17-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Vaclovas Aliulis – „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėjas
This page is only available in Lietuvių. Gimtųjų žodžių apkabintas, Aš gyvas kalboje (Justinas Marcinkevičius. „Gimtoji kalba“) Kunigas, marijonas, vertėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas Vaclovas Aliulis, kurio gimimo šimtmetį minime šių metų kovo 14 d., žodynininkams pirmiausia brangus ir svarbus kaip be galo kruopštus, darbštus, atsakingas ir patikimas „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau LKŽe) žodžių rinkėjas. Atsiminimų knygoje „Vieno žąsiaganio istorija“ (2007) V. Aliulis taip prisimena savo žodžių rinkimo pradžią: „1949 m. rudenį atvažiavęs į Paringį, aplankiau kaimyną, Ceikinių kleboną. Tai buvo šaunusis tėvas jėzuitas Jonas Paukštys (1899–1965), buvęs Žvaigždės redaktorius. Jis mane pamokė rinkti žodžius Didžiajam lietuvių kalbos žodynui. O rinkti tame Lietuvos kampe buvo ką! Nors nemaža svetimybių, ypač per baltarusių kalbą atėjusių, bet ir įdomiausios darybos, gražiausių šaknų lietuviški žodžiai, kokių niekur kitur negirdėsi“ (Aliulis 2007: 39). Pasižvalgius po didžiojo žodyno Pagrindinę kartoteką (toliau LKŽP) galima rasti ne vieną dešimtį Jono Paukščio užrašytų kortelių. Aldono Pupkio monografijoje „Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ apie šį žodžių rinkėją randame tokią informaciją: „Paukštys Jonas, spėjamas žodžių rinkėjas, neminimas skelbtuose rinkėjų sąrašuose. J. Paukščio vardu 1933–1934 m. archyviniuose žodžių rinkėjų sąrašuose nurodyta priėmus 105 žodžius. Galbūt tai būtų kunigas jėzuitas Jonas Paukštys“ (399). Tačiau LKŽP duomenys rodo, kad nemažai J. Paukščio iš Ceikinių užrašytų kortelių yra ir vėlesne data (daugiausia rasta 1949 m. užrašytų lapelių). 1 pav. Jono Paukščio iš Ceikinių užrašytos kortelės. Išmokęs iš Jono Paukščio užrašyti žodynui žodžius, V. Aliulis šio darbo pamokė ir savo brolį girininką Vladą: „Žodžių rinkimo pamokiau ir savo mylimiausiąjį brolelį Vladą. Jis, jau
16-03-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 metų pradžioje minėjome 250-ąsias Ambroziejaus Pabrėžos gimimo metines. Jis vadinamas lietuvių botanikos tėvu, yra pirmojo lietuviško (žemaitiško) geografijos vadovėlio autorius, medicinos veikalų rašytojas. Knygoje „Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambroziejaus Pabrėžos“ autentiška rašyba skelbiamas vienas iš paties A. Pabrėžos sudarytų pamokslų rinkinių. Tai 1799–1831 metais įvairiose Žemaitijos vietose sakyti 48 pamokslai (ne visi jie įvardyti kaip pamokslai). Daugiausia pamokslų sakyta Salantuose – 15, Kretingoje ir Mosėdyje – po 8, Švėkšnoje – 5, Palangoje – 2, po vieną – Alsėdžiuose, Kuliuose, Telšiuose, Vėžaičiuose, vienas sakytas Prūsijos Lietuvos katalikams Drangauskinėje. Trijų nenurodyta vieta ir data. Knygoje, be A. Pabrėžos pamokslų perrašo, yra dr. Remigijaus Oželio straipsnis, Ritos Šepetytės tekstas apie pamokslų rinkinio kalbos ypatybes, faksimilės pavyzdžiai, rankraščio aprašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, Šventojo Rašto citatų rodyklė. Įsigyti šią knygą galite Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058.
16-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Artėja šv. Velykos. Ta proga kviečiame pradžiuginti savo artimuosius išskirtiniais Lietuvių kalbos instituto leidiniais. Nuo kovo 15 iki balandžio 9 d. galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygų su velykinėmis nuolaidomis! Nuolaidos siekia net iki 50 proc.! Mūsų knygyne rasite įvairių žodynų, monografijų, kalbos praktikos knygų, mokslo žurnalų, kompaktinių diskų ir daugybę kitų leidinių.
15-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kovo 14 dieną Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro bendruomenė minėjo gražią sukaktį – lygiai prieš 100 metų buvo įsteigta pirmoji Terminologijos komisija Lietuvoje. Pirmasis Komisijos posėdis įvyko 1921 m. balandžio 21 d. „Tai buvo pirma valstybės rūpesčiu sudaryta Terminologijos komisija, nuo kurios veiklos prasidėjo organizuota lietuvių terminijos tvarkyba. Komisijos darbo tvarka, kai terminų rinkinius parengia tam tikrų sričių specialistai, o toliau terminai svarstomi kartu su rengėjais ir kalbininkais, išlikusi iki šių dienų“, – rašoma mūsų instituto direktorės dr. Albinos Auksoriūtės parengtame straipsnyje „Terminologijos komisijos (1921–1926) veiklos apžvalga“. Kviečiame paskaityti šią publikaciją ir sužinoti įdomių faktų apie minėtos komisijos įkūrimo aplinkybes, sudėtį, kaitos priežastis ir priimtus terminus: http://bit.ly/2OQXzCT
05-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kaip grįžę iš užsienio į Lietuvą vaikai jaučiasi čia, Lietuvoje, kaip juos sutinka Lietuvos mokykla, kaip tėvai galėtų padėti vaikams lengviau įveikti integracijos procesus, kas sugrįžusiems į Lietuvą vaikams tampa didžiausiais iššūkiais adaptuojantis Lietuvos švietimo sistemoje. Pastaraisiais metais išlieka didelė grįžtamoji migracija, vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje. Statistikos duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių (20 412) Lietuvos piliečių, tarp jų 1 540 vaikų iki 18 metų, mokyklinio amžiaus – 302 vaikai. Mokinių registro duomenys rodo, kad užsienyje augę vaikai mokosi beveik visose Lietuvos savivaldybėse, didžiausia dalis – pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse. Nors terminas grįžę iš užsienio vaikai yra apibendrinantis, įprastai vartojamas kalbant apie visus grįžusių iš užsienio šeimų vaikus – ir tuos, kurie gimė Lietuvoje, lankė čia darželį ar mokyklą ir vyresni su šeima išvyko į užsienį, ir tuos, kurie gimė ir augo kitoje valstybėje. Skirtingai nei grįžusiems tėvams, vaikams Lietuva dažnai yra naujas kraštas, kuriame reikia save atrasti, prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, kalbinės aplinkos, išmokti pasinaudoti augant kitoje šalyje įgytomis žiniomis ir patirtimi. Šie vaikai priklauso dviem kultūroms – lietuviškai, kurią perėmė iš šeimos, ir tos šalies, kurioje augo. Trumpai apie tyrimą 2018–2020 m. Lietuvių kalbos institute atlikome tyrimą,[1] kuriuo, be kitų tikslų, norėjome išsiaiškinti pagrindinius kalbinės integracijos veiksnius ir klausimus, su kuriais grįžę iš užsienio mokiniai susiduria. Tyrimo medžiagą sudarė mokinių ir mokytojų klausimynų atsakymų duomenys, mokinių rašiniai, pokalbių su mokiniais ir mokytojais įrašai. Tyrime dalyvavo 86 grįžę iš užsienio 9–15 metų mokiniai
02-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Naujausioje kalbininko Algirdo Sabaliausko knygoje „Iš kur jie?“ itin patraukliu ir šmaikščiu stiliumi pasakojama žodžių atsiradimo istorija. Aptariant žodžių kilmę, kartu atskleidžiama netikėtų jų reikšmių sąsajų, įdomių faktų apie vieno ar kito žodžio patekimo į lietuvių kalbą ar įsitvirtinimo joje aplinkybes. Abėcėlės tvarka atskirai aprašyta apie 300 kasdienėje kalboje vartojamų bendrinių žodžių, svarbesnių ar įdomesnių asmenvardžių bei vietovardžių, nagrinėjama ir kitų, su jais artimesniais ar tolimesniais reikšmės ryšiais susijusių žodžių ar posakių kilmė. Rūpimą žodį ar posakį padeda susirasti knygoje pateikiamos žodžių ir žodžių junginių rodyklės. Įsigyti šią knygą galite Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058. Kaina – 12 Eur.
24-02-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiemet vasario 19 d. minime 200-ąsias Augusto Šleicherio gimimo metines. Garsaus vokiečių filologo gyvenimas ir darbai žymi XIX a. indoeuropeistikos bei lyginamosios kalbotyros metodo apogėjų. Jo asmenybėje regime ir indoeuropeistikos pradininką (kartu su Francu Bopu), ir Čarlzo Darvino aspiracijų vediną genealoginio medžio teorijos (Stammbaumtheorie) kūrėją, ir drąsų indoeuropiečių bei vėlesnes prokalbes rekonstruojantį tyrėją, ir bendrosios kalbotyros puoselėtoją, ir kompetentingą germanistikos, slavistikos, baltistikos teoretiką bei empiriką, savo darbuose sistemingai besiremiantį daugiau negu 60 kalbų duomenimis, ir proginį folkloristą bei kraštotyrininką, ir gabų pedagogą, ir progresyvų žurnalistą, ir aistringą botaniką, ir užsispyrusį sportininką bei patyrusį vertėją. Prahos ir Jenos profesoriaus užmojis yra išskirtinis. Jo gausus palikimas vertinamas, o nuopelnai įprasminami ne tik Lietuvoje, bet ir visuose žemynuose. Dabarties situacija iš dalies yra paveldėta iš XIX a., mat A. Šleicherio darbai buvo verčiami į įvairias kalbas ir intensyviai skaitomi, jam dar gyvam esant. Kiekviena tauta turi nuosavą Šleicherį ir savaip kuria jo įvaizdį. Paprastai garsusis filologas yra įsivaizduojamas kaip niūrus barzdotas ir raukšlėtas ponas. Tokį supratimą lemia pačioje gyvenimo pabaigoje padarytos nuotraukos (atsiradusios populiarėjant fotografijos žanrui), kur įamžintas brandos pasiekęs ir jau pavargęs universiteto profesorius. Ilgainiui per fotografiją atsirado simpatiškas asmenybės kultas, kuris yra gyvybingas iki šių dienų. Jis pasireiškia ne tik mokslo lygmenyje, bet ir tyrėjų, su pagarba žiūrinčių į savo pirmtaką, gyvensenoje. Čekijos skirtinguose universitetuose darbuojasi trys indoeuropeistai, kurie sąmoningai puoselėja A. Šleicherio barzdą. Ta pati mokslo mada palietė mums draugiškus Italijos baltistus, Amerikos indoeuropeistus, Rusijos lingvistus, Vokietijos germanistus ir t. t. Žvelgiant iš lituanistikos (baltistikos) perspektyvos,
19-02-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutą ir visą baltistų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – vasario 10 dieną eidama 88-uosius metus Vokietijoje, Halėje, mirė dr. Gertruda Bense’ė, vokiečių baltistė, senosios lietuvių raštijos tyrėja, ilgametė Berlyno baltistų būrelio, vėliau Baltų studijų draugijos narė. Lietuvos mokslo bendruomenė neteko nuoširdžios bičiulės, lietuvių kalbos mylėtojos, kuri tiesė kultūrinius tiltus, mezgė mokslinius ryšius tarp Vokietijos ir Lietuvos akademinių bendruomenių. Prūsijos Lietuvoje, Pilkalnyje, gimusią dr. Gertrudą Bense’ę su Lietuva nuo vaikystės siejo ypatingas ryšys. Jį lėmė Antrojo pasaulinio karo paženklintos aplinkybės – jos ir artimųjų pasitraukimas iš Prūsijos Lietuvos į Jurbarko kraštą, kur ji keletą metų gyveno ir išmoko lietuvių kalbą. 1951 m. ji išvyko į Rytų Vokietiją, mokėsi Halberstadto gimnazijoje. Vėliau studijavo Halės–Vitenbergo Martyno Liuterio universitete, kur baigė germanistikos, bendrosios ir lyginamosios kalbotyros studijas bei įgijo lietuvių kalbos specialybę. 1961 m. apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę. Per ilgus pedagoginės veiklos metus dr. Gertruda Bense’ė skaitė lyginamosios, bendrosios ir taikomosios kalbotyros dalykus, dėstė baltistikos kursą, mokė praktinės lietuvių kalbos. Šalia pedagoginio darbo dirbo ir mokslinį: parengė mokomąją lietuvių kalbos gramatiką (1991), paskelbė straipsnių gramatinės lietuvių kalbos sistemos klausimais, tyrė vokiečių indoeuropeisto, Halės universiteto profesoriaus Augusto Friedricho Potto (1802–1887) mokslinį palikimą ir lituanistines Halės tradicijas. Kiek vėliau jos moksliniai interesai pakrypo į lietuviškų protestantiškų giesmių istoriją: tyrė Didlaukių lietuvių kunigo Fabijono Ulricho Glazerio (1688–1747) himnodinį palikimą, giesmių genezę. Prūsijos Lietuvos giesmynams skirtą monografiją „Giedojam taw – Wir singen dir“. Zur Textgeschichte der preußisch-litauischen Gesangbücher im 18. Jahrhundert (2001) ji