Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje. I knyga. Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas
Atsisiųsti I knygą (3 priedas. I knygos garso įrašų pavyzdžiai: latvės moters, latvio vyro, lietuvės moters, lietuvio vyro)
Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas
Mokslo monografija su garsinėmis iliustracijomis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. ISBN 978-609-411-251-5, https://doi.org/10.35321/e-pub.1.baltu-garsynas
Kolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ su garsinėmis iliustracijomis yra pirmoji Lietuvių kalbos instituto knygų serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ dalis, kurioje pagal tuos pačius principus, išryškinant kalbų tipologijos tyrimams svarbius tiriamųjų kalbų skirtumus ir panašumus, lyginami lietuvių ir latvių bendrinių kalbų balsių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bei aprašomi balsių ir priebalsių sąveikos tyrimai. Kartu su antrąja tos pačios serijos knyga „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – tai kapitalinis dabartinių bendrinių baltų kalbų spektrinių garsyno charakteristikų tyrimas, kurį atliko Lietuvos ir Latvijos mokslininkų grupė 2013–2015 m. Vėlesniais metais tyrimą dar papildė ir pagilino monografijų sudarytojos. Tai pirmasis nuoseklus lyginamasis sinchroninis lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių tyrimas, atliktas naudojant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką ir įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija, taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą pasaulyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. Autoriai elektroninį publikavimo būdą pasirinko kaip itin parankų siekiant lituanistinius ir baltistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą kuo sėkmingiau integruoti ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir kitur užsienyje. Tai suteikia išskirtinę galimybę pateikti ir gausią garsinę medžiagą.
