31-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto knygyną pasiekė naujausias, aštuntas, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ yra svarbiausias mūsų kalbos žodžių norminamasis ir teikiamasis leidinys. Šis žodynas yra naudingas ir reikalingas visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat mokytojams, moksleiviams ir abiturientams. Žodynas rengtas kaip kalbos patarėjas visiems pasaulio lietuviams ir tiems kitataučiams, kurie lietuviškai yra išmokę ar dar tik mokosi. Išskirtiniai aštunto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimo bruožai yra šie: priedas papildytas 200 naujų žodžių iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“; grąžinti kai kurie anksčiau nenorminiais laikyti žodžiai, kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pripažino vartotinais bendrinėje kalboje; pagal VLKK nutarimus sutvarkyta žodžių rašyba ir kirčiavimas; atnaujintas nuorodinis žodžių aiškinimas; grąžinti kai kurie žodžiai, kurių septintame žodyno leidime atsisakyta dėl spausdintinio leidinio apimties ribojimo. Aštunto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimo tekstą tvarkė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centre sudaryta grupė – Anželika Gaidienė, Danutė Liutkevičienė, Rita Miliūnaitė, Daiva Murmulaitytė, Vilija Sakalauskienė ir Rasuolė Vladarskienė. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė Danutė Liutkevičienė. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ yra universalus – jame atspindimos visos bendrinės kalbos vartojimo sritys, visos vartojamosios jos atmainos, taip pat jame pateikta vartotojams būtina informacija apie teikiamų, norminių žodžių rašybą, kirčiavimą, kaitymą, paaiškintos būdingos žodžių reikšmės, vartosenos pavyzdžiais parodytas žodžių junglumas, įdėtas nemažas pluoštas vaizdingų pasakymų, frazeologizmų, taip pat sudėtinių įvairių sričių terminų. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ teikiniai daug metų yra bendrinės kalbos pavyzdys – jų mokoma mokyklose, jais remiamasi kituose žodynuose, knygų ir kitų spausdinamų tekstų leidyboje, bažnyčiose, visame viešajame
29-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kovo 26 dieną nuotoliniu būdu įvyko nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Administracinės teisės raida ir šių dienų tendencijos“. Renginį organizavo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės institutas. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro mokslininkas dr. Alvydas Umbrasas šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Teisės terminijos tvarkyba prieš 100 metų“. Tai buvo vienintelis lingvistinio pobūdžio pranešimas minėtame renginyje. Dr. Alvydo Umbraso pranešimas „Teisės terminijos tvarkyba prieš 100 metų“ „Konferencijos organizatorių buvau pakviestas kalbėti konferencijoje lietuvių teisės terminijos istorijos aspektais. Kadangi konferencija buvo numatyta kovo mėnesį, pasitaikė tiesiog ideali proga kalbėti apie pirmosios Terminologijos komisijos tvarkytus teisės terminus. Juk 1921 m. kovo 14 d. to meto Ministras Pirmininkas Kazys Grinius ir švietimo ministras Kazys Bizauskas pasirašė Terminologijos komisijos sudarymo įsakymą (paskelbtas „Vyriausybės žiniose“ 1921 m. kovo 29 d.). Taigi konferencijos dieną buvo prabėgę lygiai 100 metų (vos su keleto dienų paklaida) nuo tada, kai pirmą kartą lietuviškų terminų tvarkybos reikalams buvo sudaryta oficiali komisija, turėjusi apimti įvairias sritis. Įsakyme numatyta nemažai mažesnių komisijėlių, tarp jų buvo komisijėlė, skirta teisės mokslui. Ši sukaktis paskatino žvilgtelėti į to meto teisės terminų tvarkybą, teisės terminijos problemas nepriklausomybės pradžioje“, – įspūdžiais po konferencijos dalijosi dr. Alvydas Umbrasas. Už dalyvavimą mokslinėje-praktinėje konferencijoje Terminologijos centro mokslininkas gavo padėką iš renginio organizatorių.
29-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras kviečia į nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Numatomos mokslinių seminarų temos: - Balandžio 6 d. 14 val. „Bendrieji transkripcijos principai. TFA ženklų sistemos apžvalga. Lietuvių tarmių garsiniams vienetams siūlomi TFA simboliai“. - Gegužės 4 d. 14 val. „Aukštaičių tarmių transkripcija TFA simboliais: apžvalga ir sudėtingesnių atvejų analizė“. - Birželio 1 d. 14 val. „Žemaičių tarmių transkripcija TFA simboliais: apžvalga ir sudėtingesnių atvejų analizė“. Lektorė: doc. dr. Rima Bakšienė. Organizatorius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras. Seminarai nuotoliniu būdu vyks platformoje „Zoom“. Registruotis kviečiame iki balandžio 2 dienos. Registracijos formą rasite čia: https://forms.gle/nrgY4dorEoUBofx8A Informacija apie prisijungimą seminaro dalyviams el. paštu bus atsiųsta balandžio 2 dieną.
29-03-2021
This page is only available in Lietuvių. 2020-ieji metai buvo pirmi tokie metai Instituto gyvenime, kai didžiąją jų dalį teko visiems dirbti nuotoliniu būdu, teko prisitaikyti ne tik prie naujų darbo sąlygų, bet ir prie pasikeitusio mūsų visų gyvenimo. Praėję metai buvo rinkimų metai, džiugu, kad pavyko visiems susirinkti ir išrinkti naują Mokslo tarybą ir Darbo tarybą, per tą mažiau nei pusmetį abi Tarybos jau suspėjo nuveikti nemažai darbų. Mokslo tarybos pirmininkei akademikei profesorei habil. dr. Grasildai Blažienei, Darbo tarybos pirmininkei doc. dr. Rimai Bakšienei ir Tarybų nariams nuoširdžiai dėkoju. Mokslo taryba sudarė Instituto mokslo veiklos strategijos darbo grupę, kuri analizuoja Instituto mokslinės veiklos kryptis, padalinių veiklą, mokslo sklaidą, o baigusi darbą pateiks rekomendacijų, ne tik apibendrindama esamą Instituto situaciją, įvertindama vidaus ir išorės stiprybes, galimybes ir grėsmes, bet ir pateiks siūlymų dėl tyrimų tęstinumo, naujų ir aktualių tyrimų krypčių plėtros, padalinių veiklos efektyvumo, mokslinio potencialo stiprinimo, mokslo sklaidos gerinimo ir kitų aktualių Instituto veiklos dalykų. Nuoširdžiai dėkoju visiems šios darbo grupės nariams už kruopštų darbą, idėjas, mintis ir tam skiriamą laiką. Dėkoju visiems Lietuvių kalbos instituto darbuotojams už susikaupimą, susitelkimą, kantrybę ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis atliktus darbus. Direktorė dr. Albina Auksoriūtė Visą 2020 metų Lietuvių kalbos instituto veiklos apžvalgą rasite čia.
23-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Saulėtą kovo 23 dienos popietę Lietuvių kalbos institutą pasiekė liūdna žinia – netekome lietuvių kalbininko, pedagogo, prozininko Jono Šukio, dirbusio tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute. J. Šukys gimė 1935 m. kovo 25 d. Miežiškiuose (Panevėžio apskr.). 1957 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1957–1964 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1968–1972 m. dėstė Vilniaus universitete, 1972–1987 m. dirbo žurnalo Mūsų žodisredakcijoje, 1987–1989 m. – Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, 1989–1994 m. – Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute. 1994–2001 m. J. Šukys dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, 1996–1997 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Kalbininkas dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiuose ir taisė kalbėtojų kalbos klaidas. Parašė kalbos praktikos veikalų, mokslo populiarinimo knygų. Jo žvilgsnis buvo nukrypęs ir į grožinės literatūros knygas vaikams. Taip pat parengė lietuvių kalbos vadovėlių, paskelbė straipsnių kalbos kultūros, pontininkų ir vakarų puntininkų tarmių sintaksės ypatybių temomis. 2008 m. J. Šukys atnešė į Lietuvių kalbos institutą vieną svarbiausių savo darbų – monografijos Miežiškių šnekta. Pietų panevėžiškiai, kuriai medžiaga rinko 1956–1996 m., rankraštį. Šis rankraštis su autoriaus korektūra yra saugomas Lietuvių kalbos institute. J. Šukio darbai bus skaitomi, drauge prisimenant ir patį autorių.
22-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kovo 5 ir 19 dienomis Lietuvių kalbos institutas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija surengė du nemokamus nuotolinius seminarus „Teoriniai ir praktiniai sudėtingesnių skyrybos taisyklių aspektai“, kuriuos vedė Klaipėdos universiteto prof. dr. Albinas Drukteinis. Abiejuose seminaruose dalyvavo apie 100 mokslininkų, redaktorių ir kitų kalbos specialistų. Per pirmąjį seminarą profesorius dėstė apie sintaksinius ir komunikacinius požymius formuluojant vienarūšių, aiškinamųjų sakinio dalių ir įterpinių skyrimo taisykles, taip pat panagrinėjo nepilnos struktūros šalutinių dėmenų ir sutrauktų aplinkybių kaip skyrimo požymius. Antrasis seminaras buvo skirtas išskiriamų sakinio dalių santykiui su šalia jų pavartotais sakinio elementais ir mokslinio teksto skyrybos ypatumams nagrinėti. Dalyviai, išklausę abiejų seminarų medžiagą, gavo dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus. Daugelis jų dėkojo prof. dr. A. Drukteiniui už įdomų ir turiningą seminarą: „Nuoširdžiausiai dėkoju už surengtus A. Drukteinio seminarus – jie visada informatyvūs, konkretūs, naudingi.“ „Dėkoju už naudingą ir įdomų seminarą.“ „Labai ačiū už naudingą seminarą. Tikiuosi ir ateityje naudingų, aktualių seminarų, tuo labiau, kad galima mokytis darbo vietoje.“ „Ačiū VLKK ir LKI už tai, kad surengėte šiuos seminarus. Su prof. A. Drukteinio aptartais atvejais tenka susidurti, ir turbūt ne taip jau retai, tad buvo tikrai naudinga išgirsti išsamesnius jų komentarus ir peržvelgti konkrečius pavyzdžius.“ „Labai džiugu, kad organizuojate tokius taip reikalingus seminarus.“ „Nuoširdžiai dėkoju už puikius seminarus ir gautą naudingą informaciją.“
19-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas ir Lietuvių kalbos institutas skelbia Filologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursą. Kovo 22 d. skelbiamas filologijos mokslo krypties (H 004) disertacijų tematikų konkursas kalbotyros ir literatūrologijos mokslinių tyrimų kryptyse. Kalbotyra: Tekstynų lingvistika ir kalbos technologijos [Corpus Linguistics and Language Technologies]; Etnolingvistika [Ethnolinguistics]; Lietuvių kalbos ir kalbotyros istorija, rašytinis kalbos paveldas [History of the Lithuanian Language and Linguistics, Research on the Lithuanian Written Heritage]; Socialinė ir psichologinė lingvistika [Social and Psychological Linguistics]; Semantika ir pragmatika [Semantics and Pragmatics]; Teksto lingvistika, stilistika ir poetika [Text Linguistics, Stylistics and Poetics]; Kalbos struktūra, vartosenos ir normos tyrimai (kalbos politika) [Language Structure, Research into Usage and Standards (Language Policy)]; Kalbų ir kultūrų ryšiai [Linguistic and Cultural Relations]. Literatūrologija: Literatūros istorija ir kultūros kontekstai [Literary History and Cultural Contexts]; Komparatyvistinės ir interdisciplininės literatūros [Comparative and Interdisciplinary Literature Studies]; Literatūros tyrimo metodologijų problemos [Methodological Issues in Literary Research]; Vaikų ir jaunimo literatūros problemos [The Issues of Children’s and Youth Literature]; Literatūrinio vertimo ir teorijos metodologija [Literary Translation, Theory and Methodology]. Taip pat nuo kovo 22 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Kandidatas į doktoranto vadovus turi atitikti ne žemesnius nei vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimus ir dalyvauti doktorantūros procese, tarptautinėje mokslinėje-ekspertinėje veikloje. Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams (įskaitant ir esančius akademinėse atostogose). Kandidatai į doktorantų vadovus pateikia šiuos dokumentus: prašymą dalyvauti konkurse; gyvenimo aprašymą; mokslinių publikacijų ir kitos veiklos sąrašą. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo
19-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kovo 18 dieną nuotoliniu būdu buvo surengtas dr. Olgos Mastianicos-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Jurgitos Venckienės (Lietuvių kalbos institutas) parengtos knygos – Mečislovas Davainis-Silvestraitis, „Dienoraštis“, 1904–1912 m. – pristatymas. Renginį vedė Lietuvos mokslų akademijos akademikas Domas Kaunas. „Labai džiugu, kad mūsų su dr. Olga Mastianica-Stankevič parengtas Mečislovo Davainio-Silvestraičio 1904–1912 metais Vilniuje rašytas dienoraštis jau sulaukė skaitytojų, sukėlė tiek įvairių įspūdžių, klausimų, net diskusijų. Tai, kad įvairių sričių specialistai – kalbininkai, istorikai, knygotyrininkai ir kiti – šioje knygoje randa sau svarbių, įdomių aspektų, yra geriausias įvertinimas. Akademikas Domas Kaunas sutiktuvių metu knygą pavadino maža Davainio-Silvestraičio ir jo epochos enciklopedija – kviečiu ja naudotis!“, – įspūdžiais po knygos pristatymo dalijosi Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslininkė dr. Jurgita Venckienė. Akimirkos iš knygos sutiktuvių.
19-03-2021
This page is only available in Lietuvių. Kovo 17 dieną Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės Nida Poderienė ir dr. Aurelija Tamulionienė susitiko su Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos mokytojais. Susitikimo metu buvo net tik pristatyti tyrimo „Kitų kalbų poveikis mokinių lietuvių kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimybės“ rezultatai, bet ir ieškota sprendimų, kaip įveikti grįžusių iš užsienio mokinių atskirtį, kaip palengvinti sugrįžusių į Lietuvą vaikų integracijos procesus. Dėkojame Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos administracijai ir mokytojams už dalyvavimą ir tikimės, kad ir ateityje sėkmingai bendradarbiausime!