70-ies metų jubiliejaus proga sveikiname leksikografę Oną Kažukauskaitę
Šių metų liepos 25 d. ilgametei Lietuvių kalbos instituto darbuotojai, leksikografei Onai Kažukauskaitei sukanka 70 metų.
Būsimoji žodynininkė gimė 1953 m. liepos 25 d. Šilalėje. Baigusi Šilalės vidurinę mokyklą, 1971 m. ji išvyko studijuoti į Vilniaus universitetą. Čia 1976 m. Ona sėkmingai baigė studijas ir įgijo lietuvių filologijos bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Nuo 1981 m. O. Kažukauskaitė pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. ‒ Lietuvių kalbos institutas) Žodynų sektoriuje (dabar ‒ Bendrinės kalbos tyrimų centras) jaunesniąja mokslo darbuotoja.
Kartu su kolegomis O. Kažukauskaitė dirbo prie Lietuvių kalbos žodyno: rašė XIV–XIX tomus, redagavo XIX–XX tomų tekstus, taip pat rinko medžiagą Lietuvių kalbos žodyno Pagrindinei ir Papildymų kartotekoms – kasmet dalyvaudavo žodžių rinkimo ekspedicijose ir užrašydavo tūkstančius kortelių. Prie Žodyno darbavosi visas Žodynų sektorius (nuo 1998 m. – Didžiojo Lietuvių kalbos žodyno skyrius, nuo 2002 m. – Leksikografijos centras), kuriame formavosi lietuvių leksikografijos mokykla. Rašant Lietuvių kalbos žodyną reikėjo ne tik leksikologijos ir leksikografijos žinių, bet ir dialektologijos, kalbos istorijos, etimologijos išmanymo. Savo leksikografinę patirtį mokslininkai pritaikydavo rašydami ir kitus žodynus. 1995 m. O. Kažukauskaitė kartu su bendraautoriais parengė Mokyklinį tarptautinių žodžių žodyną, 2001 m. – Frazeologijos žodyną. Redagavo Dieveniškių šnektos žodyno I tomą (2005), dirbo prie Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto (2005), kuris buvo rengiamas išleidus paskutinį – 20-ąjį – Žodyno tomą (2002). Tuo metu Leksikografijos centre buvo pradėtas rašyti norminamasis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, prie kurio nuo 2011 m. darbavosi ir O. Kažukauskaitė: rinko pavyzdžius, rašė ir abėcėliškai redagavo šio žodyno straipsnius.
2003 m. paskelbtas nedidelis O. Kažukauskaitės straipsnis „Ne Jumskis, o Ivinskis“ laikomas kalbotyros atradimu: sugretinusi Jumskiui priskiriamus tekstus su Ambraziejaus Kašarausko išrašais iš Lauryno Ivinskio žodyno, ji nustatė, kad „Jumskio žodyno nėra buvę“. Po keleto metų O. Kažukauskaitė parengė Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbos žodyną (2010), skirtą žodynininko 200 metų jubiliejui ir 130-osios mirties metinėms. Knygos „Pagarsenėje“, t. y. pratarmėje, autorė prisipažino, kad domėtis L. Ivinskio darbais ją paskatino ne tik lingvistinė, bet ir itin asmeniška aplinkybė: jie abu pakrikštyti Šilalės bažnyčioje. Be to, Žodyne atspindėtos O. Kažukauskaitės gimtosios patarmės – pietų žemaičių varniškių – ypatybės. Leidinyje pateikiamas rankraštinio Žodyno perrašas su tekstologiniais komentarais, prie knygos pridėta kompaktinė plokštelė su skaitmenine Žodyno faksimile. Žodynas buvo palankiai sutiktas ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbininkų, nes laikomas abiem kalboms svarbiu leksikografiniu šaltiniu.
Kažukauskaitė rūpinosi ir kitų XIX a. šviesuolių kalbiniu palikimu. Kartu su Rita Šepetyte parengė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaitiškai parašyto botanikos veikalo Taislius augyminis mokslinio kritinio leidimo I (2009) ir II (2014) dalis. Tyrinėjo Žemaičių vyskupystės vyskupo, vieno žymiausių XIX a. hebraisto Jono Krizostomo Gintilos veikalus: kartu su Judita Neverauskaite transliteravo hebrajiškais rašmenimis parengtą jo žemaitišką katekizmą Mokslas krikščioniškas žemaitiškai parašytas (2009), šiame leidinyje paskelbtame mokslo straipsnyje analizavo katekizmo žemaitiškas ypatybes. Straipsniuose taip pat tyrinėjo rankraštinio 1820 m. lietuvių–lenkų kalbų žodyno lietuvišką leksiką (2010), gilinosi į Petro Kriaučiūno leksikografinius bandymus (2009).
Kažukauskaitės moksliniai interesai neapsiribojo vien leksikografija, pavyzdžiui, ji ištyrė vietovardžius Maironiai, Maironiškiai ir nustatė, kad jie nėra seni lietuviški vardai, o buvo sukurti poeto Maironio garbei (Kalbos kultūra 85, 2012).
Leksikografei O. Kažukauskaitei būdinga aukšto lygio mokslinė kompetencija, gili erudicija, platus kultūrinis akiratis, jos tyrimai vertingi ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame kontekste. Ji yra Strasbūre leidžiamo Lietuvai skirto žurnalo prancūzų kalba Cahiers Lituaniens redakcinės kolegijos narė ir straipsnių autorė.
Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikiname Kolegę Onutę gražaus jubiliejaus proga ir linkime stiprios sveikatos, kūrybinio įkvėpimo bei neblėstančio mokslinio smalsumo ir ateityje!
