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu“, bet ir kaip „tam tikros veiklos pasiektas geras lygis“ (4 reikšmė). Prie šios reikšmės aiškinimo kaip iliustracinis pavyzdys pateiktas junginys kalbos kultūra.
Neretai kalbos kultūra šiuolaikinės visuomenės yra suvokiama tik siaurąja prasme – kaip kalbos taisyklingumas, kalbos normų įteisinimas ir diegimas į vartoseną, tačiau ji turi ir plačiąją reikšmę.
Gražiai siaurąją ir plačiąją kalbos kultūros reikšmes yra aptaręs lietuvių kalbininkas Jonas Šukys (1935–2021): „Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. <…> Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką. Šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikacinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį. Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži – vaizdinga, žodinga, įtaigi. <…> Kalbos etikai rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir kultūringa, mandagi. Svarbiausias patarimas – gerbk savo žodžiais pašnekovą, neįžeisk jo, neužgauk asmenybės“ („Kalbos kultūra visiems“, Kaunas: Šviesa, 2003, p. 8–10).
Taigi, gerbkime vieni kitus bendraudami ir puoselėkime mūsų gimtąją kalbą.
