News

This page is only available in Lithuanian. Nuotraukoje (iš dešinės į kairę): Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. Aušra Ganusauskienė. Nuotrauka Jurbarko savivaldybės. Kovo 6 d., penktadienį, dr. Jurgita Jaroslavienė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, kartu su Audriu Antanaičiu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku, ir dr. Aušra Ganusauskiene, Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininke, susitiko su Jurbarko meru Skirmantu Mockevičiumi bei Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danute Mateliene. Po susitikimo lituanistų bendruomenei ir mokiniams dr. Jurgita Jaroslavienė skaitė pranešimą „Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai ir el. paslaugos: paieškos galimybės ir nauda“ bei dalyvavo diskusijoje „Ar lietuvių kalba turi ateitį?“.Diskusiją vedė lietuvių kalbos mokytoja Irmanta Valošinienė. Renginyje dalyvavo ir režisierė Danutė Budrytė-Samienė bei Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė bei organizatorė jurbarkiškė Aldona Pauliukaitienė, kuriai šiais metais įteiktas apdovanojimas – Roko Dovydėno skulptūrėlė „Sraigė“ – už reikšmingus darbus lietuvių kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.  

This page is only available in Lithuanian. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Viena iš jų – vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, kurios įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą inicijavo mūsų Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis kartu su Lietuvos etninės kultūros globos taryba, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvos geografų draugija.  L. Bilkis dalyvavo ir Lietuvos nacionaliniame kultūros centre vykusiame paraiškos svarstyme. Ten kalbėdamas pabrėžė Lietuvos vietovardžių, kaip labai senos žmonių kūrybos išraiškos, išsaugojimo svarbą mokslui ir bendruomenėms, jų istorinės ir kultūrinės vertės aspektus. Nacionalinis kultūros centras teigiamai įvertino rengėjų darbą bei pastangas ir nusprendė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildyti šia vertybe. Tuo ypač norima pabrėžti mūsų vietovardžių senumą, jų istorinį ir kultūrinį vaidmenį, perdavimo iš kartos į kartą ir išsaugojimo bendruomenėse svarbą. Anot L. Bilkio, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijos įtraukimas į šį sąvadą yra be galo svarbus: „Kaimuose ir viensėdžiuose nelieka nė vieno gyventojo, todėl jie išbraukiami iš oficialių registrų. Kartu išnyksta ir pavadinimai. Žemėvardžiai, kurių daug užrašyta tarpukario Lietuvoje, jaunesnės kartos žmonėms jau tampa nežinomi. Todėl svarbu vietovardžius išsaugoti duomenų bazėse, paminkluose, pavadinti jais kitus objektus (gatves, įmones ir pan.). Dabar tai ir vyksta, pavyzdžiui, bendruomenės stato atminimo ženklus išnykusioms gyvenvietėms, siekiama kiek galima pristabdyti kaimų ir jų vardų išbraukimo iš valstybės registrų procesą ir t. t.“ Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija – tik viena iš dešimties tradicijų, patekusių į sąvadą. Taip pat įtraukta drevinė

This page is only available in Lithuanian. Kovo 5 d. Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universitetas kviečia į diskusijų seminarą „Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais“. Seminare Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitys pranešimą „Kalbinio Lietuvos regionų kraštovaizdžio statika ir dinamika“. Renginys vyks VU centrinės bibliotekos B3 seminarų kambaryje (Universiteto g. 3, Vilnius). Programa: 10.00–10.15  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Seminaro pristatymas. 10.15–10.35  VU Taikomosios kalbotyros instituto prof. dr. Irena Smetonienė. Kalbos politika: nauja – gerai užmiršta sena. 10.35–10.50  Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, MRU Viešosios teisės instituto prof. dr. Milda Vainiutė. Lietuvių kalbos kaip valstybinės konstitucinis statusas: keletas aspektų. 10.50–11.15  MRU Viešosios teisės instituto prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė. Lietuvių kalba kasdienybėje ir teisiniame reguliavime. 11.15–11.35  Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka. Kalbos politika: nuo teorijos prie praktikos. 11.35–11.50  Diskusijos. 11.50–12.20  Kavos pertrauka. 12.20–12.50 LKI Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Kalbinio Lietuvos regionų kraštovaizdžio statika ir dinamika. 12.50–13.10 VU Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė. Kalbų prestižas miestuose: įžvalgos ir perspektyvos. 13.10–13.30 VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto prof. dr. Daiva Aliūkaitė. Nuostatos dėl bendrinės kalbos ir jos percepcija: ar skiriasi bendrinės kalbos vaizdiniai regionuose. 13.30–14.00.  Diskusijos ir diskusijų apibendrinimas.

This page is only available in Lithuanian. Pirmasis pavasario vėjas į mūsų knygyno lentynas atpūtė naują LXXXI žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ numerį! Jame rasite Romos Bončkutės proginį straipsnį, skirtą Romualdo Granausko 80-osioms gimimo metinėms, vokiečių istorikės Marie-Luise Heckmann straipsnį „Prussica ir Lithuanica Berlyno valstybinėje bibliotekoje – Prūsijos kultūros paveldas“, italų onomastės Donatellos Bremer recenziją apie Volkerio Kohlheimo monografiją „Der Name in der Literatur“, skirtą literatūrinei onomastikai, matematiko Giedriaus Alkausko straipsnį, kurio vardas siejamas su Minkovskio–Alkausko konstantomis, nemažai straipsnių, skirtų vardyno tyrimams, ir dar daug kitų ypatingų tekstų. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .