HSM skyriaus dienos Klaipėdos universitete ir Palangos savivaldybėje

Šių metų rugsėjo 20–21 d. Klaipėdos universitete ir Palangos savivaldybėje vyko HSM skyriaus dienos. Renginiuose ir diskusijose dalyvavo HSM skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas, akademikai prof. dr. Grasilda Blažienė, Rimvydas Petrauskas, Jūratė Sprindytė, Bonifacas Stundžia, Vladas Žulkus ir LMA vyr. referentė Lyda Milošienė.

Renginyje buvo pristatyti Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų padaliniai – aptarta jų vykdoma veikla, plėtojamas mokslas, studijų galimybė ir ateities perspektyvos. Kartu Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto atstovai supažindino su vykdomais unikaliais Baltijos jūros archeologiniais tyrimais.

Diskusijose ne kartą iškilo klausimai „Kokia yra humanitarinių mokslų dabartis ir ateitis? Ar humanitariniai mokslai gali būti taip pat vertinami kaip ir tikslieji mokslai? Ar jiems tinka mokslo populiarinimo terminas?“ Be to, iškelti ir probleminiai klausimai, susiję su humanitarikos dabarties ir ateities perspektyvomis, aptartas humanitarikos santykis su kultūriniais, socialiniais ir politiniais veiksniais. Akademikas R. Petrauskas pristatė ką tik paskelbtą „Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą“ ir svarstytiną klausimą apie galimybę skatinti svarstymus, ginčus humanitarų ir kitų mokslininkų bendruomenėje, visuomenėje. Ši tema sukėlė karštas diskusijas, kurių metu buvo aptarti „Raudonosios knygos“ privalumai ir trūkumai.

Palangos kurorto muziejuje vykusiame akademikų susitikime su Palangos miesto savivaldybės vadovais ir darbuotojais, pedagogais ir visuomenininkais buvo skaitomi mokslininkų pranešimai ir vyko diskusijos humanitarinių mokslų tema. Vienoje iš diskusijų, kurioje dalyvavo Lietuvių kalbos instituto mokslininkė akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė, buvo svarstyta dabartinė humanitarinių mokslų tendencija. Pastebėta, kad šiuo metu dėmesys senosioms kalboms, pasaulio literatūrai, logikai, klasikiniams mokslams mažėja ir vis labiau linkstama prie šiuolaikinių tyrimų, domimasi didžiosiomis kalbomis, studijomis ir mokslais. Į šį diskusinį klausimą sureagavusi profesorė išryškino baltistikos tyrimų praeities ir dabarties užsienio šalyse reikšmę baltų kalbotyrai, archeologijai, istorijai ir etnogenezei.

Daugiau informacijos apie renginį, diskusijas ir renginio akimirkos: http://www.lma.lt/news/681/38/HSM-skyriaus-dienos-Klaipedos-universitete-ir-Palangos-savivaldybeje