Kviečiame į knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ sutiktuves

This page is only available in Lithuanian.

„Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“

Sudarė Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Kviečiame į knygos sutiktuves balandžio 18 d., ketvirtadienį, 15 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 115 auditorijoje, buvusioje Slavų filologijos skaitykloje (Universiteto g. 5).

Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja prof. Laima Kalėdienė, recenzentas akad. prof. Bonifacas Stundžia, LKI Mokslo tarybos pirmininkė akad. prof. Grasilda Blažienė, straipsnių autorės doc. Irena Elžbieta Čekmonienė, dr. Nijolė Tuomienė, doc. Jelena Konickaja. Lietuvių, gudų ir lenkų kalbomis dainuos straipsnių autorė dr. Marija Krupoves.

Knygoje publikuojami prof. Valerijaus Čekmono ir jo mokinių bei bendražygių straipsniai apie trijų kalbų – lietuvių, baltarusių ir lenkų – sąveikos mechanizmus, kurie buvo tiriami taikant originalią V. Čekmono metodologiją ir aiškinami tipologinės rekonstrukcijos bei sociolingvistikos aspektais.

Naują teoriją V. Čekmonas sukūrė pasirėmęs Halinos Turskos idėja, kad lietuvių gyventojų polonizacija kaimuose palei lietuvių–baltarusių ribą buvo baltų slavėjimo proceso, besitęsiančio tūkstantį metų, tąsa naujomis sąlygomis ir nauja forma, kai dėl politinio ir kultūrinio Lietuvos bei Lenkijos suartėjimo prasidėjo kalbinis didesnės dalies LDK lietuvių ir stačiatikių bajorijos lenkinimas. Horizontaliojo arealinio ir vertikaliojo socialinio faktorių suma inspiravo sparčią lenkų kalbos plėtrą dabartiniuose lenkakalbiuose arealuose – tai ir yra pagrindinis greito lenkų kalbos plitimo, kurį konstatavo H. Turska, paaiškinimas, tik ji nebuvo aptikusi šio reiškinio priežasčių ir plėtros mechanizmų, kuriuos ir atskleidė V. Čekmonas, o iliustruoja populiari XIX a. Lietuvos bajorų idėja dėl jų lietuviškos kilmės, bet lenkų tautybės – gente Lituanus, natione Polonus.

Rengėjai

Kvietimas