News

This page is only available in Lietuvių. Šiemet Lietuvos mokslo pasaulis turėtų gausiomis konferencijomis ir kitais renginiais minėti garsaus ir Lietuvai ypač nusipelniusio vokiečių mokslininko Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) 170 metų jubiliejų. Susirinktų gausus baltų filologijos ir archeologijos tyrėjų būrys, jų studentai ir daugybė kitų šviesuolių, įskaitant ir Klaipėdos krašto istorijos, kultūros žinovus ir mylėtojus bei Karaliaučiaus universiteto istorijos tyrėjus. Nors jo vardas minimas daugybėje mokslo publikacijų, tačiau, net praėjus daugiau kaip trims posovietinio ignoravimo dešimtmečiams, dar neatidavėme garbės skolos šiam didžiam vyrui. Adalbertas Becenbergeris gimė 1851 m. balandžio 14 d. Kaselyje (Vokietijoje), kilmingoje Heseno žemės giminėje, mokėsi Kaselio licėjuje. Nuo jaunumės traukiamas filologijos ir filosofijos, pasirinko germanistikos studijas Getingeno universitete, kuris garsėjo kaip humanitarinių mokslų centras. Kurį laiką tobulinosi Miuncheno universitete ir susidomėjo indoeuropeistika. Grįžęs į Getingeną ir įgijęs filosofijos daktaro laipsnį, dvidešimt trejų metų tapo docentu ir paragintas indoeuropeisto Augusto Fiko (August Fick) pradėjo gilintis į baltų kalbas, ypač lietuvių. Susidomėjimas lietuvių kalba nebuvo atsitiktinis ‒ Franco Bopo (Franz Bopp), Augusto Šleicherio (August Schleicher) ir kitų kalbininkų tyrinėjimai paskatino vienu metu keliuose mokslo centruose skirti daugiau dėmesio lyginamajai kalbotyrai ir ieškoti indoeuropiečių protėvynės. Komparatyvistikai reikėjo baltų kalbų specialistų, kurių Lietuva ir Latvija, priklausiusios carinei Rusijai, dar neturėjo. Jurgio Gerulio žodžiais, „pakluso B[ecenbergeris] Lietuvos negaištančiam labui. Radosi mums vyras, apdovanotas ypatinga jėga ir retai teregimu pasiekimu darbuose“. Atsisakęs vietos Strasbūro universitete, mokslininkas 1880 m. atvyko į Karaliaučių ir 42 gyvenimo metus uoliai dirbo universitete, atsiduodamas baltų kalbų ir kultūrų tyrinėjimams. Nors tuo metu Karaliaučius neabejotinai buvo Rytprūsių kultūros centras, suvienytoje Vokietijoje jo

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 27 d. 11 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuotoliniu būdu (tiesioginė transliacija per „YouTube“) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „(Ne)atrasti Panevėžio regiono kalbos turtai: Petrui Būtėnui – 125-eri“. Tai bene vienas solidžiausių Lietuvių kalbos dienų, jau ne vienus metus vykstančių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, ir Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių Panevėžio regione. Ši konferencija svarbi ir lietuvių kalbotyros istorijai kaip pirmasis toks iškilus renginys, skirtas kalbininko, etnologo, pedagogo Petro Būtėno (1896 06 27–1980 10 04), kilusio iš Dovydų k. (Pasvalio r.), nuo 1925 m. gyvenusio ir dirbusio Panevėžyje, 1944 m. vasarą pasitraukusio į Vakarus, atminimui pagerbti ir iki šiol beveik netyrinėtam kūrybiniam ir moksliniam palikimui įvertinti. Pranešimus konferencijoje skaitys mokslininkai lingvistai ir kalbos bei kultūros istorija besidomintys tyrėjai iš Latvijos universiteto (akad. dr. Anna Stafecka, Latvių kalbos institutas; asoc. prof. dr. Edmundas Trumpa, Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyrius), Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro (vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė; darbuotojai dr. Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Vilija Ragaišienė), Lietuvių kalbos draugijos (pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“; Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Greta Kėvelaitienė, Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius) ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos (Sigitas Kanišauskas, Vartotojų aptarnavimo centro Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyrius). Šių pranešimų pagrindu parengti straipsniai vėliau bus išspausdinti kolektyvinėje monografijoje „Kultūros studijos Panevėžyje: Petras Būtėnas“. Konferencijos programa

This page is only available in Lietuvių. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas balandžio 7 d. kvietė į neformalaus Ateities forumo „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ virtualią diskusiją. Joje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkės ir kiti šios srities tyrėjai bei ekspertai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Nuotoliniame susitikime buvo aptarti ilgalaikės Lietuvių kalbos strategijos 2023–2033 m. klausimai. Parengti tokią Strategiją įpareigoja Seimo priimtos Kalbos politikos gairės 2018–2022 m. ir Gairių įgyvendinimo planas, kurį 2019 m. patvirtino Vyriausybė. Virtualioje diskusijoje pasisakė, pranešimus skaitė ir Lietuvių kalbos instituto atstovės: Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė ir Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Dr. Rita Miliūnaitė kalbėjo apie kalbą ideologijų mūšių lauke. „Kalbos ideologijos, kaip ir apskritai ideologijos, – gana rizikinga tema, kuri bemat įaudrina ir poliarizuoja auditoriją“, – teigė bendrinės kalbos normų tyrėja dr. R. Miliūnaitė. Mokslininkė kvietė diskusijos dalyvius pasvarstyti, ką daryti, kad visuomenės diskusijos apie kalbą nebūtų skausmingos, lydimos nesusipratimų ir įžeidinėjimų. Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė pristatė ilgalaikės Lietuvių kalbos strategijos metmenis. „Būtent taikomoji mokslinė veikla turėtų sudaryti sąlygas ateities darbams“, – teigė prof. dr. D. Mikulėnienė. Pranešime buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre yra kuriamas Tarmynas, apimsiantis visus Lietuvos kalbinius variantus ir visas kalbos atmainas. Diskusijoje svarstyti valstybinės kalbos funkcionavimo ir prestižo klausimai, plėtros kryptys, kalbos perspektyvos išeivijoje ir bandyta įvardyti pagrindines gaires ir nuostatas, kuriomis remiantis valstybė galėtų planuoti tolesnę lietuvių kalbos ateitį. Visą diskusiją galite pasižiūrėti čia.

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 6 d. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras pradėjo nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Balandžio 6 d. vyko pirmasis ciklo seminaras – „Bendrieji transkripcijos principai. TFA ženklų sistemos apžvalga. Lietuvių tarmių garsiniams vienetams siūlomi TFA simboliai“. Seminarą vedė doc. dr. Rima Bakšienė. Dalyviai, išklausę pirmąjį ciklo seminarą, dėkojo lektorei doc. dr. R. Bakšienei ir Geolingvistikos centrui už aktualią, naudingą ir aiškiai išdėstytą informaciją, kurią galima praktiškai pritaikyti dirbant su tarmių medžiaga. Antrasis ciklo seminaras vyks gegužės 4 d. Jame lektorė doc. dr. R. Bakšienė apžvelgs ir nagrinės aukštaičių tarmių transkripciją TFA simboliais, išskirdama sudėtingesnius atvejus.

This page is only available in Lietuvių. Šiandien, balandžio 1 dieną, gražų jubiliejų mini kalbininkė, lietuvių onomastikos puoselėtoja dr. Marija Razmukaitė. Nuo 1963 m. ji pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje, nuo 1972 m. darbą tęsė Toponimikos grupėje, vadovaujamoje Aleksandro Vanago, vėliau – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje (iki 2009 m.). Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro bendruomenė sveikindama kolegę kviečia prisiminti ir skaityti publikacijas, skirtas dr. M. Razmukaitės gyvenimui ir lituanistinei veiklai. Prieš dešimtį metų jubiliejaus proga dr. (HP) Kazimieras Garšva paskelbė publikaciją: Marijos Razmukaitės onomastikos darbai. – Kalbos kultūra 84, 2011, 297–302 (skaityti čia). Prieš dvi dešimtis metų kalbininkė Milda Norkaitienė šiltu žodžiu paminėjo dr. M. Razmukaitės mokslinės veiklos metus: Džiugu matyti kolegę metus skaičiuojant nuveiktais darbais. – Gimtoji kalba 6, 2001, 25 (skaityti čia). Dr. Marija Razmukaitė su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto eina per Žirmūnų tiltą. Dr. Marija Razmukaitė su kolegomis dalyvauja konferencijoje.