Studijoje tiriami XVI–XVII a. lietuvių raštijoje – Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno tekstuose ir Volfenbiutelio postilėje, Mikalojaus Daukšos darbuose, Knygoje nobažnystės ir Konstantino Sirvydo veikaluose, reprezentuojančiuose tris to meto rašto variantus, …
Mokslo studijoje, remiantis tarminių žodynų pavyzdžiais, analizuojamas žmogaus vaizdinys, susiformavęs lietuvių tarmėse, kurių duomenys užfiksuoti leksikografiniuose šaltiniuose. Lietuvių etnolingvistikoje iki šiol nebuvo taip išsamiai tyrimams pasitelkiami tarminių žodynų duomenys. Bet …
2020 m. rusų kalba buvo išleista semiologinė Iljos Lemeškino monografija Pranciškaus Skorinos portretas (tarptautiniu mastu pripažinta serija Travaux du Cercle linguistique de Prague). Knyga sukėlė didelį susidomėjimą, dėl to jau 2021 m. …
Išleista prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės mokslo studija Lietuvių kalbos instituto istorija 1: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija. Šioje mokslo studijoje, remiantis archyviniais dokumentais, išsamiai nagrinėjama 1939–1940 m. Antano Smetonos lituanistikos …
Mokslo studijoje aiškinamasi, kokie bendrieji ir atskirieji (vyro ir moters) lytiniai organai buvo įvardyti daugiau nei prieš šimtą metų išleistuose gydytojų populiarinamuosiuose medicinos raštuose – identifikuojamos lytinių organų pavadinimų reikšmės …
Rinkiniu, susidedančiu iš knygos ir elektroninės laikmenos, pristatoma vakarų aukštaičių šiauliškių pietinės dalies Grinkiškio apylinkių kalba. Tai pirmasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, supažindinantis su vakarų aukštaičių šiauliškių patarme. Įvado skyriuje …
Leidiniu Vištyčio apylinkių tekstai tęsiama serija Tarmių tekstynas, kurios pagrindas yra Europos kalbų atlaso lietuviškųjų punktų tinklas. Lietuvos pietvakariuose, Vilkaviškio rajone, esantis Vištytis yra vienas iš šio tinklo punktų, juo …
Leidinyje Lenkijos lietuvių šnektų tekstai (su elektronine laikmena) pristatomos šiaurės rytinio Lenkijos pakraščio lietuvių šnektos, dažniausiai vadinamos tiesiog Vižainio, Eglinės, Seinų ir Punsko šnektomis. Jau šimtmetį nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto …
Tarmės nuo pat savo tyrimo pradžios laikomos vienu iš lietuvių kalbos gyvybingumo rodiklių. Taigi, jas tirti, aprašyti ir numatyti tolesnę raidą svarbu ir prasminga. Šie tyrimai ypač išsiplėtė ir išsišakojo, …
Mokslo studijoje daugiausia dėmesio skiriama kultūrinio ir tautinio (etninio) tapatumo problemai, atsispindinčiai pasirinktų tirti dabartinių Vilniaus apskrities vietovardžių semantikoje, bei analizuojamos vietovardžiuose užkoduotos reikšmės. Tyrimas, pagrįstas tiek tradicine, tiek šiuolaikine …
Lietuvių kalbos instituto vardynininkai po truputį grąžina skolą Lietuvos kultūrai, kalbotyrai ir vietovardžių rinkėjams. 2021 m. pabaigoje pasirodęs Lietuvos vietovardžių žodyno IV tomas suteikia galimybę sužinoti, kokie yra mūsų vietovardžiai (miestų, miestelių, …
Naujausiame žurnalo numeryje rasite net 17 mokslinių straipsnių! Žurnalas, leidžiamas nuo 1957 m., skirtas ne tik humanitarinių ir kitų sričių mokslininkams, bet visiems, besidomintiems lietuvių ir baltų kalbotyra, jos kontekstu lyginamosios …