This page is only available in Lietuvių. Šiemet Lietuvos mokslo pasaulis turėtų gausiomis konferencijomis ir kitais renginiais minėti garsaus ir Lietuvai ypač nusipelniusio vokiečių mokslininko Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) 170 metų jubiliejų. Susirinktų gausus baltų filologijos ir archeologijos tyrėjų būrys, jų studentai ir daugybė kitų šviesuolių, įskaitant ir Klaipėdos krašto istorijos, kultūros žinovus ir mylėtojus bei Karaliaučiaus universiteto istorijos tyrėjus. Nors jo vardas minimas daugybėje mokslo publikacijų, tačiau, net praėjus daugiau kaip trims posovietinio ignoravimo dešimtmečiams, dar neatidavėme garbės skolos šiam didžiam vyrui. Adalbertas Becenbergeris gimė 1851 m. balandžio 14 d. Kaselyje (Vokietijoje), kilmingoje Heseno žemės giminėje, mokėsi Kaselio licėjuje. Nuo jaunumės traukiamas filologijos ir filosofijos, pasirinko germanistikos studijas Getingeno universitete, kuris garsėjo kaip humanitarinių mokslų centras. Kurį laiką tobulinosi Miuncheno universitete ir susidomėjo indoeuropeistika. Grįžęs į Getingeną ir įgijęs filosofijos daktaro laipsnį, dvidešimt trejų metų tapo docentu ir paragintas indoeuropeisto Augusto Fiko (August Fick) pradėjo gilintis į baltų kalbas, ypač lietuvių. Susidomėjimas lietuvių kalba nebuvo atsitiktinis ‒ Franco Bopo (Franz Bopp), Augusto Šleicherio (August Schleicher) ir kitų kalbininkų tyrinėjimai paskatino vienu metu keliuose mokslo centruose skirti daugiau dėmesio lyginamajai kalbotyrai ir ieškoti indoeuropiečių protėvynės. Komparatyvistikai reikėjo baltų kalbų specialistų, kurių Lietuva ir Latvija, priklausiusios carinei Rusijai, dar neturėjo. Jurgio Gerulio žodžiais, „pakluso B[ecenbergeris] Lietuvos negaištančiam labui. Radosi mums vyras, apdovanotas ypatinga jėga ir retai teregimu pasiekimu darbuose“. Atsisakęs vietos Strasbūro universitete, mokslininkas 1880 m. atvyko į Karaliaučių ir 42 gyvenimo metus uoliai dirbo universitete, atsiduodamas baltų kalbų ir kultūrų tyrinėjimams. Nors tuo metu Karaliaučius neabejotinai buvo Rytprūsių kultūros centras, suvienytoje Vokietijoje jo
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 22 d. 10 val. nuotoliniu būdu organizuojamas mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje vykstančių Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių. Mokslinį seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir Raštijos paveldo tyrimų centras. Visą seminaro programą rasite čia. Seminaras nuotoliniu būdu vyks platformoje „Zoom“. Maloniai kviečiame registruotis į seminarą iki balandžio 20 dienos. Registracijos formą rasite čia: https://forms.gle/QRPUMLCCSBYsYXVe9 Informacija apie prisijungimą seminaro dalyviams el. paštu bus atsiųsta balandžio 21 dieną.
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 27 d. 11 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuotoliniu būdu (tiesioginė transliacija per „YouTube“) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „(Ne)atrasti Panevėžio regiono kalbos turtai: Petrui Būtėnui – 125-eri“. Tai bene vienas solidžiausių Lietuvių kalbos dienų, jau ne vienus metus vykstančių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, ir Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių Panevėžio regione. Ši konferencija svarbi ir lietuvių kalbotyros istorijai kaip pirmasis toks iškilus renginys, skirtas kalbininko, etnologo, pedagogo Petro Būtėno (1896 06 27–1980 10 04), kilusio iš Dovydų k. (Pasvalio r.), nuo 1925 m. gyvenusio ir dirbusio Panevėžyje, 1944 m. vasarą pasitraukusio į Vakarus, atminimui pagerbti ir iki šiol beveik netyrinėtam kūrybiniam ir moksliniam palikimui įvertinti. Pranešimus konferencijoje skaitys mokslininkai lingvistai ir kalbos bei kultūros istorija besidomintys tyrėjai iš Latvijos universiteto (akad. dr. Anna Stafecka, Latvių kalbos institutas; asoc. prof. dr. Edmundas Trumpa, Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyrius), Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro (vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė; darbuotojai dr. Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Vilija Ragaišienė), Lietuvių kalbos draugijos (pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“; Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Greta Kėvelaitienė, Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius) ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos (Sigitas Kanišauskas, Vartotojų aptarnavimo centro Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyrius). Šių pranešimų pagrindu parengti straipsniai vėliau bus išspausdinti kolektyvinėje monografijoje „Kultūros studijos Panevėžyje: Petras Būtėnas“. Konferencijos programa
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 12 d. vyks Prahos lingvistinio būrelio posėdis, kuriame Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas čekų kalba skaitys pranešimą „Prūsų kalba intelektualų raštuose: Karolio IV dvare ir husitų Prahoje“. Prūsų kalba yra trečioji ir paskutinė raštu paliudyta baltų kalba. Nuo XVII a. buvo konstatuojama, kad ji yra mirusi. Prūsų kalbos fiksavimo situacija yra specifinė: iš prūsų apgyventos teritorijos kilę kalbos paminklai paženklinti tuo, kad juos (nu)rašydavo žmonės, nemokantys prūsų kalbos. Ir tik pastaruoju metu randama autentiškų prūsų kalbos tekstų, kuriuos toli nuo prūsų žemės sukūrė lotyniškai išprusę ir europietiškai išsilavinę baltai – prūsai. Kol kas turime 1974 m. ir 1992 m. rastus Bazelio ir Kretos kolofonus. Išsamus viduramžių rankraščių katalogavimas, tikimasi, bus rezultatyvus – bus atrasta daugiau panašių paminklų. Kolofonas yra neatskiriama ir labai svarbi viduramžių knygos dalis: tai yra gestas, kuriuo scrīptor užbaigia savo darbą. Tik kolofone, atsiremdamas į knygos intencijas ir jos kalbą, jis gali reikštis individualiai. Lotyniškus filosofinius traktatus vainikuojantys „prūsų kolofonai“ yra lotyniški kolofonai, kurie turi prūsų kalbos dalį, – ji rodo, kad knygą (per)rašė prūsų intelektualas. Bazelio kolofonas pats save datuoja 1369 m., Kretos kolofoną galima patikimai datuoti 1422 m. – tai juos leidžia skirti prie seniausių baltų kalbų paminklų. Ilja Lemeškinas pirmasis pateikė (ir tai yra didžiulis jo nuopelnas) konsistentišką abiejų kolofonų interpretaciją – per visuminės filologijos prizmę suvokė ir išnagrinėjo juos įvairialypio europinio žanro kontekste, kartu įrodė, kad į lotyniškus filosofinius traktatus jie pateko iš tautosakos. Išsamiai ištyręs šiuos kūrinius – sąmoningai sukurtus artefaktus – jis nustatė, kokius istorinius įvykius
This page is only available in Lietuvių. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas balandžio 7 d. kvietė į neformalaus Ateities forumo „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ virtualią diskusiją. Joje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkės ir kiti šios srities tyrėjai bei ekspertai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Nuotoliniame susitikime buvo aptarti ilgalaikės Lietuvių kalbos strategijos 2023–2033 m. klausimai. Parengti tokią Strategiją įpareigoja Seimo priimtos Kalbos politikos gairės 2018–2022 m. ir Gairių įgyvendinimo planas, kurį 2019 m. patvirtino Vyriausybė. Virtualioje diskusijoje pasisakė, pranešimus skaitė ir Lietuvių kalbos instituto atstovės: Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė ir Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Dr. Rita Miliūnaitė kalbėjo apie kalbą ideologijų mūšių lauke. „Kalbos ideologijos, kaip ir apskritai ideologijos, – gana rizikinga tema, kuri bemat įaudrina ir poliarizuoja auditoriją“, – teigė bendrinės kalbos normų tyrėja dr. R. Miliūnaitė. Mokslininkė kvietė diskusijos dalyvius pasvarstyti, ką daryti, kad visuomenės diskusijos apie kalbą nebūtų skausmingos, lydimos nesusipratimų ir įžeidinėjimų. Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė pristatė ilgalaikės Lietuvių kalbos strategijos metmenis. „Būtent taikomoji mokslinė veikla turėtų sudaryti sąlygas ateities darbams“, – teigė prof. dr. D. Mikulėnienė. Pranešime buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre yra kuriamas Tarmynas, apimsiantis visus Lietuvos kalbinius variantus ir visas kalbos atmainas. Diskusijoje svarstyti valstybinės kalbos funkcionavimo ir prestižo klausimai, plėtros kryptys, kalbos perspektyvos išeivijoje ir bandyta įvardyti pagrindines gaires ir nuostatas, kuriomis remiantis valstybė galėtų planuoti tolesnę lietuvių kalbos ateitį. Visą diskusiją galite pasižiūrėti čia.
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto bendruomenė kartu su Lietuvių kalbos draugija, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Jurbarko Konstantino Glinskio teatru maloniai kviečia į nuotolinį renginį, skirtą žodynininko dr. Antano Balašaičio 90-mečiui paminėti. Renginys vyks balandžio 15 d. 15 val. Dr. A. Balašaičio jubiliejuje pranešimus skaitys Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Ieva Girdžiūtė (mokytoja Irmanta Valošinienė), Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė ir Lietuvių kalbos draugijos narė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Sveikinimo žodį tars Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Jurbarko Konstantino Glinskio teatro režisierė Danutė Samienė ir kiti sveikintojai. Visą renginio programą rasite čia.
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 6 d. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras pradėjo nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Balandžio 6 d. vyko pirmasis ciklo seminaras – „Bendrieji transkripcijos principai. TFA ženklų sistemos apžvalga. Lietuvių tarmių garsiniams vienetams siūlomi TFA simboliai“. Seminarą vedė doc. dr. Rima Bakšienė. Dalyviai, išklausę pirmąjį ciklo seminarą, dėkojo lektorei doc. dr. R. Bakšienei ir Geolingvistikos centrui už aktualią, naudingą ir aiškiai išdėstytą informaciją, kurią galima praktiškai pritaikyti dirbant su tarmių medžiaga. Antrasis ciklo seminaras vyks gegužės 4 d. Jame lektorė doc. dr. R. Bakšienė apžvelgs ir nagrinės aukštaičių tarmių transkripciją TFA simboliais, išskirdama sudėtingesnius atvejus.
This page is only available in Lietuvių. Šiandien, balandžio 1 dieną, gražų jubiliejų mini kalbininkė, lietuvių onomastikos puoselėtoja dr. Marija Razmukaitė. Nuo 1963 m. ji pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje, nuo 1972 m. darbą tęsė Toponimikos grupėje, vadovaujamoje Aleksandro Vanago, vėliau – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje (iki 2009 m.). Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro bendruomenė sveikindama kolegę kviečia prisiminti ir skaityti publikacijas, skirtas dr. M. Razmukaitės gyvenimui ir lituanistinei veiklai. Prieš dešimtį metų jubiliejaus proga dr. (HP) Kazimieras Garšva paskelbė publikaciją: Marijos Razmukaitės onomastikos darbai. – Kalbos kultūra 84, 2011, 297–302 (skaityti čia). Prieš dvi dešimtis metų kalbininkė Milda Norkaitienė šiltu žodžiu paminėjo dr. M. Razmukaitės mokslinės veiklos metus: Džiugu matyti kolegę metus skaičiuojant nuveiktais darbais. – Gimtoji kalba 6, 2001, 25 (skaityti čia). Dr. Marija Razmukaitė su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto eina per Žirmūnų tiltą. Dr. Marija Razmukaitė su kolegomis dalyvauja konferencijoje.