02-03-2023
This page is only available in Lithuanian. 2023 m. vasario 28 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė darbo grupės parengtą dokumentą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo 2022 m. projekto Nr. XIVP-880(2)“ ir pritarė jame išdėstytam Įstatymo projekto įvertinimui. Darbo grupė, kurią sudarė LKI mokslininkės dr. Ona Aleknavičienė, dr. Rita Miliūnaitė (grupės vadovė), Nida Poderienė ir dr. Aurelija Tamulionienė, atliko Įstatymo projekto analizę: jį lygino su Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas valstybinės kalbos vartojimas, taip pat su kaimynių šalių (Lenkijos, Latvijos, Estijos) valstybinės kalbos įstatymais bei ES dokumentais. Įstatymo projekto analizė atskleidė jo trūkumus, iš kurių svarbiausi šie: 1) nesuformuluotas įstatymo tikslas; 2) nenumatyta valstybinės kalbos apsauga: Įstatymo projekte nėra nė vieno straipsnio, kuriame būtų apibrėžta, kas sudaro jos apsaugą ir kokiomis priemonėmis ji turi būti vykdoma; 3) sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 4) neapimamos svarbios valstybinės kalbos vartojimo sritys, pavyzdžiui, nėra straipsnio, skirto asmenvardžių vartosenai Lietuvos gyventojų asmens dokumentuose, rašytinėje kalboje ir informacinėje erdvėje; 5) esminės sąvokos apibrėžtos netiksliai arba apibrėžčių iš viso nėra, ir tai sudaro pagrindą įvairioms įstatymo aprėpties ir jo taikymo interpretacijoms; 6) skirtingai nei galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme, nėra garantuojama teisė Lietuvoje įgyti visų švietimo pakopų išsilavinimą lietuvių kalba; nebėra reikalavimo mokyklose išmokyti lietuvių kalbos, taip pat reikalavimo mokėti lietuvių kalbą valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu pagal profesiją ir pareigas; 7) stinga atsakingo požiūrio į bendrinės lietuvių kalbos kokybės (taisyklingumo ir funkcionalumo) užtikrinimą; 8) neužtikrinamas visavertis lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje:
02-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė nauja Geolingvistikos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės mokslo studija Lietuvių kalbos instituto istorija 2: kalbotyros aneksija. Tai antroji serijos „Lietuvių kalbos instituto istorija“ knyga. Šioje studijoje pasakojama Lietuvių kalbos instituto istorija apima palyginti nedidelį, šiek tiek daugiau nei dešimtmetį trukusį 1940–1952 m. laikotarpį, turėjusį lemiamą reikšmę ne tik Institutui ir jo žmonėms, bet, svarbiausia, lietuvių kalbotyros kaitai... Autorė, remdamasi archyviniais dokumentais, darbuotojų atsiminimais ir kita medžiaga, per skirtingų laikotarpių Instituto transformacijas siekia atskleisti patį aneksijos mechanizmą ir jo veikimo pobūdį, apibūdinti esminius jos požymius – Instituto ir jo darbuotojų veiklos ideologizaciją ir nomenklatūrizaciją, mokslinio turinio ideologizaciją ir simplifikaciją, pasireiškusią turinio nutylėjimais ar iškraipymais ir labai specifine tarybmečio kalbos raiška, įsismelkusią ne tik į to meto publicistikos diskursą, bet, deja, ir į humanitarinių mokslų erdvę. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. .
02-03-2023
This page is only available in Lithuanian. Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 95-asis elektroninio mokslo žurnalo Bendrinė kalba numeris. Kviečiame skaityti naujausiame numeryje publikuojamus straipsnius. 2022 m. minėtam valstybinės lietuvių kalbos šimtmečiui skirtas vienas pagrindinių žurnalo straipsnių „Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu“. Straipsnyje aptariami tarpukario Lietuvos teisės aktų reikalavimai, susiję su lietuvių kalbos vartosena, mokėjimu, mokymu, funkcijų tobulinimu; į juos žvelgiama kaip į teorines nuostatas, veikusias bendrinės kalbos raidą. Reikšminga tai, kad terminas valstybinė kalba vartotas anksčiau, nei lietuvių kalba paskelbta valstybine. Straipsnyje „Kalbų vartojimas ir kalbinės nuostatos: mokyklų lenkų mokomąja kalba atvejis“ analizuojamos kalbų pasirinkimo, vartojimo ir kalbinės nuostatos, jų ryšys su kalbos verte, mokėjimu ir pan. Publikacijoje pristatomi dviejų mokyklų lenkų mokomąja kalba 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai apie namų kalbą ir kalbai teikiamą pirmumą kitų kalbų atžvilgiu. Rašytinio tarmiškumo tyrimas pateikiamas straipsnyje „Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės“. Jame pirmiausia analizuojami autorės-informantės ortografiniai sprendimai perteikti skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybes, paskui pristatomas tarminio grafolekto percepcijos tyrimas, atskleidžiama, kaip paprastiesiems kalbinės bendruomenės nariams yra perskaitomas ir suprantamas tarminiu grafolektu užrašytas tekstas. Kitame šio numerio straipsnyje „Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose“ toliau tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai, kuriuose kreipiamas dėmesys į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasak straipsnio autorės, siekiama įsitikinti internetinės vartosenos pagrindu ėmusių ryškėti rašymo polinkių universalumu, o kartu labiau pagilinti juos lemiančių veiksnių analizę. Straipsnyje „Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ parodoma leksikografijos šaltinių ir vartosenos lietuvių kalboje tyrimų pagrindu suformuota semantinė žodžio laminatas
27-02-2023
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 1 d. 14 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 12, Kaunas) vyks akademinė popietė „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“. Popietėje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto mokslininkai – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Brazaitienė, dr. Simona Vyniautaitė, dokt. Aidas Gudaitis, dokt. Žydrūnas Šidlauskas. Susitikime taip pat dalyvaus Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė. Renginį moderuos direktorės pavaduotoja mokslo reikalams dr. Aurelija Tamulionienė. Kviečiame dalyvauti!
23-02-2023
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti naujienų portale LRT.lt paskelbtą aktualų Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio straipsnį „Sava ar svetima? Dėl siūlymo leisti vartoti lietuvių moterų pavardes su galūne -a“. Dr. Laimučio Bilkio straipsnis „Sava ar svetima? Dėl siūlymo leisti vartoti lietuvių moterų pavardes su galūne -a“.