Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos išvada „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose“
2024 m. vasario 20 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė ir patvirtino išvadą dėl diakritinių ženklų rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose.
Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme esančios nuostatos, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Kitaip tariant, siūloma įteisinti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų rašymą asmens dokumentuose.
Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje. Kad valstybinė kalba atliktų savo funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą. Rašybos, tarties ir kirčiavimo normų destabilizavimas svarbiose valstybinės kalbos funkcionavimo srityse netoleruotinas, nes:
1) raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais Lietuvos piliečių asmenvardžiuose būtų rašomos pagal kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles ir jų nustatytas rašybos taisykles, o tai neatitiktų daugiau kaip per šimtmetį susiklosčiusios lietuvių kalbos tradicijos;
2) būtų destabilizuojamos rašybos, tarties ir kirčiavimo normos, tai sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją;
3) lietuvių kalbos rašybos sistema paremta fonetiniu rašybos principu, todėl invazinių rašmenų, jų rašybos, tarties ir kirčiavimo principų įsigalėjimas pažeistų lietuvių kalbos savitumą ir kultūrinį autentiškumą.
Argumentai išdėstyti šiame dokumente:
