28-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Knyga „Švendubrės apylinkių tekstai“ pristato pietų aukštaičiams priskiriamą Švendubrės ir aplinkinių vietovių šnektą. Leidinį sudaro pratarmė, įvadas, išsamia fonetine transkripcija užrašyti tekstai su komentarais, vietovardžių sutrumpinimų, literatūros ir šaltinių sąrašai. Įvade glaustai aptarta Švendubrės kaimo ir jo apylinkių istorija, sinchroninė šnektos situacija, apžvelgtos svarbiausios ir ryškiausios fonetikos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės, ryškesni kalbos vienetų kaitos atvejai. Transkripcija užrašytuose pasakojimuose atsiskleidžia vaizdingo Dzūkijos kampelio istorija, vietinių gyventojų pasaulėžiūra, patirtis ir išgyvenimai, buitis, kasdieniai darbai, papročiai ir tradicijos, šventės, bendruomeniniai ir šeiminiai santykiai, glaudus santykis su gamta ir kt. Pasakojimai užrašyti Švendubrės, Ratnyčios, Mašnyčių, Randamonių, Latežerio ir Kermušijos kaimuose XX a. 7–8 dešimtmetį ir 2019–2020 m.
28-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Knygą „Anykščių apylinkių tekstai“ sudaro įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Anykščių miesto ir jo artimiausių apylinkių istorijos faktai, pateikiama ankstesnių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos tradicinės šnektos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės. Transkribuotuose tekstuose nežymima intonacija, nes prie knygos dedama elektroninė laikmena su autentiškais garso įrašais. Leidinys skiriamas visiems Anykščių krašto žmonėms, taip pat visiems, kas domisi lietuvių kalbos tarmėmis.
28-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Tai mokomoji knyga su elektroninėmis laikmenomis mokytojams ir moksleiviams, padėsianti susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis. Knygoje „Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ rašoma apie šiaurės žemaičių kretingiškių patarmę, kuri paplitusi Kretingos, dalyje Plungės, dalyje Rietavo, dalyje Klaipėdos, dalyje Skuodo rajonų savivaldybėms priklausančių vietovių. Šiaurės žemaičiai kretingiškiai, kaip ir šiaurės žemaičiai telšiškiai, yra tie žemaičiai, kurie ne mokslo kalboje populiariai vadinami dounininkais. Šioje knygoje aptariami svarbiausi šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės bruožai. Visus, besidominčius šiuo kraštu ir jo kalba, turėtų sudominti įvairios tematikos tarminiai pasakojimai, kurių ne vienas prilygsta patyrusių rašytojų kūriniams. Leidinyje taip pat supažindinama su iš šio krašto kilusiais kalbininkais, pateikiama nemažai įvairaus sudėtingumo klausimų, užduočių ir iliustracijų. Išskirtinis padėkos žodis tariamas šiaurės žemaičių patarmės mokovams, kurių pasakojimai ir eilėraščiai yra didžiausia šios knygos vertybė, leidžianti pajusti jų gimtosios tarmės grožį ir šio Žemaitijos krašto dvasią.
28-01-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 metai prasidėjo baltistų netektimis. Iš Šveicarijos pasiekė liūdna žinia. Iškeliavo garsusis Šveicarijos baltistas, tyręs lietuvių ir latvių kalbas, jautrus lietuvių poezijos žinovas Janas Peteris Locheris (1934 m. rugpjūčio 1 d. – 2021 m. sausio 21 d.). Nuo 1960 m. jo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Berno universitetu. Profesorius puikiai mokėjo lietuvių ir latvių kalbas, studijavo slavų kalbas ir literatūrą, gėrėjosi mūsų poezija, rusų literatūra. Jo mokiniai Christophas Zürcheris, Simonas Christenas, Berhardas Wälchlis, kuris dabar yra Stokholmo universiteto profesorius, tęsė savo Mokytojo darbus, pridėdami dar ir kitų kalbų studijas. Reikėtų paminėti ir garsų istoriką, naujosios graikų kalbos tyrėją, poliglotą Ekkardą Wolfgangą Bornträgerį, studijavusį Berno universitete baltų ir slavų kalbas. Tikėtina, kad jis bendravo ir su Janu Peteriu. Profesorius drauge su ištikimu Lietuvių kalbos instituto bičiuliu Latvijos universiteto doc. dr. Edmundu Trumpa tyrė lietuvių ir rusų kalbų tarmių sintaksės ypatumus. Jo mokinys buvo ir kurį laiką Lietuvių kalbos institute dirbęs Markus Roduneris, pasukęs lietuvių grožinės ir mokslinės literatūros vertėjo į vokiečių kalbą keliu. Jano Peterio Locherio laikais baltistika kaip atskira specialybė užėmė deramą vietą Berno universitete. Kai 1999 m. Profesorius tapo emeritu, baltistikos specialybė buvo panaikinta. 2008 m. Lietuvių kalbos institutas drauge su Šveicarijos lietuvių bendruomene organizavo tikrai šaunią konferenciją, kuria buvo siekiama įkvėpti šveicarų kalbininkus vėl mesti rimtą žvilgsnį į baltistiką. Profesorius su pasididžiavimu ir apgailestavimu rodė jo sukauptą biblioteką Berno universitete, labai išgyveno dėl baltistikos likimo Šveicarijoje, ilgokai dar lankė universitetą. Jis vis kopė į baltistikos kalną, į kurį įkopti jau nebuvo jėgų. 2008 m. Janas
28-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Iki šiol lietuvių tarmių duomenys (garso įrašai, tarminių tekstų fragmentai, „Lietuvių kalbos atlaso I. Leksikos“ kortelės) buvo kaupiami ir tyrėjams bei visuomenei prieinami keliose Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkų sukurtose duomenų bazėse: Tarmių archyvo duomenų bazėje, Tarmių tekstyno duomenų bazėje ir naujesnės tarmių medžiagos pagrindu sukurtame duomenyne „Lietuvių kalbos tarmės“. Tačiau šios duomenų bazės neatitinka pagrindinių Europoje kuriamų tradicinių tarmių ir kitų kalbos variantų kaupimo ir jų tyrimų principų, nes yra nedidelės apimties, seniai neatnaujinamos, neteikiančios galimybių analizuoti kalbos duomenis ir išsamiai neatspindinčios XXI a. kalbos variantų vaizdo (plg. Tartu universiteto estų kalbos tarmių tekstyną, vokiečių lingvistinės geografijos informãcinę sistemą ir kt.). Taigi dialektològui, besidominčiam, pavyzdžiui, lietuvių kalbos variantiškumu, lietuviškosios duomenų bazės yra naudingos tik iš dalies. Todėl šiais metais LKI Geolingvistikos centro mokslininkai informãcinių sistemų platformos ArcGIS įrankiais pradėjo kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelį, arba Tarmyną. Straipsnyje siekiama trumpai supažindinti su Tarmynu, ateityje, manytina, vis labiau keisiančiu tarmėtyrininko darbus. Tarmynas išsiskirs ne tik kalbinės medžiagos apimtimi ir įvairove, bet ir jos rinkimo bei analizės galimybėmis. Į Tarmyną pirmiausia pateks įvairiais metòdais ir skirtingais laikotarpiais sukaupta visa LKI Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugoma Kauno rajono kalbinė medžiaga: a) XX a. vid.–XX a. pab. garso įrašai, tarmių aprašų sąsiuviniai, „Lietuvių kalbos atlaso“ kortelės ir kt.; b) XXI a. pr. garso įrašai, kalbinio kraštovaizdžio nuotraukos, sociolingvistinių anketų duomenys; c) naujausi (2018–2020 m.) garso įrašai, kalbinio kraštovaizdžio nuotraukos, sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenys, perceptyviosios dialektologijos ir dialektometrijos metòdų, sociokultūrinių tinklų pagrindu
27-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Tai mokomoji knyga su elektroninėmis laikmenomis, padėsianti susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis. Knygoje „Pietų žemaičiai raseiniškiai“ pristatoma raseiniškių kalba ir bent iš dalies atskleidžiamas jų gyvenimas. Šis leidinys skiriamas mokiniams ir jų mokytojams, taip pat aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (bakalauro) studentams, norintiems pagilinti savo dialektologijos žinias ar pasipraktikuoti skaitant transkribuotus tekstus. Knyga pravers ir tyrėjams, ieškantiems vienokių ar kitokių formų, fiksuojamų tik lietuvių kalbos tarmėse, tautosakos perliukų ir kt. Leidinyje taip pat supažindinama su iš šio krašto kilusiais kalbininkais, pateikiama nemažai įvairaus sudėtingumo klausimų, užduočių ir iliustracijų. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne.
26-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Pristatome naujausią elektroninį Lietuvių kalbos instituto leidinį – mokslininkių dr. Aurelijos Tamulionienės ir Nidos Poderienės mokslo studiją „Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija“. Mokslo studijoje, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, nagrinėjama grįžusių mokinių sociokultūrinė aplinka, išskiriant pagrindinius veiksnius, lemiančius kalbines grįžusių iš užsienio mokinių integracijos aplinkybes, aptariamos priežastys, lemiančios vienos kalbos pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu. Vertinant kalbinių nuostatų ir motyvacijos mokytis lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjamos grįžusių iš užsienio mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos socialinės vertės ir kalbinės tapatybės, aptariami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai ir jų įveikos sąlygos.
25-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Sausio 22 d. baltistikos pasaulį sukrėtė žinia apie pasaulinio garso Jungtinių Amerikos Valstijų kalbininko Viljamo R. Šmolstygo (William Riegel Schmalstieg) (1929 m. spalio 9 d. – 2021 m. sausio 22 d.) mirtį. Tikrovės suvokimas yra nelengvas. Iškeliavo Pensilvanijos valstybinio universiteto profesorius (1965–2002), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, ištikimas baltistikos riteris, didžiai prūsų ir lietuvių kalbų tyrimams nusipelnęs, labai daug parašęs mokslininkas. Kalbininkas labai gerai kalbėjo ir rašė lietuviškai ir ne vienus metus skaitė lietuvių kalbos kursą Pensilvanijos universitete, o stažuodamas Vokietijoje – ir Freiburgo universitete. Jis užkopė į mokslo aukštumas, buvo labai paprastas ir be galo padorus žmogus, visada tesėdavęs savo žodį. Susitikimai su V. R. Šmolstygu baltistų kongresuose, kituose renginiuose, pavyzdžiui, Colloquim Prutenicum Secundum 1998 m. Mogilianose prie Krokuvos, buvo širdies atgaiva ir proto puota. 2015 m. prof. dr. Pietro U. Dinio, redakcinės kolegijos, privačių rėmėjų rūpesčiu buvo išleista mokslininko knyga Studies in Old Prussian. A critical Review of the Relevant Literature in the Field from 1975 until 2005 (serija Billēmai bhe ersinimai (Bylojame ir pažįstame)). Lietuvių kalbos institutas nebuvo ir nėra abejingas knygos autoriui ir šiai knygai – rūpinasi jos sklaida. 2004 m. John Benjamins Publishig Co. leidykla išleido Festschriftą, skirtą Viljamui R. Šmolstygui, kaip rašė vienas leidėjų Philipas Baldis, žmogui ir mokslininkui. Antrasis knygos leidėjas buvo Pietro U. Dinis. Knygoje rasime ir Lietuvos mokslininkų Vytauto Ambrazo, Grasildos Blažienės, Axelio Holvoeto, Simo Karaliūno, Vytauto Mažiulio, Algirdo Sabaliausko, Giedriaus Subačiaus ir Zigmo Zinkevičiaus straipsnius. Koks džiaugsmas buvo sulaukti šilto knygos įkvėpėjo laiško. O kokia šilta draugystė siejo jį su Algirdu
22-01-2021
This page is only available in Lietuvių. Pristatome naujausią Lietuvių kalbos instituto leidinį – Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violetos Meiliūnaitės sudarytą straipsnių rinkinį „Lithuanian dialectology profiles: problems and findings“ anglų kalba. Elektroninėje publikacijoje pristatomi lietuvių kalbos tarmių tyrimų etapai, kryptys ir naujausios tendencijos. Greta tradicinių fonetikos, morfologijos ar etnolingvistikos darbų aptariami dialektometrijos, semantikos ir perceptyviosios dialektologijos tyrimai.