30-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Šiandien, lapkričio 30 d., Lietuvių kalbos institute lankėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. Susitikimo metu Lietuvos Respublikos 100-mečio atkūrimo proga Lietuvių kalbos institutui įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio dovana – Lietuvos Respublikos Vėliava.
29-11-2018
This page is only available in Lietuvių. LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos. Svarbiausia ir labiausiai geista – Jono Bretkūno Biblija. Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta Biblija – pradėta Labguvoje (1579) ir baigta Karaliaučiuje (1590). Jos aštuonių tomų rankraštis dabar saugomas Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. Į svetainę šiuo metu įkelta 11 Senojo Testamento knygų: Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Raudų, 1 ir 2 Metraščių, Jobo, Patarlių, Mokytojo ir Giesmių giesmė. Taigi Bretkūno Biblijos kelias į interneto erdves jau prasidėjo. Pirmoji spausdinta visa lietuviška Biblija taip pat jau mūsų svetainėje. Ji buvo išleista 1735 m. Karaliaučiuje ir tradiciškai vadinama Kvanto Biblija. Jonas Jokūbas Kvantas (Johann Jakob Quandt) – ne tik šios Biblijos, bet ir Naujojo Testamento (1727) bei Psalmyno (1728) leidimo organizatorius. Šių lituanistikos šaltinių tekstai šiemet irgi paskelbti. Prie jų šliejasi ir 1816 m. Vilniuje išėjęs katalikų Naujasis Įstatymas, vadinamas Giedraičio Naujuoju Testamentu. Kiek anksčiau į svetainę įkeltas 1701 m. Naujasis Testamentas, vadinamas Bitnerio Naujuoju Testamentu, bei Jono Rėzos Psalteras Dovydo (1625). KAS rašyta Biblijoje apie Dievą, žmogų ir Visatą lietuviškai nuo XVI iki XIX a., jau galima skaityti internete www.lki.lt/seniejirastai/. KAIP rašyta, galima tirti pasitelkiant programinę analizę ir tai daryti neskubant bet kuriame pasaulio taške.
21-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Lapkričio 19 d., pirmadienį, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Prieš 30 metų, 1988 m. lapkričio 18 d., LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinės sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiai progai paminėti skirtoje konferencijoje dalyvius pasveikino ir pirmai konferencijos daliai pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Antrai daliai – Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė. Pranešimus skaitė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė – Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja, 1992–1995 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sekretorė, 1995–1998 m. Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja, 1998–2002 m. Kalbos komisijos pirmininkė; prof. dr. Irena Smetonienė – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorė, 2002–2012 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė; doc. dr. Daiva Vaišnienė – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2012–2017 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis; Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Povilionis; Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
20-11-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyks seminaras „Humanitarinių ir socialinių mokslų šaltiniotyra: būklė ir problemos“, kuriame pranešimus apie Lietuvių kalbos institute skaitmeninamus senuosius lituanistikos šaltinius skaitys du Raštijos paveldo tyrimų centro darbuotojai. Dr. Mindaugas Šinkūnas pasakos apie pirmosios spausdintos lietuviškos Biblijos (1735), Naujojo Testamento (1727, 1816) ir Psalmyno (1728) elektronines versijas, supažindins su programinės analizės galimybėmis ir 2017–2018 m. sukurta paieškų sistema. Dr. Ona Aleknavičienė skaitys pranešimą apie rankraštinės Jono Bretkūno Biblijos (1579–1590) internetinius leidinius: 2018 m. paskelbtus dešimties knygų perrašus ir išvestinius kūrinius, paaiškins rankraštinių tekstų parengimo principus ir problemas. Seminaro vedėjai – akad. Domas Kaunas ir akad. Zigmantas Kiaupa. Renginys vyks Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Pradžia 9 val.
15-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Nuo lapkričio 19 d. kviečiame į bendro lenkų ir lietuvių projekto „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“ parodą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur sužinosite apie kalbos reikšmę formuojantis lietuvių ir lenkų tautinei savimonei bei tapatybei, jų būdui, mąstysenai, pasaulio suvokimui. Pagrindinė parodos „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“ veikėja – kalba. Kokia ji mums svarbi, pavaizdavo puikūs lenkų ir lietuvių dailininkai grafikai, iliustratoriai: Józef’as Wilkoń’is, Andrzej’us Strumiłło, Małgorzata Gurowska, Patricija Bliuj-Stodulska, Stasys Eidrigevičius, Kęstutis Kasparavičius, Bronius Leonavičius, Sigutė Chlebinskaitė, Deimantė Rybakovienė, Inga Dagilė, Vaiva Braškutė ir kt. Įvairiais stiliais ir technika jie atskleidžia sudėtingą ir nuo žmogaus neatsiejamą kalbos reiškinį. 2018 m. ir Lietuva, ir Lenkija mini nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Abi kalbos ilgą okupacijų laikotarpį buvo gujamos iš viešojo gyvenimo, o tai skatino lietuvių ir lenkų tautinę savimonę. Menininkai savo darbais mėgina atsakyti į klausimą, ar kalba yra genas, kurį paveldime ateidami į pasaulį, ar galbūt kultūros elementas, kurį įsisaviname iš savo aplinkos. Grafikos ir knygų vaikams iliustracijų paroda „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“ primins mums, kad kalba ir šneka yra gyva, sudėtinga ir nepaprasta materija. Iš pasakojimo vaizdais apie kalbos formas, funkcijas, ritualus, apraiškas, evoliuciją radosi grafiniai bei kultūriniai tiltai, juk titulinės Ą ir Ę raidės yra tiek lietuvių, tiek lenkų abėcėlėje. Iš istorijos pasaulio persikeldami į dabartį, kviečiame į kalbos šventę. Parodos atidarymas vyks lapkričio 19 d. (pirmadienį) 14.00–15.00 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje. Atidarymo programa: diskusija „Jurata, knyga, cukrus ir arbata“ apie kalbų gyvavimą ir
15-11-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. lapkričio 14 d. Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimir Kedmenec, Kroatijos švietimo ir mokslo ministrės padėjėja prof. dr. Ivana Franić, kroatų kalbos lektorius Vilniaus universitete Josip Vučković aplankė Lietuvių kalbos institutą. Svečiai susipažino su Instituto veikla ir kartu su Instituto administracijos atstovais aptarė mokslinio bendradarbiavimo galimybes. Susitikimo pabaigoje Instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vadovas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas svečiams pravedė ekskursiją kroatų kalba lietuvių kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“.
07-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės, tačiau nė viena raidė nėra tokia ypatinga kaip „ė“ – tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Būtent šiai raidei ir bus skirta išskirtinė skulptūra. Pasak projekto organizatorių, iki realaus jos atsiradimo laukia keli etapai, į kuriuos bus įtraukta ir visuomenė. Ją planuojama statyti Kaune, tikimasi, kad tą pavyks padaryti kitų metų pavasarį. „Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos tarsi pasiglemžė lietuviškas raides – taškelius, nosines, varneles. Šiuo projektu norime pakviesti atsigręžti į mūsų išskirtinę kalbą, susigrąžinti visavertišką „ė“ raidę, tokią, kuri su taškeliu yra ne tik šnekamojoje, bet ir rašytinėje kalboje. Be to, kaip technologijų bendrovių grupė jaučiame norą grąžinti kalbos taisyklingumą, tad švęsdami savo veiklos 25-metį nusprendėme padovanoti dovaną visai šaliai“, – sako projekto iniciatorius „ACME grupei“ priklausančios bendrovės UAB „ACC Distribution“ (geriau žinomos kaip „Acme Group“) valdybos pirmininkas Regimantas Buožius. „Kiekviena kalba yra atskiras pasaulis, turintis savitas reikšmes, žodžius ir garsus. Tiems garsams pažymėti lotyniškos abėcėlės nepakako, todėl reikėjo perimti ar sukurti dar specialių raidžių. Viena iš seniausių tokių raidžių yra „ė“, kurią specialiai lietuvių kalbai sukūrė Danielius Kleinas ir įtvirtino 1653 metais išspausdintoje pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje. Lietuvininkų tarpe užgimusi raidė „ė“ XIX amžiuje buvo priimta ir visų lietuvių, nuo to laiko ji lydi mus ir atspindi mūsų protėvių ryžtą puoselėti gimtąją kalbą. Labai džiugu, kad privačios iniciatyvos vertina lietuvių kalbos reikšmę ir atsigręžia į unikalius tapatybės aspektus. Skulptūra raidei „ė“ bus labai simboliška ir graži dovana lietuvių kalbai“, – mintimis apie unikalios skulptūros svarbą
05-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Jurgita Jaroslavienė (Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja) ir dr. Danutė Liutkevičienė (Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja) dalyvavo 16-oje Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (The European Federation of National Institutions for Languages) konferencijoje apie kalbų situaciją ir pokyčius Europoje bei įvairių Europos kalbų politikos iššūkius. Lietuvių kalbos institutas yra Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL) narys. Kita, 17-oji, šios federacijos konferencija vyks 2019 m. spalio mėn. Taline, Estijoje. Daugiau informacijos ir nuotraukų: http://efnil.org/conferences/amsterdam-2018.
30-10-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. spalio 29 d. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis lankėsi Lietuvių kalbos institute. Apsilankymo metu Vyriausybės atstovai susipažino su Lietuvių kalbos instituto mokslinių centrų veikla, su Institute saugomais kalbininkų archyvais ir kartotekomis, su Instituto mokslininkų kuriamomis elektroninėmis paslaugomis bei Lietuvių kalbos išteklių informacine sistema. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas lietuvių kalbos populiarinimo ir sklaidos klausimams.