Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuose, o daugelis – sunkiomis leidybai sąlygomis. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o …
Leidinį „Dūšel, pabusk. Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje“ (Vilnius, LKI, 2018) parengė dr. Inga Strungytė-Liugienė. Jį sudaro garso įrašai – 13 choro „Brevis“ (dirigentas Gintautas Venislovas) atliekamų giesmių ir mokslo sklaidos …
Ar žinojote, kad Lietuvių kalbos institute saugomos „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos yra seniausia lietuvių kalbos žodžių sankaupa (pradėta kaupti 1902 m.)? Šias kartotekas sudaro daugiau kaip 5 mln. įrašų. Kasmet dialektologinių ekspedicijų …
Monografijoje lingvistiškai tiriami kiek daugiau nei trisdešimties metų laikotarpio lietuvių kalbos vartosenoje funkcionuojantys informatikos ir kompiuterijos terminai, vertinama lietuviškos šių sričių terminijos būklė ir pokyčiai. Monografijos dalis rengė dr. Albina Auksoriūtė, …
Naujausias tęstinis Lietuvių kalbos instituto leidinys „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5“ tęsia ankstesnių to paties pavadinimo straipsnių rinkinių tradiciją – jame įvairiais aspektais ir metodais analizuojami baltų ir baltų-slavų …
„Akmenės apylinkių tekstai“ yra aštuntasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Šioje knygoje bendrai aprašomos Akmenės apylinkių šnektos ypatybės, atskirai aptariami ypatingesni, ypač su vokalizmu susiję …
Naujajame serijos „Tarmių tekstynas“ leidinyje pristatoma Leipalingio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti pietų aukštaičių patarmei. Jį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė su garso įrašais. Šiame leidinyje glaustai aptarta Leipalingio miestelio …
„Rytų aukštaičiai širvintiškiai“ – paskutinė serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ knyga, skirta rytų aukštaičiams. Jos skaitytojai supažindinami su širvintiškių patarme, kuri yra viena mažiausių lietuvių kalbos patarmių. Pietiniai jos pakraščiai …
Globalizacijos sąlygomis tradiciniai regiono tapatybės elementai – kalba / tarmė, etnokultūra, kultūra, istorija, gyvenimo būdas, regioniniai verslai – tampa naujosios išskirtinės, inovatyvios, tvarios, sumanios tapatybės pagrindu, stiprinančiu regiono konkurencingumą ir socialinę sėkmę.
Kūryba šiandien yra vienas dažniausių viešojo gyvenimo, politikos ir medijų aplinkose vartojamų žodžių. Tačiau kaip kito šio žodžio samprata kalbinėje lietuvių sąmonėje įvairiais laikotarpiais?
„Lietuvos vietovardžių žodyno“ tikslas – sistemiškai pateikti visus lietuvių vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, suteikti galimybę šią „žemės kalbą” toliau įvairiapusiškai tirti. Be to, svarbus čia ir bendresnio pobūdžio tikslas: publikuoti …