Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Loretos Vaičiulytės-Semėnienės straipsnis „Žmogaus tapatybės konceptas pagal „tapatus, -i“ ir jo vedinius dabartinės lietuvių kalbos publicistikoje“
This page is only available in Lithuanian.
Šio straipsnio objektas – žmogaus tapatybė būdvardžio tapatus, -i, jo veiksmažodinių ir daiktavardinių vedinių pagrindu. Struktūrinis požiūris į reikšmę čia derinamas su kognityviniu. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) publicistikos medžiaga, kalbama apie tai, koks yra žmogaus tapatybės konceptas. Tyrimas parodė, kad pagal aptariamųjų žodžių valentinius aktantus ir predikatus, kurių aktantais jie patys eina, žmogaus tapatybė – tai savita asmens visuma, nuo gimimo jaučiama, suvokiama ir (arba) kuriama pagal dualumą: kaip artimas žmogaus tarpusavio santykis su dalinėmis – prigimtine resp. neprigimtine, dieviškąja resp. žemiškąja – tapatybėmis. Laiko atžvilgiu prigimtinė tapatybė yra pastovesnė už neprigimtinę. Kintamumas susijęs su raiška skirtingomis yra tapatus resp. tapatinti(s) formomis.
