27-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Sergejaus Temčino monografija Pranciškaus Skorinos leidiniai: šaltiniai, interpretacijos, funkcionavimas. Monografijoje pateikta medžiaga, kurios preliminarios versijos publikuotos 2006–2021 metais. Šiam leidiniui visos jos iš esmės pertvarkytos struktūriškai (sujungta panaši pagal temas medžiaga, išbraukti teksto pasikartojimai, suformuoti teminiai skyriai, pateikta bendra bibliografija). Visas seniau skelbtas tekstas pataisytas ir atnaujintas ‒ papildytas nauja medžiaga ir literatūra iki 2022 metų imtinai. Kai kuriais atvejais išvadas teko gerokai pakoreguoti. Daugiau nei pusę knygos užima pirmą kartą publikuojami tekstai. Įvade dviem konkrečiais pavyzdžiais demonstruojamas monografijoje nuosekliai taikomo šaltiniotyros metodo produktyvumas, tiriant dvi Skorinos parašytas Biblijos knygų pratarmes: tikrą (spausdintą) ir tariamą (rankraštinę). Pirmajame skyriuje atmesti neseni bandymai į mokslinę apyvartą įtraukti pakankamo faktinio pagrindo neturinčias Skorinos vardo ir pavardės formas (jo portreto prieraše pateiktą Skorin, sulotynintą slapyvardį Cetro, autorinių akatistų vardinį akrostichą Franciskos). Antrasis skyrius skirtas jo leidinių Biblijos tekstologijos klausimams. Trečiajame skyriuje parodoma, kad rašydamas Senojo ir Naujojo testamentų pratarmes Skorina pasitelkdavo lotyniškosios Biblijos pratarmes, tačiau šv. Jeronimo pratarmę visai Biblijai jis panaudojo iš 1506 metais Venecijoje čekų kalba leistos Biblijos, atsižvelgdamas taip pat į šio kūrinio lotyniškąjį originalą. Ketvirtajame skyriuje tiriama, kaip knygų leidėjas naudojo šv. Jeronimo kūrinius ne iš čekiškų vertimų (toks atvejis tirtas ankstesniame skyriuje), o iš lotyniškų originalų. Penktajame skyriuje naujai interpretuojamos kai kurios jo leidinių graviūros. Paskutiniame skyriuje apibendrinami Skorinos leidinių ir jų rankraštinių nuorašų (taip pat ir dalinių) funkcionavimo tyrimo rezultatai. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val.
27-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti interiu su dokt. Pavelu Skorupa apie disertaciją „Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantika“. 1. Jūsų disertacija vadinasi „Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantika“. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, apie ką yra Jūsų darbas, koks jo tikslas, ko siekėte savo tyrimu? Mano disertacijos tyrimo objektas – dabartinės Vilniaus apskrities oficialiai funkcionuojančių vietovardžių (gyvenamųjų vietų ir vandenvardžių) opozicijos, jų darybiniai modeliai, kilmė ir semantika. O iškeltas tikslas – ištirti atrinktų vietovardžių opozicijų darybą ir kilmę bei nustatyti jų kalbinę, kultūrinę, socialinę, istorinę ir kitą motyvaciją. Paprastai tariant, darbe bandžiau išsiaiškinti, kokias priešpriešas sudaro apskrities vietovardžiai, iš kokios kalbos (ar kalbų) jie kilo. Vietovardžių kilmės aspekto pasirinkimą lėmė tiek dabartinė sociokultūrinė situacija Vilniaus apskrityje, tiek visos Lietuvos istorinė retrospektyva. Visiems žinoma geopolitinė regiono situacija ir tokie istoriniai įvykiai kaip Abiejų Tautų Respublikos laikotarpis, Rusijos imperijos, o vėliau ir lenkų, vokiečių, sovietų okupacijos. Jie lėmė ilgalaikius kalbų kontaktus, kurie yra ypač akivaizdūs Vilniaus regione, ir turėjo įtakos visiems kasdienio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo aspektams, įskaitant vietovardžius. Juk regione jau ilgą laiką šalia lietuvių gyvena nemažai lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių žmonių. Be vietovardžių kilmės klausimo, kėliau dar vieną, turbūt įdomiausią ir sudėtingiausią klausimą apie vietovardžių semantiką. Kitaip tariant, apie jų reikšmę. Taigi, pagrindinis tyrimo siekinys buvo gana ambicingas – išsiaiškinti vietovardžių reikšmes ir jas aktualizuoti. Juk kiekvienas vietovardis atsirado ne šiaip sau. Kiekvieno jų atsiradimą lėmė tam tikros aplinkybės – kalbinės, kultūrinės, istorinės, geografinės ir panašiai. 2. Kodėl buvo pasirinkta tirti vietovardžius opozicijos, tai yra
22-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 22 d. Lietuvių kalbos institute lankėsi tarptautiniai ekspertai Wojciech Sowa, John Nerbonne Anna Branach-Kallas. Ekspertai dalyvavo susitikimuose su administracija, mokslo darbuotojais ir doktorantais, jiems buvo pristatyta mokslinė Instituto infrastruktūra.
16-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 16−17 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“. Renginys vyks Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 58, Kaunas). Konferencijos metu pranešimą „Lietuvos žemės vardynas: tyrimai, sklaida, ateities perspektyvos“ skaitys Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dovilė Tamulaitienė. Konferencijos programa ir pranešimų anotacijos. Daugiau informacijos rasite čia.
13-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 17 d. 18 val. Valdovų rūmų muziejuje įvyks lenkų režisieriaus Cypriano Demianiuko ir scenarijaus autoriaus Piotro Kornobio dokumentinio filmo „Stichija“ (2022) premjera. Filme nusifilmavo ir Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė, kuri pasakojo, kokia buvo XIX a. valdžios, elito ir liaudies kalba bei kaip lietuvių kalba šio amžiaus pabaigoje tapo atgimstančios Lietuvos tapatybės šaltiniu. Daugiau informacijos rasite čia.