KALBOS TVARKYBOS INFORMACINĖ BAZĖ

This page is only available in Lithuanian.

Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriuje nuo 1994 m. buvo pradėta nuosekliai kaupti su kalbos praktika susijusi ir kalbos tvarkybos darbui reikalinga informacija. „Mūsų kalbos“ žurnalo redakcija yra perdavusi ir savo sukauptus bibliografinius kalbos publikacijų duomenis nuo 1968 m. Duomenys buvo renkami iš Lietuvos periodinės ir specialiosios lingvistinės spaudos: tai publikacijos įvairiais kalbos klausimais. Suregistruotų publikacijų informacija buvo nagrinėjama, apdorojama ir sisteminama pagal tam tikrus principus.

Be to, iki 2006 m. buvo kaupiamos ir sisteminamos telefonu kalbos vartotojams teikiamos konsultacijos – atsakymai į dažniausiai rūpimus klausimus. Iš čia išaugo pirmasis Lietuvoje elektroninis Kalbos konsultacijų bankas.

Visa surinkta kalbos tvarkybos informacija buvo skirstoma į kelias duomenų sankaupas:

• Teminė bibliografinė kartoteka
• Kalbos rekomendacijų kartoteka
• „Kalbos patarimų informacinis biuletenis“

Teminė bibliografinė kartoteka. Joje registruojami publikacijų bibliografiniai duomenys. Didžioji kartotekos dalis sukaupta lapeliais. Kiekviena kalbos informacijos turinti publikacija skaidoma į šešis informacijos vienetus. Pateiktos lentelės kairėje skiltyje matyti, kokie tie vienetai, dešinėje skiltyje duodamas konkretaus Teminės kartotekos lapelio pavyzdys.

Dalis  kartotekos perkelta į elektroninę formą ir pagal šiuos informacijos vienetus galima ieškoti reikiamų duomenų keliais požiūriais – pagal autorių, leidinio pavadinimą, tam tikrą laikotarpį, dominančią tematiką; galimi įvairūs šių vienetų deriniai.

Svarbiausia teminės kartotekos paskirtis – teikti informaciją pagal reikiamą temą. Tam tikslui yra sudarytas būdingiausių temų ir jų teminių pogrupių sąrašas, pagal kurį kiekvienos publikacijos lapelis gauna atitinkamus įrašus 5-toje eilutėje. Keli teminių grupių ir jų pogrupių pavyzdžiai: dabartinė kalbos būklė (bažnyčios kalba; teatro kalba; spaudos kalba ir t. t.), kalbos mokymas, kalbos tvarkyba (dokumentai ir jų komentarai; kalbininkų ir kalbos tvarkytojų darbas ir kt.), personalijos, tarmės, įvairenybės, žargonas ir pan. Jeigu publikacijoje vertinami konkretūs kalbos reiškiniai, jie aprašomi Kalbos rekomendacijų kartotekoje.

Kalbos rekomendacijų kartoteka – tęstinė elektroninė informacijos apie bendrinės kalbos reiškinių norminimą sankaupa. Ji turi išsamią paieškos programą ir duomenų bazės priežiūros bei pildymo sistemą. Ši duomenų bazė skirta bendrinės kalbos norminimo istorijos, teorijos ir praktikos reikalams. Svarbiausias Kalbos rekomendacijų kartotekos tikslas – kaupti kalbos kultūros teorijai ir praktikai svarbias kalbos rekomendacijas. Taigi į šią kartoteką patenka ne visos Teminėje kartotekoje registruojamos publikacijos, o tik tos, kuriose esama konkrečių kalbos rekomendacijų, t. y. jei normų požiūriu vertinami kokie nors kalbos reiškiniai (pavyzdžiui, taisomos kalbos klaidos ar įrodomas kokio reiškinio tikimas vartoti, siūloma naujadarų). Į kalbos reiškinio sąvoką įeina įvairūs leksikos, gramatikos, kirčiavimo, rašybos ir kt. kalbos dalykai. Kairėje lentelės skiltyje nurodyti Kalbos rekomendacijų kartotekos informacijos vienetai (jų 11), dešinėje skiltyje duodamas konkretaus šios kartotekos lapelio pavyzdys.

Kalbos rekomendacijų kartotekoje informacijos ieškoma tokiu pat principu kaip ir Teminėje kartotekoje: galimi įvairūs informacijos vienetų deriniai. Ši kartoteka vertinga tuo, kad teikia duomenų apie įvairių kalbos reiškinių vertinimą, o tie duomenys gali būti pritaikomi labai plačiai – pradedant kalbos konsultacijomis ir baigiant studijomis iš kalbos norminimo teorijos ar istorijos.
Kalbos rekomendacijų kaupimą ir kompiuterizavimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programos lėšų. Kompiuterinę duomenų paieškos ir priežiūros programą sukūrė programuotoja Pranciška Ripskytė, yra prisidėjęs Matematikos ir informatikos instituto Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos darbuotojas Remigijus Andžius. Kalbos kultūros skyriuje šia duomenų baze galima naudotis, laikantis Lietuvių kalbos institute galiojančių duomenų bazių naudojimo taisyklių ir gavus atitinkamus leidimus.

2006 m. pradžioje buvo sukaupta netoli 32 tūkst. kalbos rekomendacijų. Chronologinės duomenų ribos 1928–2003 m.; šaltinių, iš kurių rinkti duomenys – 25. Pirmasis šaltinis – V. Kamantausko „Trumpas kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlis“ (Kaunas, 1928 m.). Taip pat į duomenų bazę įdėtas „Kalbos patarėjas“ (1939 m.), atrankiniai „Kalbos vadovo“ (Tiubingenas, 1950 m.) duomenys, 1983–2002 m. periodinės spaudos ir kai kurių norminamųjų kalbos leidinių („Mūsų kalbos“, „Gimtosios kalbos“ ir kt.), kai kurių terminų žodynų duomenys.

Kalbos rekomendacijų kartoteka naudojama norminamajame darbe (pavyzdžiui, rengiant „Kalbos patarimus“ ir kitus norminamuosius darbus), taip pat konsultuojant visuomenę.