Terminologija 8

This page is only available in Lithuanian.

TURINYS

Lietuvių terminologija – dabartis ir istorija – kaip lietuviškos trobos du galai.
Bendrinės kalbos pagrindėjo Jono Jablonskio pernykštę sukaktį tarsi palydint ir bendrinės kalbos pirmosios gramatikos, Jo parašytos, šimtmetį sutinkant net dviejuose straipsniuose aktualiai skleidžiasi ir mūsų terminologijos tėvo gausaus palikimo dalis – su rūpesčiu, kad nebūtų užmirštamas, švaistomas, o kaip paveldas būtų branginamas ir vartojamas. Iš Nr. 7 tęsiama J. Balčikonio terminologijos tema, taigi kalbotyros terminų istorija nagrinėjama irgi dviejuose straipsniuose.
Dar Pirmosios nepriklausomybės metų teisės terminijos kūrimas, L. Ivinskio naujadara, mokinio istorija – nuo K. Sirvydo iki J. Jablonskio. Gal su Terminologijos komisijos 80-mečio žyme terminologijos istorijos kryptis darosi – kaip ir dera – esminė, perspektyvi.
Terminizacijos, transterminizacijos, transemantizacijos, terminų sinonimijos ir antonimijos teorinėmis mintimis ir moksline praktine analize darosi reikšminga lingvistinė terminologijos problematika.
Net trimis publikacijomis lietuvių terminologija susisieja su artimiausių ir su Vakarų bei Rytų kaimynų teorijomis, darbų kryptimis, faktografija, net su terminijos tvarkybos tarptautiniais dalykais.
Terminų siūlymų ir svarstybų skyrius – mūsų nuolatinis rūpestis. Šįkart jame gyvai ir nuotaikingai reiškiasi lietuvių terminologijos ilgų metų spiritus movens Kazimieras Gaivenis.
Gausi lietuvių ir latvių terminologijos bibliografija.

T U R I N Y S

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS
J. Klimavičius. Ką Jablonskis padarė geografijai
ir kas su tuo daroma 7
A. Kaulakienė. Terminizacija: semantiniai dariniai
ir vertiniai 28
P. Zemlevičiūtė. Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“
terminai 34

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA
St. Keinys. 1901 m. Petro Kriaušaičio „Lietuviškos kalbos
gramatikos“ kalbos mokslo terminai 50
R. Andriuškaitė. J. Balčikonio kalbotyros terminų antonimai 65
A. Umbrasas. Teisės terminijos padėtis Lietuvoje
1918–1940 metais 76
A. Auksoriūtė. L. Ivinskio mineralogijos naujadarai 95
V. Drotvinas. Iš žodžio mokinys istorijos 112

IŠ UŽSIENIO TERMINOLOGIJOS
J. Gaivenytė-Butler, A. Auksoriūtė. Užsienio terminologijos
mokyklų apžvalga 119
A. Genelytė. Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas
ir lietuvių terminologija 130

SVARSTYMAI, SIŪLYMAI
K. Gaivenis. Keletas pastabų apie sistematikos terminiją 138

TERMINIJOS SMULKMENOS IR LEIDINIAI
A. Kaulakienė. Naujausi projekto „Logo mokyklai“ leidiniai 144
J. Gaivenytė-Butler. Naujausi lietuviški terminų žodynai 146
R. Kvašytė. 1996–2000 m. Latvijoje išleistų terminų
žodynų bibliografija 152

Reikalavimai straipsnių autoriams 158

S A N T R A U K O S

KĄ JABLONSKIS PADARĖ GEOGRAFIJAI IR KAS SU TUO DAROMA

Pirmąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę bendrinės kalbos (ir terminologijos) tėvas Jonas Jablonskis 1918 m. pasitiko su lietuviškais geografijos terminais dienovidinis, pusiaujas, ašigalis, atogrąža, vandenynas, žemynas, ledynas, ugnikalnis, akiratis. Tačiau tada nebuvo geografijos terminų žodyno ir bendrinės kalbos norminamojo žodyno, todėl jie nespėjo gerai įsitvirtinti. Sovietmečiu, lietuvių kalbai tarptautinių žodžių vartojimu artėjant prie rusų kalbos, juos ėmė stelbti vadinamieji tarptautiniai terminai meridianas, ekvatorius, polius, tropikas, okeanas, kontinentas, glečeris, vulkanas, horizontas. Jablonskio buvo daryta panašiau į lenkų ir vokiečių kalbas, kuriose žymu kalbos gryninimas (purizmas). Rusų kalboje rusiškų atitikmenų čia mažai – tik материк – континент, ледник – глетчер, кругозор – горизонт. Antrojoje nepriklausomybėje reiškiasi inercija – geroms permainoms reikia daug pastangų. Jablonskio sulietuvinti matematikos terminai išliko beveik nepajudinti. Tai lėmė ne tiek matematinio protavimo griežtumas, kiek sociolingvistinės priežastys – šios terminų grupės vartojimo uždarumas.

TERMINIZACIJA: SEMANTINIAI DARINIAI IR VERTINIAI

Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrines kalbos ir tarmių žodžiai, o kitu atveju – gretimų sričių terminai. Pavadinimas paprastai perkeliamas, kai vienos žodžio reikšmės pagrindu sudaroma kita reikšmė. Tokia reikšmė yra semantinis darinys.
Tačiau gana sunku nustatyti, kuris terminas yra terminizuotas ar transterminizuotas, ypač kai svetimkalbės sememos pavadinamos savomis leksemomis. Tuomet atsiranda semantiniai vertiniai.
Kompiuterijos terminų mikrosistemos narius – kartą, šeimą – galima laikyti ir tarptautiniais semantiniais vertiniais, ir transterminizuotais sociologijos terminais.

SINONIMINIAI „MEDICINOS ENCIKLOPEDIJOS“ TERMINAI

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalboje vartojamų tarptautinių ir lietuviškų medicinos terminų sinonimija. Medžiaga surinkta iš dvitomės „Medicinos enciklopedijos“ (Vilnius, 1991, 1993). Joje yra 291 tą pačią sąvoką įvardijanti sinoniminių terminų eilutė. „Medicinos enciklopedijoje“ dažniausiai pagrindiniu laikomas vienažodis tarptautinis terminas (179 sinoniminių terminų eilutės), o jo lietuviški sinonimai būna nevienodos sudėties – vienažodžiai arba sudėtiniai. Daugiausia yra atvejų, kai vienažodį tarptautinį terminą atitinka sudėtinis dvižodis ir vienažodis lietuviškas sinonimas (80 ir 60 sinoniminių terminų eilučių, pvz.: adventicija, išorinis dangalas, paramnezija, apgauli atmintis; anestezija, nejautra, maliarija,drugys). Pirmybė lietuviškam terminui teikiama gerokai rečiau (111 sinoniminių terminų eilučių). Pagrindinis lietuviškas terminas būna vienažodis arba sudėtinis. Jo tarptautiniai sinonimai yra vienažodžiai. Daugiausia atvejų, kai lietuviškas terminas yra vienažodis (74 sinoniminių terminų eilutės, pvz.: apsinuodijimas, intoksikacija, ištrauka, ekstraktas), kai dvižodis ar trižodis – mažiau (27 ir 5 sinoniminių terminų eilutės, pvz.: plaučių uždegimas, pneumonija; karštį mažinantys vaistai, antipiretikai).

1901 M. PETRO KRIAUŠAIČIO „LIETUVIŠKOS KALBOS GRAMATIKOS“ KALBOS MOKSLO TERMINAI

Straipsnyje apžvelgiamas pirmojoje lietuviškoje norminamojoje lietuvių kalbos gramatikoje – Petro Kriaušaičio (tai žymaus kalbininko Jono Jablonskio slapyvardis) „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (Tilžė, 1901) – vartojamų terminų pateikimas, nagrinėjami terminų sinonimai bei variantai ir sandaros bei darybos dalykai, gvildenamas tų terminų likimo klausimas. Atkreiptas dėmesys, kad daugmaž prie trečdalio terminų skliaustuose yra pridėti jų lotyniški atitikmenys, kurie gali būti laikomi lietuviškų terminų reikšmės aiškinimais. Apytikriai pusė šios gramatikos terminų tebėra vartojama kaip lietuvių kalbos morfologijos (jų gramatikoje daugiausia), fonetikos, sintaksės ar bendrieji kalbotyros terminai ir dabar.

J. BALČIKONIO KALBOTYROS TERMINŲ ANTONIMAI

Šiame straipsnyje tiriami J. Balčikonio darbuose vartoti kalbotyros terminų antonimai. Medžiaga tyrimui rinkta iš J. Balčikonio „Rinktinių raštų“ ir rankraštinio J. Otrembskio „Lietuvių kalbos gramatikos“ vertimo.
Ištyrus 142 antonimų poras kalbotyros terminų sistemoje, nustatyta, kad terminų reikšmės priešybė kuriama dviem būdais: leksiniu ir darybiniu. Tirtoje terminijoje vyrauja darybinių antonimų poros (44,44% visų antonimų). Priešingą reikšmę jiems suteikia priešdėliai, rečiau – priešingos reikšmės sudurtinių terminų šaknys.
Beveik tokie pat gausūs leksiniai antonimai – jie sudaro 40,28% antonimų. Jie žymi arba dichotominiu principu skiriamas sąvokas (susiję kontradikcinės priešybės santykiu), arba ribines terminų lauko sąvokas (susiję kontrarinės priešybės santykiu). Jiems artimas trečiasis terminų antonimų tipas – terminologinės reikšmės antonimai (15%). Šio tipo antonimai skiriami tik terminologijos sistemoje, nes jų priešybę kuria ne leksinė, bet terminologinė reikšmė. Paprastai jie žymi viena kitai priešinamas sąvokas.

TEISĖS TERMINIJOS PADĖTIS LIETUVOJE 1918 – 1940 METAIS

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę lietuvių kalba pirmą kartą pateko į valstybės valdymo ir kitas viešojo gyvenimo sritis. Prireikė lietuviškos teisės terminijos, kurią nedelsiant buvo imtasi kurti. Straipsnyje pateikiama įvairių su teisės terminija susijusių kuriamųjų ir norminamųjų darbų 1918–1940 metais apžvalga. Darbe bene pirmą kartą plačiau pristatomas rankraštinis 1920 m. teisės terminų žodynas. Nemažai dėmesio skiriama ir organizuotai dirbtai teisės terminijos norminamajai veiklai – aprašomi Terminologijos komisijos prie Švietimo ministerijos (1921–1926) ir Valstybės Tarybos Terminologinės komisijos (1939–1940) nuopelnai teisės kalbai. Pateikiama įvairių teisės terminologijos duomenų iš to meto spaudos. Supažindinama su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje saugomu teisės terminų sąrašo mašinraščiu. Užsimenama ir apie galimai nuslėptus pirmojo spausdinto teisės terminų žodyno („Teisinių terminų žodynas“. Sud. A. Žiurlys. V., 1954 m.) autorius ir šaltinius. Straipsnyje norima pabrėžti, kad būtent 1918–1940 metais buvo padėti lietuvių teisės terminijos pamatai.

L. IVINSKIO MINERALOGIJOS NAUJADARAI

L. Ivinskis (1810–1881) pirmojoje savo rankraščio „Prigimtūmenė“ dalyje pateikė per 400 geografijos ir mineralogijos terminų. Jo pateikti mineralogijos naujadarai sudaro per penktadalį visų šioje dalyje pateiktų terminų. Šiek tiek daugiau nei pusę L. Ivinskio naujadarų sudaro vediniai, o likusią dalį – dūriniai. Vedinių grupėje daugiausia sudaryta priesagų vedinių mineralams pavadinti. L. Ivinskis vedinius darė ne tik su dariais lietuvių kalbos darybos formantais, pvz.: priesagomis -enis, -enė, -ainis, -ūnas, priešdėliu pa-, bet ir su menkai dariais, pvz.: priesagomis –ėtras, -einis, -eitis, -ėtis, priešdėliais pro-, san-. Jo sudaryti sudurtiniai terminai atitinka dariausius dabartinės lietuvių kalbos dūrybos tipus, tačiau daugelio dūrinių sandų pamatiniai žodžiai yra neįprasti ir nebūdingi bendrinei lietuvių kalbai, pvz.: kūlis, kalkis, gelžis, skiltis.
L. Ivinskio sukurti mineralų pavadinimai praktiškai neprigijo ir dabartinėje terminologijoje nevartojami, matyt, ne vien dėl to, kad „Prigimtūmenė“ nebuvo išspausdinta ir plačiau nežinoma, bet ir dėl to, kad kai kurie jo naujadarai buvo neįprasti, netiksliai motyvuoti.

IŠ ŽODŽIO MOKINYS ISTORIJOS

Paprastai laikoma, kad terminą mokinys užrašė Antanas Juška XIX a. antrojoje pusėje ir įteisino Jonas Jablonskis.
Straipsnyje pateikiame duomenų, kad mokinys fiksuotas jau XVII a. Konstantino Sirvydo ir XVIII a. Mažosios Lietuvos rankraštiniame vad. Krauzės vokiečių–lietuvių kalbų žodyne.

UŽSIENIO TERMINOLOGIJOS MOKYKLŲ APŽVALGA 

Straipsnyje supažindinama su dviem pagrindinėmis terminologijos mokyklomis: Vienos ir rusų. Apžvelgiami svarbiausi Vienos mokyklos pradininko austrų mokslininko E. Wüsterio ir jo pasekėjų darbai. Nagrinėjami rusų terminologijos mokyklos plėtros etapai, pristatomi pagrindiniai rusų terminologijos mokyklos centrai ir ten dirbantys mokslininkai. Be to, straipsnyje aptariami ir Čekijoje, Kanadoje bei Skandinavijos šalyse veikiantys terminologijos centrai ir grupės.

TARPTAUTINIS BOTANIKOS NOMENKLATŪROS KODEKSAS IR LIETUVIŲ TERMINOLOGIJA

Straipsniu siekiama parodyti, kokią įtaką Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas (TBNK) daro lietuvių terminologijai. Lietuviškų botanikos terminų sistematika yra darni ir sisteminga, nes botanikos terminų komisija kuria ir normina terminus pagal visas TBNK taisykles ir patarimus.

KELETAS PASTABŲ APIE SISTEMATIKOS TERMINIJĄ

Straipsnyje kalbama apie biologijos sistematikos terminiją. Aptariami terminologijos trūkumai, siūloma taisyklingų terminų.

NAUJAUSI PROJEKTO „LOGO MOKYKLAI“ LEIDINIAI

Straipsnelyje pristatomos dvi Atviros Lietuvos fondo projekto „Logo mokyklai“ knygos, minimi šiose knygose įdėti terminų žodynėliai. Knygos giriamos už taisyklingą kalbą.

NAUJAUSI LIETUVIŠKI TERMINŲ ŽODYNAI

Anotuojami 2000 m. išleisti terminų žodynai.

1996–2000 M. LATVIJOJE IŠLEISTŲ TERMINŲ ŽODYNŲ BIBLIOGRAFIJA

Lietuvos terminologams ir besidomintiems terminija įvairių sričių specialistams pateikiamas gana išsamus Latvijoje išleistų terminų žodynų sąrašas.