Kviečiame skaityti elektroninės kolektyvinės monografijos „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“ ištrauką, kurios autorius dokt. Žydrūnas Šidlauskas

„Pasak Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojų, šiais laikais jau daug lankytojų nežino, kad Kauno marios suformuotos užliejus gyvenamąją teritoriją. Statant Kauno hidroelektrinę iki 1959 m. iš Nemuno slėnio – būsimojo marių dugno – iškeldinta apie 2 tūkst. žmonių ir užlietas 63,5 kv. km plotas. <…> 2020 m. pabaigoje, iš naujo išnagrinėjus tarpukario topografinius žemėlapius ir archyvinius 1958 m. kaimų iškėlimo projekto brėžinius, Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojams pavyko identifikuoti 40 gyvenviečių, buvusių užliejamoje teritorijoje. <…> Tyrimo metu sukaupta nemažai medžiagos (įrašyta apie 50 val. pokalbių), įdomios ne tik kalbiniu požiūriu, bet ir pačiu turiniu – vietinių gyventojų pasakojimais apie iškeldinimą ir Kauno hidroelektrinės (Kauno HES) statybas. Jie labai kontrastuoja su to meto sovietinės spaudos naratyvu“, – teigia Ž. Šidlauskas.